AMERIKOS ŪKIO PAJĖGUMAS Spausdinti
Amerika yra jaunas ir turtingas kraštas. Žmonės čia sukūrė augštą civilizaciją ir pasiekė augščiausią pasaulyje ekonominio gyvenimo standartą. Tai buvo padaryta, palyginti, labai trumpu laiku. Dar prieš 150 metų tik maža Amerikos kontinento dalis buvo apgyventa. Gyvenimo lygis buvo žemesnis negu senajame pasaulyje. Ryškesnė pažanga prasiveržė tik 19 amžiaus pradžioje. Tos pažangos charakteringiausias bruožas buvo gaivališkai besiplečianti krašto pramonė ir didėjanti technika. Rezultate piliečių aprūpinimas pastoge, maistu, drabužiais, įrankiais, mašinomis, mokslu ir spausdintu žodžiu vis tobulėjo.

Amerikos pramonės plėtotės istorinė raida
19 amžiaus pradžioje, Amerikai pradedant savarankišką gyvenimą, Didžioji Britanija buvo pirmaujanti pasaulyje pramonės šalis. Amerika tuo metu buvo perdėm žemės ūkio kraštas, kuris eksportavo maisto produktus ir ūkines žaliavas, o importavo pramonės gaminius iš kitų kraštų, daugiausia iš Anglijos. 19 amžiaus pabaigoje padėtis pasikeitė, ir Amerikos pramonės gamyba pirmą kartą pralenkė Didžiąją Britaniją, nors buvo dar mažesnė, negu Vakarų Europos pramonės gamyba kartu sudėjus. Bet apie 1914 metus Amerikos pramonės gamyba pralenkė Didž. Britaniją ir Vokietiją kartu sudėjus, tuo būdu tapdama aiškiai vadovaujančia pramonės šalimi pasaulyje. Tas staigus augimo procesas ėjo ir 20 amžiaus bėgyje, ir šiuo metu Amerikos pramonės gamyba sudaro apytikriai 50 nuošimčių viso pasaulio pramonės gamybos. Tuo tarpu Amerikos plotas sudaro tik 6 nuošimčius viso pasaulio ploto, o gyventojai — 7 nuošimčius viso pasaulio gyventojų skaičiaus.

Antroje 19 amžiaus pusėje ir 20 amžiaus pradžioje Amerikos pramonė augo beveik 5 nuošimčius per metus. Apie 1910 metus augimo tempas sumažėjo iki pusketvirto nuošimčio per metus. Sis tempas buvo išlaikytas iki 1929 metų. Didžiosios depresijos laikais pramonės augimas buvo pristabdytas. Tai davė pagrindo eilei ekonomistų pranašauti, kad Amerikos kapitalizmas pasiekė ilgalaikės stagnacijos studiją. Tie pesimistiniai pranašavimai tačiau neišsipildė, ir po antrojo pasaulinio karo Amerikos pramonė vėl pradėjo augti prieškariniu tempu, maždaug pusketvirto nuošimčio per metus. Įdomu taip pat pastebėti, kad gamyba po karo buvo tokio lygio, kokio ji būtų buvusi, jei pusketvirto nuošimčio augimas būtų ėjęs visos didžiosios depresijos metais. Kitais žodžiais, Amerikos pramonės augimo vidurkis paskutiniam 40 metų laikotarpyje buvo pusketvirto nuošimčio per metus.

Paskirų pramonės šakų pajėgumas
Negalima būtų pasakyti, kad Amerikos pramonė remiasi kurių nors paskirų šakų gamyba, kaip dažnai pasitaiko Vakarų Europos šalyse. Savo didumo ir savo žemės turtų dėka Amerikos pramonė sugebėjo išvystyti beveik visas pagrindines pramonės šakas.

