MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
Spalio 21-22 Vašingtone vyko Lietuvos valstybes atstatymo 50-čio sukakties konferencija. Joj dalyvavo diplomatų, Vliko, Laisves komiteto, LB ir Alto atstovai. Pirmą kartą tokion konferencijon pilnateisiais dalyviais buvo pakviesti ir redaktoriai. Priimtas Lietuvos nepriklausomybes atstatymo 50 metų sukakties manifestas. Svarstyta šios sukakties metais numatomų žygių bei darbų programa (referavo Laisves komiteto pirm. V. Sidzikauskas), bendradarbiavimas Lietuvos laisvinimo uždavinius vykdant (referavo Vliko pirm. dr. J. K. Valiūnas), laisvųjų lietuvių bendravimo su pavergtąja tauta problemos (referavo V. Vaitiekūnas).

—    Lituanistikos Instituto istorijos skyrius, prašomas VLIKo ir PLB pasisakyti dėl pirmosios Lietuvos valstybės pradžios datos, rekomendavo 1251 metų liepos 17 dieną laikyti oficialia Lietuvos karalijos įkūrimo diena. Tą dieną pop. Inocentas IV priėmė Lietuvos kunigaikštį Mindaugą Apaštalų Sosto globon, pripažino jam karaliaus vardą ir pavedė Kulmo vyskupui vainikuoti Mindaugą Lietuvos karaliumi. Datų troškulį galima suprasti, bet sunku patenkinti, nes istorijoj nė datos nereiškia matematinio vienaprasmiškumo. Dėl to, žinoma, ir šis "nutarimas bei patarimas" teturi reliatyvią vertę.

—    JAV LB nauja centro valdyba: pirm. inž. Br. Nainys, vicepirm. kun. J. Borevičius, SJ, ir V. Adamkavi-čius, sekr. St. Džiugas, iždininkas inž. K. Dočkus, Kultūros fondo pirm. Anat. Kairys, Švietimo tarybos pirm. J. Kavaliūnas, P. Petrušaitis (organizaciniai reikalai), agr. A. šantaras (informacija), D. Tallat-Kelpšaitė (jaunimo reikalai), P. Žumbakis (narys specialiems reikalams).

Rašytojuose. — Lietuvių rašytojų draugijos premija paskirta Antanui Gustaičiui už satyrinės poezijos rinkinį "Ir atskrido juodas varnas". Jury komisija: dr. P. Bagdas, P. Jurkus, Pr. Naujokaitis, dr. . Ostrauskas ir L. Žitkevičius. Premijuotąjį rinkinį mūsų žurnalo birželio numery recenzavo H. Nagys. Kovo numery buvo P. Andriušio straipsnis apie A. Gustaitį.

—    V. Mykolaičio - Putino minėjimą New Yorke X.29 surengė LMKF (moterų) klubas. Putino asmenį ir kūrybą aptarė J. Aistis, jo poeziją skaitė H. Kačinskas ir K. Baltrušaitytė.

—    Prof. J. Eretas "Basler Nachrichten" (VIII.25) recenzavo H. Buddensiego vokišką Donelaičio "Metų" vertimą.

—    Dr. E. Tumienė, dėstanti Kalifornijos valstybinėj kolegijoj Fullertone. Pacifiko pakraščio filologų draugijos metiniame suvažiavime XI.24-26 Vancouvery, Kanadoj, skaitė paskaitą apie Donelaitį kaip bukolinio epo tradicijos tęsėją.

—    Baltimorėj X.14 surengtas N. Rastenio, šiemet išleidusio anglišką Donelaičio "Metų" vertimą, pagerbimas. — Los Angeles X.28 surengtas pagerbimas J. Balčiūnui - švaistui, apie kurį kalbėjo Alė Rūta ir Br. Raila.

