EILĖRAŠČIAI Spausdinti
LAISVĖ
Olose netilps naktis,
sprogs diena.

Medžiuose pabus jėga,
Žels miškai.

Saulės nesulaikoma šviesa
apims tave,

Lietuva!

PRIESPAUDOJ
Anoj pusėj kalno
rytas.
Paskubėkim.

Kur?

Kalnas kyla, mums bekopiant,
mums belaukiant, auga.

Anoj pusėj kalno
laisvė —
bet ne mums.

TĖVYNĖS ILGESYS
Tinklai įleisti giliai, giliai,
dienų svoriu dugnan įsmigę,
bangų sūkurių pagauti —
ir nėra nieko, kas pajėgtų
juos iškelti.

Laivas supasi valandomis —
nei pirmyn, nei atgal.
Miražais tėviškė vilioja,
ir nėra nieko, kas galėtų
jon irkluoti.

PARTIZANAMS
Nenukeliauk toli.
Kaip sugrįši,
kai motina dainuos,
kai motina
atskleis duris sekminių rytą
ir lauks sugrįžtančio
vienintelio sūnaus?

Ir lauks pareinančio —
žemė maža —
ir lauks praeinančio —
dangus beribis —
savo beržų šlamėjimo,
savo sūnaus.

SIBIRAS
Šalta, šalta
mano dienų daina
liejasi
ir skęsta tundroje
lediniu skausmu.

Nėra pavasario,
taiga neatgyja,
nežydi viltimi,
tik skelia
nepakartojamu
vergijos smūgiu
tremtinio širdį.

Šalta, šalta
neišgirsta
mano tremties rauda.

TAUTA
Uždekite dangų,
pilkąjį dangų —
skęstame migloj.

Bočių pasaka
nebaigta.

Prarajos šaukiasi žemės,
žemės tamsios jėgos,
šilumos praverto skausmo.

Bočių pasaka
nerimsta.

Prarajos liečia žemę
žiemkenčio miege.
Uždekite dangų.

NEPRIKLAUSOMYBĖ
Mūsų tėvai statė namus —
saulės namus
vaikų vaikams.

Kas juos suras saulėleidi
Baltijos krante,
nebeklajos.