Kai kurių tų pagrindinių šakų pajėgumą ir panagrinėsime žemiau.
Energijos gamyba. Pargindiniai energijos šaltiniai moderniniame ūkyje yra elektra, nafta, natūralinės dujos ir anglys. Visose tose srityse Amerikos gamyba yra žymiai didesnė negu kituose pasaulio kraštuose ir, apskritai paėmus, sudaro apie 40 nuošimčių viso pasaulio energijos gamybos.

Amerikos anglių produkcija sudaro apie 35 nuošimčius viso pasaulio anglių gamybos, gi naftos atveju Amerikos dalis yra apie 52 nuošimčiai. Elektros energijos gamyba (513 bilijonų KW valandų 1953 metais) sudaro apie 45 nuošimčius viso pasaulio elektros gamybos, ir yra apie keturis sykius didesnė negu Sovietų Sąjungos elektros gamyba, kuri yra antras didžiausias pasaulio elektros gamintojas. Elektros gamybos vidutinis prieauglis paskutiniaisiais dešimtmečiais buvo apie 10 nuošimčių per metus, kai tuo tarpu bendras vidutinis bendras pramonės prieauglis buvo pusketvirto nuošimčio.

Metalų gamyba. Amerikos kraštas yra gausus žemės turtais. Čia apsčiai randami beveik visi svarbiausieji metalo mineralai. Amerikos dalis jų gamyboje yra apie 26 nuošimčiai, gi nė-metalo mineralų gamyboje apie 29 nuošimčiai.

Plieno pramonė. Augšta plieno gamyba yra būtina sąlyga modernios pramonės pažangai. Tik tie kraštai, kurie yra augštai pakėlę savo plieno pramonę, sugebėjo pasiekti didelę ekonominę galią.
 

KLAIPĖDA    V. Augustino   nuotrsuka
 
Amerikos plieno pramonės pajėgumas šiuo metu yra apie 120 milijonų tonų per metus; gi visų kitų pasaulio kraštų pajėgumas, kartu sudėjus, yra irgi apie 120 milijonų tonų. Sovietų Sąjungos pajėgumas yra apie 41 milijonas tonų. Toliau eina Didžioji Britanija — 20 milijonų tonų, Vakarų Vokietija — 17 milijonų tonų, ir Prancūzija — 11 milijonų tonų.

Amerika perėmė vadovaujančią poziciją plieno gamyboje apie 1890 metus, pirmą syki pralenkdama Didž. Britanijos plieno gamybą. Nuo to laiko Amerikos plieno pramonės pajėgumas augo žymiai sparčiau, negu kituose pasaulio kraštuose. Vienas iš staigiausių Amerikos plieno pramonės ekspansijos laikotarpių buvo 1950-1953 metai, kada pajėgumas padidėjo 20 nuošimčių. Šiandien Amerikos plieno pramonė gali lengvai patenkinti civilinę ir karinę paklausą, ir todėl žymesnis pajėgumo plėtimas artimiausioje ateityje nenumatomas.

Automobilių pramonė. Automobilių gamyboje bei suvartojime Amerika yra neabejotinai pirmaujantis kraštas, aiškiai pralenkęs visus kitus. Bendras vartojamų automobilių skaičius 1954 m. buvo 48,000,000 ir 10,000,000 sunkvežimių, iš viso 58,000,000 vienetų. Tuo tarpu vartojamų automobilių skaičius visuose kituose pasaulio kraštuose tuo pačiu laiku buvo 15,000,000 ir 10,000,000 sunkvežimių, iš viso 25,000,000 vienetų.

Automobilių pramonė tapo pegrindine Amerikos krašto ūkio pramonės šaka apie 1915 metus, pritaikius masinės gamybos principus. Metinis gamybos vidurkis tada buvo apie 1,000,000 vienetų; vėliau vidurkis didėjo, ir 1920-1929 metų laikotarpyje buvo 3,500,000 vienetų, gi 1930-1939 m. — 3,1000,000 vienetų per metus. Antrojo pasaulinio karo metu gamyba buvo visiškai sustabdyta, gi pokario gamybos vidurkis pakilo iki 6,000,000 vienetų per metus. Rekordinis automobilių skaičius buvo pagamintas 1950 metais — 8 milijonai. Bendras automobilių skaičius pagamintas Amerikoje 54 metų laikotarpyje (nuo 1900 iki 1953 metų imtinai) yra 136,000,000 automobilių ir sunkvežimių.