—    Detroito šaulių kuopa skelbia novelės — apysakos konkursą jaunimui, paminint Lietuvos nepriklausomybės 50 metų. Pageidaujama išryškinti Lietuvos laisvės kovose pasireiškusį patriotizmą ir tautos vieningumą. Rankraščiai (50 ar daugiau mašinėlinių puslapių) atžymimi slapyvardžiais. Gali dalyvauti laisvojo pasaulio lietuviai ne vyresni kaip 30 metų amžiaus. Numatomos 3 premijos: 300, 200 ir 100 dol. Konkursą vykdo Detroito šaulių kuopos spaudos ir kultūros sekcija: pirm. VI. Mingėla, M. Sims, L. Heiningas, M. šnapštys ir Alf. žiedas. Rankraščiams siųsti adresas: VI. Mingėla, 33546 Clifton Dr., Warren, Mich. 48092, vėliausias terminas — 1968.IX.1.

—    Los Angeles sudarytas komitetas B. Brazdžionio poezijos rinktinei leisti. Komitetui pirmininkauja pik. J. Andrius.

Teatraluose. Bostono dramos sambūris su P. Vaičiūno Nuodėmingu angelu (režisierė Al. Gustaitienė) vaidino Filadelfijoj IX.23 ir Elizabeth N. J., DC.24, Brooklyne ("Darbininko" vakare) X.8 ir Waterburyje XI. 12.

—    Minėdama savo sceninio darbo 60 metų sukaktį, Z. Arlauskaitė - Mikšienė Detroite X.28 surežisavo S. Čiurlionienės "Pinigėlius" ir juose pati vaidino. Lietuvoj ji ligi 1931 vaidino Kauno valstybiniame teatre. JAV, apsigyvenusi Detroite, yra pastačiusi 42 veikalus ir juose vaidinusi 95 kartus. Nepaisydama amžiaus (jau pradėjo 79-tuosius metus), tebevadovauja savo suburtam Detroito dramos mėgėjų sambūriui.

—    Čikagos šauliai dramos mėgėjai X.7 antrą kartą suvaidino žemaitės komediją "Trys mylimos". Režisierius — Alf. Brinką.

—    Los Angeles X1.4 pastatyta muzikinis veikalas "Valsų karalius". Režisavo A. žemaitaitis (muzikinę dalį — O. Metrikienė), dekoracijas sukūrė A. Žaliūnas.

—    J. Daubėnas rudens sezonui pakviestas režisieriumi Portlando dramos teatre.

Muzikuose. — L. Braždienės vadovaujamas Jaunimo Centro studentų ansamblis (šokėjai), solistas St. Baras su akompaniatoriumi komp. D. Lapinsku, baleto šokėjai V. Karosaitė ir J. Puodžiūnas, atstovaudami JAV, atliko programą Montrealyje Expo 67 X.7-8, Montrealio lietuviams — X.8.

—    Čikagos Šv. Kryžiaus bažnyčioje X.15 surengtas religinės muzikos koncertas. Vargonų virtuozas Z. Nomeika atliko Bacho "G-moll fantaziją", O. Messiaen "Dangiškąją puotą" ir "Dievo žodį", L. Sowerby "Varpus", J. Kačinsko "Improvizaciją" ir L. Vierne I simfonijos finalą. Be to, programoj dalyvavo solistė D. Stankaitytė ir styginis kvartetas (P. Matiukas, A. Paukštys, V. Jančys ir P. Armonas).

—    Filadelfijoj XI.4 surengtas bendras pabaltiečių koncertas, kuriame lietuviams atstovavo smuikininkė B. Pumpolytė ir tautinių šokių grupė Žilvinas (vadovė V. Puzinienė).

—    Pianistė J. Rajauskaitė X.4 koncertavo Šv. Antano gimnazijoj Kennebunkporte. Programoj vyravo Lisz-to kūriniai.

—    Smuikininkas I. Vasyliūnas Bostono Jordan Hall salėje XI.12 surengė lietuvių kompozitorių kūrybos koncertą. Programoj buvo M. K. Čiurlionio, K. V. Banaičio, J. Gruodžio, VI. Jakubėno, J. Gaidelio,  A.

Račiūno ir B. Budriūno kūriniai. Yra numatęs ten pat kitais metais surengti dar 4 koncertus, skirtus mūsų kompozitorių kūrybai.

