ŽENGIANT Į ŠEŠTUOSIUS METUS Spausdinti
Parašė Red.   
Šiuo numeriu AIDAI pradeda šeštuosius metus Amerikoje — pradeda juos su nauju pasiryžimu tęsti savo kultūrinę misiją.

Penkeri metai laikraščio kelyje gali neatrodyti minėtini, kai neapžvelgiamos aplinkybės, kuriose jam tenka gyvuoti. Dabar Lietuvoje yra gesinama kiekviena kūrybinė kibirkštis, šiame liūdniausiame vergijos laikotarpyje nėra vilčių, kad tėvynėje susilauktume pastovių mokslo bei meno vertybių. Tremtyje gi dėl emigracinio gyvenimo nepriteklių taip pat labai sunkėja kūrybini.; darbas. Tai ir silpsta žmogaus dvasiniai polėkiai, mažėja knygos ir jų skaitytojai.

Kultūros žurnalas AIDAI, prieš penkerius metus pradėtas leisti Amerikoje, yra svarbus įnašas į tremties gyvenimą. Per tą laiką išėjo 51 numeris. Kiekvieno jo medžiaga prilygsta 100 puslapių knygai. AIDUOSE išsamiai yra gvildomi ne tik bendrosios ir tautinės kultūros klausimai, skelbiami lietuvių menininkų bei rašytojų naujausieji kūriniai, bet judinamos ir svarbesnė? dienų aktualijos.

Šis žurnalas per savo penkerius ėjimo metus Amerikoje nuolat kvietė ir skatino mūsy mokslininkus bei meno žmones į kūrybos darbą, jo rezultatus paskleisdamas visuose lietuvių apgyventuose kontinentuose. To žygio vaisiai ikišiol yra nuostabiai gražūs. Kultūros žurnalui talkon atėjo, nepaisydami medžiaginio atlyginimo, kurio jis nepajėgia duoti, galima sakyti, visi mūsų mokslininkai bei rašytojai, savo pasiaukojimu vaizdžiai parodydami, kiek dar šiandien yra idealizmo.  Jų dėka kiekvieną mėnesį žurnalas išeina pilnas svarios medžiagos, kuri niekados nepasens.

Per tuos penkerius metus geros paramos susilaukėme ir iš visuomenės. Mūsų tautiečiai, užsiprenumeruodami AIDUS, sudarė jų leidimo pagrindą. Tiesa, jis nėra toks tvirtas, kad be didelių rūpesčių ir pašalinės pagalbos galima būtų laikytis. Tai atsitiko dėl to, kad dalis lietuvių šviesuomenės ikišiol dar nesiryžo užsisakyti vienintelio savo kalba einančio kultūros žurnalo, į juos šiandien ypatingai yra nukreiptos mūsų viltys.

Pradėdami šeštuosius leidimo metus, nuoširdžiai dėkojame AIDŲ redakcijai, bendradarbiams, skaitytojams ir platintojams už teikiamą pagalbą. Mes tikimės, jog greit neliks lietuvio, ku ris nesutiktų paremti mūsų didžio pasiryžimo — kaip galima ilgiau tremtyje išlaikyti stiprų kultūros žurnalą.