Automobilių pramonės svarba Amerikos ūkiniame gyvenime matyti iš šių faktų

Apytikriai 10 nuošimčių Amerikos gyventojų pajamų išleidžiama automobiliams pirkti ir išlaikyti;

automobilių pramonė yra pagrindinis plieno, kaučuko, gasolino ir kitų medžiagų vartotojas;
apytikriai 1 milijonas darbininkų dirba tiesiogiai ir kitas milijonas netiesiogiai automobilių pramonėje;

1950 metais parduotų automobilių ir dalių vertė buvo 17.6 bilijono dolerių.
 
AUGŠTAITIJOS GAMTOVAIZDIS  V. Augustino nuotrauka
 
Antrojo pasaulinio karo metu automobilių pramonė dirbo beveik išimtinai karo reikalams ir buvo tapusi pagrindiniu ginklų gamintoju. Tada automobilių pramonė pagamino 26,600 lėktuvų, apie 50,000 tankų, 2,600,000 karinių sunkvežimių, 6,000,000 patrankų ir milžiniškus kiekius bombų, amunicijos, propelerių, minų ir kitos karinės medžiagos.

Lėktuvų pramonė. Staigiausią pakilimo laikotarpį Amerikos lėktuvų pramonė išgyveno 1939-1945 metais. Tada gamyba pakilo nuo 6,000 lėktuvų 1939 metais iki 100,000 lėktuvų 1944 metais, gi viso to laikotarpio lėktuvų gamyba buvo 325,000 vienetų. Po karo gamyba sumažėjo dviem trečdaliais, bet buvo daug augštesnė negu prieš karą.

Antras didžiausias lėktuvų gamintojas, Didž. Britanija, karo metu pagamino apie 160,000 lėktuvų, gi dabar daro didelę pažangą sprausminių lėktuvų srityje, kur Amerika atsilieka nuo Didž. Britanijos.

Elektros mašinų ir priemonių pramonė. Sios pramonės gamybos vertė Amerikoje yra apie penkis sykius didesnė negu Didžiosios Britanijos, kuri yra antras stambiausias gamintojas toje srityje. Amerikos persvara ypatingai aiškiai pasireiškia įvairių namų apyvokos priemonių gamyboje, kuri yra tapusi charakteringa moderninės Amerikos civilizacijos žymė. Tų priemonių gamyba didesniu mastu prasidėjo apie 1925 metus ir, palyginti, sparčiai augo 1930-1940 metų laikotarpyje, nežiūrint tada viešpataujančios depresijos. Po karo gamyba buvo smarkiai atgaivinta. Paskutiniųjų 8 metų bėgyje buvo pagaminti šie kiekiai pagrindinių namų apyvokos priemonių: šaldytuvų — 32 milijonai, radijo aparatų — 92 milijonai, televizijos aparatų — 31 milijonas, skalbimo mašinų — 27 milijonai, virimo prietaisų — 22 milijonai.

Geležinkelio susisiekimo priemonių gamyba. Amerika turi didžiausią geležinkelių tinklą pasaulyje ir yra didžiausias lokomotyvų (garo ir dieselio) ir prekinių vagonų gamintojas. Keleivinių vagonų srityje Didž. Britanija pralenkia Ameriką. Amerikos pajėgumas prekinių vagonų gamyboje yra apie 100,000 vienetų per metus, gi visi pagrindiniai Europos kraštai gali pagaminti 226,000 vienetų per metus. Amerikos lokomotyvų gamyba siekia 4,700 vienetų, gi Europos — apie 3,300.

