ĮVYKIAI Spausdinti
•    Amerikos Lietuvių Visuotinio Kongreso bankete valst. departamento atstovas Donald B. Laurie perdavė šį prezidento Eisenhowerio sveikinimą:
Esu laimingas siųsti nuoširdžius sveikinimus Lietuvių Tarybos tautiniam kongresui. Žinau jūsų rimčiausią pasišventimą laisves reikalui, lietuvių tautos kultūrinėms bei dvasinėms tradicijoms ir laisvosioms mūsų Amerikos respublikos institucijoms. Sveikinu jus dėl praeities laimėjimų tarnaujant šiems idealams ir siunčiu geriausius linkėjimus sėkmingai tęsti jums savo darbą.
Amerikiečiai labai vertina nepaprastą ryžtingumą, patvarumą, darbštumą ir taurumą, kuriuos jūsų tėvai lietuviai atsinešė į šios tautos gyvenimą. Tačiau tos pačios dorybės yra jėga, palaikanti lietuvių tautą, laukiančią dienos, kada nepriklausomybė įgalins juos vėl suklestėti laisvų tautų šeimoje.
•    Kersteno komisija apklausinėjimus pradėjo lapkričio 30 d. Vašingtone. Pirmasis liudijo Valstybės sekretorius J. F. Dulles, nušviesdamas Baltijos valstybių praeitį, dabartį ir ateitį. "Pavergtos tautos turi žinoti, kad jos nėra pamirštos, kad mes nesutinkame su tokiu jų likimu ir itin kad nesame pasirengę jieškoti sau tariamo saugumo derybose su jų viešpačiais, kuriose būtų pripažintas jų pavergimas". Po Dulles liudijo Lietuvos pasiuntinys Vašingtone P. Žadei-kis, Latvijos ir Estijos atstovai ir kiti asmenys. Vėliau komisija apklausinėjimus perkėlė į New Yorką, Detroitą ir Chicagą. New Yorke liudijo buvęs Amerikos prezidentas Hoova-ris, 1919 m. pats lankęsis Pabaltijo valstybėse. Taip pat čia buvo apklausinėti vysk. V. Brizgys, žymus pramonininkas Watsonas, Dr. A. Trimakas, vienas kunigas, Lietuvoje bolševikų kankintas kalėjime. Savo pareiškimus davė latviai ir estai, iš jų liudijimų iškilo aiškus vaizdas, kaip Maskva pavergė Baltijos valstybes ir kokis likimas ištiko tų kraštų gyventojus, šių apklausinėjimų reikšmė žymiai atsilieps kovoje dėl Baltijos valstybių laisvės.
•    Lapkričio 18 d. Kongreso atstovas Ch. Kerstenas turėjo pasikalbėjimą televizijoje apie reikšmę rezoliucijos, smerkiančios Baltijos valstybių okupaciją.

•    Latvijos 35 metų nepriklausomybės minėjimo proga JAV valstybės sekretorius F. J. Dulles sveikinimo rašte pareiškė; "Jungtinės Valstybės niekados nepripažino jėga įvykdytos Latvijos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą. Mes tvirtai tikime, kad santykiai tarp tautų nežiūrint, ar jos būtų didelės, ar mažos, privalo būti pagrįsti teisingumo ir laisvo sutarimo dėsniais... Su Dievo pagalba ir su dvasine bei moraline tautos stiprybe, Latvija iškentės šias tamsias priespaudos dienas ir vėl užims jai teisėtai priklausančią vietą laisvos Europos tautų bendruomenėje".
•    Lapkričio 17 Baltijos Laisvės namuose New Yorke buvo susirinkę egzilinių komitetų bei tarybų atstovai pasitarimams, Jungtinių Tautų gen. sekretoriui nutarė įteikti raštą, smerkiantį Rusijos priverčiamų ų darbų sistemą. Lietuvių vardu kalbėjo LLK pirm. V. Sidzikauskas ir nariai: J. Audėnas ir V. Vaitiekūnas. Lapkričio 20 d., svarstant Jungtinėse Tautose priverčiamojo darbo klausimą Sovietų Sąjungoje, pavergtos tautos piketavo JT rūmus.