—    Solistas J. Vaznelis dalyvavo Rochestery X.28 surengtame dainos ir literatūros vakare (iš rašytojų buvo A. Baronas). — Solistė P. Bičkienė atliko koncertinę dalį Čikagos LDK Birutės draugijos parengime X1.4. — Čikagoje vyčių choras (vadovas F. Strolia) su solistu V. Liorentu X.29 koncertavo Waukegane.

—    Kompozitorius D. Lapinskas Čikagoj atidarė savo muzikos mokyklą.

Dailininkuose.
— Balzeko lietuvių kultūros muziejuje savo pirmąją tapybos darbų parodą X.10 -XI.10 surengė Rimas Laniauskas. Išstatė 20 darbų — peizažų, gėlių ir pusiau abstrakčių kūrinių. Gimęs 1937, jis dailės studijas pradėjo develando meno institute, 1963 baigė develando Cooper meno mokyklą, gaudamas I ir II vietos premijas studentų parodoj.

—    Įvairios trumpalaikės parodos: Toronte X.22 skulptūros darbus rodė J. Dagys (drauge vyko ir jo neseniai išleistos monografijos pristatymas), V. Rato grafikos darbų paroda vyko New Yorke XI.11-12, Waukegane X.29 savo tapybos darbus buvo išstatęs A. Petrikonis.

—    Australijoj I. Pocienė gavo premiją už metalo skulptūrą "Exodus" kaip geriausią kūrinį, išstatytą Adelaidėj IX.5-15 vykusioj Royal South Australian Society of Arts parodoj. Tos pačios draugijos galerijoj VII. 25 - VIII.4 savo realistinės tapybos darbus (portretus, natiurmortus) rodė St. Neliubšys.

—    Jaunimo Centre Čikagoj XI atidaryta Vyt. Maželio spalvotų (daugiausia) foto nuotraukų paroda, skirta pavaizduoti lietuvių dailininkų religiniam menui. Jo darytomis Kennebunkporto pranciškonų koplyčios nuotraukomis iliustravome pereitą numerį.

Mirtys.
— Rugsėjo 23 Pensilvanijoj mirė kun. Pranas Bajerčius. Gimęs 1894, kunigu įšventintas 1919, Lietuvos univ. įsigijo teologijos licenciatą 1928 ir kapelionavo Klaipėdos ir Pagėgių lietuvių gimnazijose, nuo 1939 buvo Pagėgių klebonas. Klaipėdos krašte drauge su kitais 1929 steigė lietuvių katalikų jaunimo draugiją Neringą ir buvo jos dvasios vadu. JAV pastoracinį darbą dirbo Pensilvanijos lietuvių parapijose, o paskutiniu metu kapelionavo   Fountain   Springs   aukštesniojoj mokykloj. Katalikiškosios spaudos bendradarbis, mūsų žurnalo prenumeratorius.

—    Spalio 21, 80 metų sukakties išvakarėse, Romoje mirė kun. Kazimieras Rėklaitis, MIC. Romoj Grigaliaus universitete gavęs filosofijos ir teologijos doktoratus, nuo 1914 profesoriavo Petrapilio kunigų seminarijoj, plačiai veikė Liaudies sąjungoj ir kitose lietuviškose organizacijose. 1918 grįžęs Lietuvon, įstojo į marijonus ir tapo vienu iš pagrindinių jų šulų. Nuo 1925 gyvendamas Romoj ėjo įvairias pareigas marijonų centre. Ligi šių metų vedė arkiv. J. Matulaičio beatifikacijos bylą. JAV yra veikęs 1923-25 ir 1940-47 (provinciolas). Išspausdino eilę vienuolinių knygų.


Sukaktys. — 80 metų lapkričio 2 sulaukė prof. gen. Stasys Dirmantas. Baigė Maskvos geodezijos institutą 1914. Lietuvos kariuomenėj tarnavo 1919-33, lektoriaudamas Karo mokykloj, vadovaudamas Aukštiesiems karo technikos kursams ir vėliau Aukštiesiems karininkų kursams. 1935-38 buvo krašto apsaugos ministru. Nuo pat Lietuvos universiteto įsteigimo technikos fakultete vadovavo geodezijos katedrai. Iš savo specialybes paskelbė studijų. Pirmininkavo Vokietijoj įsteigtai Lietuvos profesorių užsienyje sąjungai, veikė LB ir inžinieriuose, šiuo metu pirmininkauja Lietuvių veteranų sąjungai Ramovei.