Mašinų pramonė. Mašinų pramonė gali būti padalinta į šias pagrindines gamybos šakas: įrankiai, tekstilės mašinos, žemės ūkio mašinos, transportad jos priemonės.

Visose tose srityse Amerika yra pirmaujantis pasaulio gamintojas. Mašinų įrankių (machine tools) gamyboje Amerikos vadovaujantis vaidmuo nėra toks ryškus kaip kitose šakose, nes Vakarų Europos valstybės nuo pat industrinės revoliucijos laikų ypatingai pasižymėjo naujų įrankių išradingumu ir jų gamyboje. Amerikos mašinų įrankių gamyba buvo pasiekusi augščiausią lygį antrojo pasaulio karo metu ir jos vertė tada buvo apie 1.5 bilijono dolerių per metus.

Amerikos tekstilės mašinų gamyba 1948 metais sudarė apie 47 nuošimčius viso pasaulio gamybos vertės, gi Amerikos žemės ūkio traktorių gamyba 1951 metais sudarė 60 nuošimčių viso pasaulio traktorių gamybos (Tais metais Amerika pagamino 600,000 traktorių, Rusija gi tik 90,000).

Laivų statyba. Taikos metais Amerikos naujų laivų statyba sudarė tik 15 nuošimčių viso pasaulio statybos ir yra žymiai mažesnė negu Didž. Britanijos. Tos pramonės pajėgumas tačiau yra žymiai didesnis. Tai galima matyti iš to fakto, kad antrojo pasaulinio karo metu Amerikos laivų statyba sudarė 83 nuošimčius viso pasaulio statybos, gi 1941-45 metų metų bėgyje Amerikoje buvo pastatyta naujų laivų bendro talpumo 33,600,000 tonų. Bendras Amerikos prekybos laivyno pajėgumas šiuo metu yra 26 milijonai tonų, lyginant su 19 milijonų tonų Didž. Britanijoje.

Chemijos pramonė. Amerikos chemijos pramonė augo paskutiniųjų trijų dešimtmečių bėgyje greičiau negu kitos pramonės šakos. Vidutinis chemijos pramonės prieauglis tada buvo apie pusšešto nuošimčio. Pagrindinė priežastis tam staigiam chemijos pramonės augimui buvo intensyvūs ir platūs moksliniai tyrimai, kurie yra davę labai didelių rezultatų ir yra pateikę visą eilę sintetinių produktų, pakeičiančiųjų natūralinius.

Matuojant pagal bendros gamybos vertę, Amerikos chemijos pramonė sudaro apie 55 nuošimčius viso pasaulio chemijos pramonės gamybos, lyginant su 47 nuošimčiais 1938 metais. Tai rodo, kad Amerikos chemijos pramonė paskutiniaisiais laikais augo greičiau, negu viso pasaulio chemijos pramonė.

Tekstilės pramonė. Tekstilės pramonė yra viena iš seniausių Amerikoj ir savo laiku buvo viena iš svarbiausių. Paskutiniaisiais dešimtmečiais jos svarba Amerikos ūkio gyvenime sumažėjo, bet pasauliniu mastu Amerika vis dar yra vadovaujantis tekstilės gamybos kraštas. Matuojant pagal bendros tekstilės gamybos vertę, Amerikos tekstilės pramonė sudaro apie 29 nuošimčius viso pasaulio gamybos; 1925 metais Amerikos dalis buvo 25 nuošimčiai. Didž. Britanija, istoriškai didžiausias tekstilės gamintojas, dabar sudaro apie 18 nuošimčių viso pasaulio gamybos.

