Eilėraščiai |
Parašė JUOZAS MIKUCKIS |
DIENŲ VERPĖJA Sulinkusios dienų verpėjos Vienodai sukasi ratelis. Įverpti siūlan visą spėjus, Mūs amžiaus baigia ji kuodelį. Per kokį prašmatnų audimą Raizgysis siūlės mūsų kelio, Ir mūs kovų ir pabudimo Ar ten žėrės ryžkiau vietelė? Tad sekdams amžinybės raštą, Sustok pas mūsų siūlo vingį, Įžvelk spalvas mylėto krašto Ir ilgesį, kai laisvė dingo. VYTURIUOJA VIEVERSĖLIAI Či-vir-vir, pavasarį, Vyturiuoja vieversėliai, Žemę — vargo seserį Laisto pilki debesėliai. Laisto žemę debesėliai — Mano siela ilgis, trokšta: Kur tos upės, kur tie sieliai, Kur tie mano laimės bokštai? Nenuslinks ruduo nuo veido, Nenušvis man puokštės gražios, — Tiktai sapnas meilės aido, Tik vaidenas gimtos ežios. Grįš pavasaris ir uosiui, Grįš ir liepai plačiašakei,— Tiktai sau neišdainuosiu, Neišverksiu, jo netekęs. |