TĖVIŠKĖLEI*)

Tartum sapnas, tartum nykus, Dyvinas, skaudus, Nesudrumstas atminimas Tėviškės klaikios . . . Aš kas naktį, žiaurią, juodą, Ausdamas godas, Nuteriotos  tėviškėlės Nykdamas verkiu ... Tiek išvargus, tiek kentėjus — Amžius užmiršta Vėl paplūdai kraujo upėms — Nemunais plačiais ... Nežinojai, kur grūmojo Pragaro ugnis, Tik savy auklėjai skaisčius Sielos siekimus . . . Tik jutai bangiąsias giesmes Nemuno bangų, Paslaptingus, išganingus Gaudesius varpų . .. Aš išguitas šiaurės tyruos Prieblanda, nakčia, Atsiklaupiu, susigraužęs: Tėviškėlė tu! *) Šis Balio Sruogos eilėraštis rastas J. Šaulio archyve. Rašytas bene 1915 ir, kiek žinia, nebuvo kur nors spausdintas. — Red.