Aliuminijaus pramonė. Aliuminijus išrastas neseniai, bet dėl savo ypatingų kokybių ir pigumo yra plačiai pritaikomas pramonėje. Jo ateitis yra ypatingai didelė lėktuvų pramonėje. 1947 metais Amerikos aliuminijaus pramonė pagamino 519,000 tonų. Tai sudarė 49 nuošimčius viso pasaulio gamybos. Šiuo metu pajėgumas yra apie 1,500,000 tonų — apie 2/3 viso pasaulio aliuminijaus gamybos.

Kodėl Amerika gali tiek daug gaminti?
Amerikos pramonės didelis pajėgumas yra rezultatas visos eilės veiksnių, kurie palankiai skatino Amerikos ūkio gaivališką išaugimą 19 ir 20 amžių bėgyje.

Tarp tų visų veiksnių galime tačiau išskirti keletą svarbesnių, kurie itin pasireiškė Amerikos kontinente ir kurių dažnai trūko Europos ūkinėje praeityje ir dabartyje. Iš tų charakteringų veiksnių pažymėtini ir atskirai nagrinėtini yra šie penki: krašto gausumas žemės turtais, plačioji krašto rinka bei masinė gamyba, ūkinė ir politinė laisvė, augštas ūkio produktyvumas ir technologijos pažanga.

Krašto turtingumas. Amerikoj yra itin daug žemės turtų. Jos teritorijoje randamos didelės atsargos pagrindinių žaliavų, būtinų modernios pramonės gamyboje. Kai kurių žaliavų atveju Amerika yra visiškai nepriklausoma nuo užsienio, kitų gi reikia prisipildyti nežymiais užsienio importais. Yra tačiau žaliavų, kurios turi būti įvežamos iš užsienio, bet jos nėra pagrindinės.

Didelės reikšmės turi taip pat Amerikos žemės ūkio turtingumas. Nors Amerikos dirva nėra ypatingai geresnė už kitų šalių dirvas, bet vien tas faktas, kad Amerikos žemės plotas (kuris savo dydžiu yra apytikriai lygus Europos dydžiui) turi išmaitinti tris kartus mažiau žmonių, negu Europa, pašalino bet kokius piliečių išmaitinimo sunkumus ir įgalino iškeisti žemės ūkio produktų perteklių į pramonės žaliavas ar produktus.

Yra tačiau ir tamsių pusių Amerikos aprūpinime žaliavomis, nes jos žemės išteklių turtingumas ir pramonės nepriklausomumas nuo užsienio pradeda tapti istoriniu faktu. Kai kurių žaliavų atsargos pradeda ryškiai mažėti, gi naujų atsargų nesurandama. Tai verčia Ameriką vis daugiau ir daugiau importuoti žaliavų iš užsienio. Jos pramonė darosi priklausoma nuo užsienio pristatymų. Šiuo metu tačiau sunku pasakyti, ar tai bus stabdomas veiksnys Amerikos ūkio išsivystyme. Priešingai, yra daug pagrindo manyti, kad tai galės būti tuo veiksniu, kuris skatins Amerikos importus ir tuo būdu įgalins lengviau parduoti užsienio kraštams savos pramonės gamybos perteklių.

LIETUVOS NAUJAKURIO SODYBA
V. Augustino nuotrauka

Masinė gamyba ir plačioji rinka. Kai krašto turtingumas žaliavomis buvo pagrindinis veiksnys 19 amžiaus pažangos eigoje, plati rinka ir masinė gamyba buvo lemiantis veiksnys 20 amžiaus ūkinėje raidoje. Plačios ir visą laiką augančios rinkos yra būtina sąlyga augštai produkcijai, nes tik tokiose aplinkybėse pramonė gali pradėti masinę gamybą, kuri leidžia ekonomiškai išnaudoti mašinas bei žaliavas ir įgalina pritaikyti darbo pasidalinimo principus. Tuos principus pritaikius, gamybos išlaidos vienam vienetui yra sumažinamos iki minimumo. Juo didesnė masinė gamyba, tuo pigesnės prekės, tuo geresnis piliečių aprūpinimas ūkinėmis gėrybėmis ir tuo staigesnė krašto ūkio pažanga.