—    70 metų lapkričio 21 sukako dailininkui Petrui Lukošiui. Baigė Milano Monzos meno akademiją. Dirbo skulptūroj, bet vėliau ėmėsi ir tapybos. Pasitraukęs iš Lietuvos, ilgesnį laiką gyveno P. Amerikoj, dabartiniu metu — Indijoj.

—    60 metų spalio 19 sulaukė Lietuvių Enciklopedijos leidėjas Juozas Kapočius. Jį paminime atskirai.

—    Lietuvoj 85 metų sukaktį minėjo prof. Pr. šivickis (IX.30) ir vertėjas K. Račkauskas-Vairas (X1.16), 75 metų — chorų vedėjas M. Karka (X1.14), 60 metų — muzikas J. Nabažas (XI.l).

Jaunime. — Nauji mokslo daktarai: Austė Paliokaitė Illinois universitete įsigijo doktoratą chemijoj (šiuo metu dirba Čikagos Universitete), Rimantas Plepys Pensilvanijos universitete doktorizavosi organinėj chemijoj, Auksė Teresė LingytS Toronto universitete gavo medicinos daktaro laipsnį.

—    Čikagoj 12 studenčių, besilavinančių dainavime pas A. Stephens, sudarė Aidučių ansamblį, kuris X. 28 surengė savo pirmą koncertą.

Iš visur. — Lietuvių šaulių sąjungos tremtyje atstovų metinis suvažiavimas įvyko Čikagoj X.7. Pagrindinę paskaitą skaitė kun. J. Borevičius, SJ. Sąjungos pirmininku perrinktas VI. Išganaitis.

—    Naujos organizacijų vadovybės: Lietuvių valstiečių liaudininkų sąjungos centro komitetą sudaro pirm. J. Daugėla, J. Audėnas, A. Kučys, V. Bildušas (gen. sekr.), dr. K. Karvelis, J. Bertašius, dr. V. Sruogienė, dr. J. Pajaujis, J. Kardelis ir M. Mackevičius; Amerikos lietuvių socialdemokratų sąjungos centro valdybon korespondenciniu būdu išrinkti: J. Pakalka (pirm.), dr. P. Grigaitis, J. Sonda, J. Vilkaitis ir St. Bredis; Santaros - šviesos federacijos nauja centro valdyba (dviejų metų kadencijai) : pirm. V. Adamkavičius, D. Bulgarytė, G. Gedvilą, R. Mieželis, dr J. Valaitis, L. Vėžienė ir P. K. Žygas.

—    Dr. A. Klimas (Rochesterio univ. prof.) šią vasarą dalyvavo X tarptautiniame lingvistų kongrese Rumunijoj ir skaitė paskaitą apie baltų ir slavų kalbų skirtumus.

—    Dr. Adolfas K. Gaigalas, šį pavasarį įsigijęs fizikos doktoratą Pitsburgo Carnegie technologijos institute, pakviestas profesoriumi asistentu New Yorko valstybės universitete Binghamtone.

—    Dr. A. Liulevičius iš Čikagos universiteto vieneriems metams pakviestas matematikos dėstyti į Daniją.

Perrašinėjant recenziją apie "Gražinos" pastatymą Čikagos Lietuvių Operos scenoje, per klaidą buvo praleista pastraipa, liečianti solistą A Grigą. Ji turėjo skambėti šiaip:

Algimantui Grigui epizodinėje jauno bajoro rolėje teko vienas iš efektingiausių šios operos momentų: baritono kupletai su choru, paremti liaudiškais motyvais. A. Grigas šį vaidmenį atliko gražia balso medžiaga it rimtu muzikiniu bei scenišku pasiruošimu.
VI. Jakubėnas