20 amžiaus Amerika turėjo ir tebeturi tas sąlygas, kurios įgalino pradėti ir tęsti masinę produkciją. Milžiniškas kraštas su didėjančiu gyventojų skaičiumi, kraštas laisvas nuo vidaus muitų ir kitų dirbtinių stabdžių vidaus prekybai, atviras naujoms prekėms ir vis didėjančiai prekių gamybai, — šis kraštas visą laiką skatinte skatino masinę gėrybių gamybą.

Laisvė. Ūkinė ir politinė laisvė yra būtina sąlyga sėkmingai ūkio raidai. Daugelyje pasaulio kraštų tų laisvių nebuvo ir nėra, ir todėl jų ūkis niekados negalėjo pasiekti augštos ekonominės pažangos. Amerika buvo ir tebėra laisvės kraštas. Todėl jos ūkis augo, plėtėsi, klestėjo ir dabar tebeklesti. Trys laisvės principai, kurie buvo itin svarbūs ūkinėje veikloje, buvo sėkmingai įgyvendinti Amerikoje: socialinė lygybė, tautinė lygybė ir laisva konkurencija.

Aristokratija, socialinės nelygybės ugdytoja, niekados neprigijo Amerikos kontinente. Priklausymas tai ar kitai klasei ir paveldėjimas tų ar kitų titulų nedavė Amerikos piliečiams iš anksto nustatytų ūkinių funkcijų ir tuo būdu neturėjo įtakos piliečių ūkinei padėčiai ir turtingumui. Be to, aristokratija, nors kolonialinio perijodo metu buvo mėginama perkelti iš senojo pasaulio, neturėjo Amerikoje feudalinių tradicijų ir privilegijų, kurios galėtų pastatyti ją į geresnę padėtį. Daugumas pionierių pradėjo maždaug lygiomis ir tik jų gabumai, darbštumas ir laimė nulėmė jų ateities ekonominę padėtį.

Panašios įtakos ūkio raidai turėjo tautine lygybė, taip sėkmingai ir sklandžiai prigijusi Amerikos kontinente. Nors paskiro Amerikos piliečio tautybė, religija ir tautinė kilmė vis dar tebeturi tam tikros įtakos jo ekonominei padėčiai ir galimybėms, tautinis priklausymas nėra lemiamas veiksnys jo buičiai, kaip daugelyje Europos kraštų buvo ir tebėra. Kiekvienas pilietis, nežiūrint jo kalbos ar tautinės kilmės, turi lygias teises, teoretiškai ir praktiškai, pradėti verslą, dirbti toje ar kitoje profesijoje, užsiimti ta ar kita prekyba.

Laisva konkurencija yra tas ūkinis veiksnys, kuris skatina gabiuosius ir darbščiuosius, o baudžia apsileidėlius ir sėkmingai dirbti nesugebančius. Tikrai laisvoje konkurencijoje iškyla tie, kurie"geriausiai, pigiausiai ir sėkmingiausiai gamina gėrybes ir patarnauja piliečiams. Laisva konkurencija tačiau galima tik ūkio laisvės aplinkybėse. Galima turėti visokių nuomonių apie ūkinės laisvės principų veiklą ūkinei pažangai. Galima ją peikti, kaip daro socializmas, arba galima ją girti, kaip daro liberalizmas. Mažai kam tačiau kyla abejonių apie ūkio laisvės sėkmingą veiklą pradiniame Amerikos ūkio išsivystyme. Ūkinė laisvė ir jos ryškiausias bruožas — laisva konkurencija — buvo vienas iš tų faktorių, kurie stipriausiai skatino Amerikos ūkio pažangą 19 ir 20 amžių bėgyje. Ūkio laisvė, kartu su socialine ir tautine lygybe, leido iškilti talentams, kurie staigiais šuoliais sugebėjo pastumti ūkio raidą ir technikos pažangą. Tose pastangose daug silpnesnių krito ar visai suklupo, bet stipresnieji išsilaikė ir tiesė kelią pažangai.

Žinoma, ūkio laisves principų pritaikymas praktiškame gyvenime nebuvo Amerikoje tobulas. Buvo čia įvairių pastangų laisvę išnaudoti paskirų asmenų ar grupių interesams ir sukurti stiprius monopolius, kurie garantuotų dideles pajamas mažai saujelei išrinktųjų, bet stabdytų visų piliečių ūkinę pažangą. Nežiūrint tų pastangų, savo laiku labai stiprių, Amerikos ūkis principe išvengė monopolizacijos, o laisvos konkurencijos dėsniai iki šiol buvo išlaikyti, nors dabartinis ūkinės konkurencijos pobūdis ir lygis daugeliu atvejų skiriasi nuo 19 amžiaus ūkinės konkurencijos.

Ūkio produktyvumas. Ūkio produktyvumas matuojamas ūkinių gėrybių kiekiu, kurį vienas darbininkas gali pagaminti mašinų pagelba per vieną darbo valandą. Ūkio produktyvumas priklauso nuo dviejų veiksnių: vartojamų mašinų kiekybės ir kokybės ir darbininkų sugebėjimo dirbti. Tie du veiksniai yra pasiekę Amerikoje augštą išsivystymą ir rezultate Amerikos ūkio produktyvumas toli peržengia kitų kraštų produktyvumą.

Nors ūkio produktyvumas sunku matuoti ir dar sunkiau jį lyginti tarp įvairių kraštų, apytikriai skaičiuojama, kad Amerikos vienas darbininkas per vieną darbo valandą pagamina tris sykius daugiau prekių negu Didž. Britanijos darbininkas. Rezultate Amerikos darbininko darbo savaitė sumažėjo iki 40 valandų, o jo tikrieji uždarbiai yra augštesni negu bet kur kitur pasaulyje.

Piliečių išsilavinimas ir darbštumas yra vienas iš tų veiksnių, kurie nulemia ūkio produktyvumą. Eilinis amerikietis nėra idealas bendro išsilavinimo srityje. Jam dažnai prikišamas žemesnis kultūrinis ir intelektinis lygis, prieš akis turint vidutinį europietį. Nors tas priekaištas gal savo laiku buvo teisingas, šiandiena jis vargu būtų pateisinamas. Kiek tai liečia tačiau ekonominį ir techninį išsilavinimą, eilinis amerikietis pralenkia kitus vidurkius Europoje ir kitur. Technikos principų supratimas ir tikslingas jų panaudojimas yra giliai įaugęs į amerikiečio gyvenimą. Nuo pat mažens jis žino įvairių mašinų principus ir tolimesniu darbu siauroje specialybėje jis įsigyja gerą tos srities žinojimą. Be to, amerikiečių ekonominis auklėjimas yra žymiai platesnis negu kitur. Nuo pat mažens jis pratinamas vertinti darbo reikšmę ir per tą savarankišką darbą, pradedamą ankstyvoje jaunystėje, jis įgyja darbo pagarbos ir supratimo. Tų veiksnių rezultate eilinis amerikietis (nežiūrint, kokios tautinės kilmės jis būtų, — "darbštus" vokietis, ar "tinginys" italas) yra darbštus ir savo darbą suprantąs darbininkas. Kiekvienas iš ių, senas ar jaunas, nori dirbti, jieško darbo ir kietai dirba.

Technikos pažanga. Nors daugumas technikos išradimų buvo padaryta Europoje, jų pritaikymas ūkiniame gyvenime plačiausią dirvą rado Amerikoje, ir ilgainiui šis kraštas tapo technikos pažangos vadovu. Tai didele dalimi prisidėjo prie dabartinio augšto Amerikos ūkio gamybos pajėgumo.

Technikos pažangos reikšmė Amerikos ūkio progresui, atrodo, ateityje bus žymiai didesnė, negu buvo praeityje. Mat, vadinamieji Amerikos "frontiers" šiuo metu praktiškai neegzistuoja. 19 amžiuje Amerikos ribos Vakaruose buvo laisvos, ir tai leido jos ūkiui vystytis "į plotį". Tų vakarinių ribų pranykimas tačiau nereiškia ūkio stagnacijos, nes technikos pažanga gali leisti Amerikos ūkiui vystytis "į gylį". Atrodo, kad tas vystymasis "į gylį" bus charakteringa Amerikos ūkio ekspansijos žymė 20-jo amžiaus antroje pusėje.

Tai prielaidai daug pagrindo duoda faktas, kad technikos pažanga paskutiniaisiais dešimtmečiais buvo nepaprastai didelė. Tarp kitko, tai rezultatas didelių sumų, išleidžiamų moksliniams tyrimams valdžios ir privačių įstaigų. Kadangi mokslinių tyrimų kiekybe ir kokybė visą laiką tobulinama, yra daug vilties, kad technikos pažanga ateityje bus dar didesnė. Ypač daug optimizmo teikia bandymai panaudoti atominę energiją produktingiems tikslams. Tai gali tapti realybe ne taip jau tolimoje ateityje. Kitas didelės svarbos veiksnys galės būti bandymai pilnai automatizuoti krašto pramonę. Tai leistų padidinti ūkio produktyvumą keleriopai. Automatizacija kai kuriose pramonėse yra jau pradėta, bet kol kas tai yra tik bandymų fazėje.

Jeigu atominės energijos pritaikymas taikos gamybai bus sėkmingas ir pramonės automatizacija bus įgyvendinta, Amerikos ūkis dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje ar jo pabaigoje galės išgyventi naują industrinę revoliuciją, kuri įgalins Amerikos pramonę plėstis tuo pačiu ar net didesniu tempu, kaip 19 ir 20 amžių bėgyje. Kiekvienu atveju tos galimybės verčia mus galvoti, kad dabartinis augštas Amerikos ūkio ir technikos lygis nereiškia dar pažangos viršūnės, kurią pasiekus krašto ūkis turi pereiti į stagnaciją. Priešingai, Amerikos krašto ūkis tebėra ekspansijos stadijoje, jis vis dar yra dinamiškas, jis plečiasi ir turi daug vilčių ir galimybių suteikti savo ir kitų kraštų piliečiams vis augštesnę ekonominę gerovę.

Amerikos ūkis yra jos galios pagrindas
Šių dienų pasaulinėje padėtyje Amerikos ūkio galia vaidina pagrindinį vaidmenį. Savo ekonominės galybės dėka Amerika iškilo į vadovaujančią politinę ir karinę pasaulio jėgą. Milžiniškas ūkinis Amerikos potencialas ne tik leidžia išlaikyti augštą savo piliečių gyvenimo standartą, bet taip pat aprūpino pirmais pokariniais metais daugelį valstybių maistu ir įvairiomis kitomis ūkinėmis gėrybėmis, tuo nešdamas pokario pasaulio ūkinių sunkumų naštą. Baigus atstatymo darbą, tas pats Amerikos ūkis didele dalimi aprūpina ginklais visą laisvąjį pasaulį.

Didžiosios Britanijos politinė galia 19 amžiuje rėmėsi jos galingu laivynu, Vokietijos galia paskutiniojo karo metu buvo pagrįsta jos stipria sausumos kariuomene, gi Amerikos dabartinė politinė galia remiasi jos milžinišku ūkio pajėgumu. Jei Amerikos ūkis bus išlaikytas sveikas, našus ir vis pajėgesnis, dabartinis Amerikos vadovaujantis vaidmuo pasaulio jėgų pusiausvyroje bus išlaikytas ir ateityje.