•    Beveik visose lietuvių parapijose Amerikoje ir Kanadoje lapkričio 22 d. buvo paminėta Lietuvos kariuomenės šventė.
•    Gruodžio 28-30 dd. Čikagoje įvyksta Amerikos moderniųjų kalbų mokslininkų suvažiavimas. Tuo pačiu laiku įvyks ir slavų ir Rytų Europos kalbų suvažiavimas. Abiejuose suvažiavimuose dalyvaus prof. A. Salys.
•    PLB Vokietijos Krašto pirm. Pr. Zundės pranešimu naujųjų Vasario 16 gimnazijos rūmų remontas pravestas Šveicarijos lietuvių sudėtomis bei surinktomis aukomis. Spalio pabaigoje buvo planuota persikelti į naujas patalpas. Pr. Zunde pažymėjo, kad aukos gimnazijai eina patenkinamai, bet nepakankamai ir be pertekliaus. Gimnazijos atrama yra užjūryje susidarę būreliai. Daugumas jų atsiunčia aukas kas mėnesį, dalis gi to reguliarumo neprisilaiko. PLB Vokiečių krašto valdybai rūpi ne tik gimnazijos išlaikymas, bet ir už naujuosius rūmus užsitrauktos skolos išmokėjimas.
•    Lapkričio 7 d. buvusių politinių kalinių tarptautinė federacija New Yorke surengė nežinomo politinio kalinio minėjimą. Dalyvavo įvairių tautybių buvę kaliniai, tarp kurių ir lietuviai. Minėjimą savo atsilankymu pagerbė žymusis televizijos kalbėtojas vysk. F. Sheen.
•    Balfo pranešimu tremtiniams į Europą reikia kasmet pasiųsti 100.-000 svarų drabužių, kad kiekvienam lietuviui tremtiniui išeitų bent po 10 svarų. Iki šiol kasmet pasisekdavo surinkti 70.000 svarų, o kitą dalį duodavo NCWC iš savo surinktų aprangų, šiemet tos pagalbos iš šalies nebus galima gauti, nes atsirado nauji tremtinių būriai iš Korėjos, Rytų Vokietijos ir kitur, kurie šaukiasi į NCWC pagalbos. Balfas prašo lietuvių šiemet aukoti gausiau drabužiais, kad būtų galima aprengti visus Europoje vargstančius tautiečius.
•    Kazys Pakštas išrinktas Tarptautinės Mokslo ir Meno Akademijos Paryžiuje tituliniu nariu.
•    Dail. Adomas Galdikas pakviestas nariu į Amerikos Dailininkų Sąjungą (The American Professional League) su teise dalyvauti jos rengiamose parodose.
• Bostono Lietuvių Teisininkų Draugijos skyriaus valdyba organizuoja Liet. Enciklopedijos fondą. Norima įsigyti 1000 enciklopedijos egzempliorių ir juos, atėjus laikui, parvežti į Lietuvą. Pasiryžimas paskelbtas Liet. Encikl. pirmojo tomo pasirodymo iškilmėje.
•    Montrealio universitete Lituanistikos skyriuje yra rašomas diplominis darbas apie Vytauto Mačernio poeziją. Visi, kurie turi jo nespausdintų eilėraščių arba spausdintų Lietuvoje laikraščiuose, prašomi si"s-ti jų iškarpas šiuo adresu: Henrikas Nagys, 5561 Esplanade Ave., Montreal, Que., Canada.
•    Vytautas Maželis šį rudenį surengė antrą savo nuotraukų parodą Willoughby Foto krautuvėje New Yorke. Buvo iškabinęs 16 nuotraukų, kurių 11 portretai.
•    šiemet suėjo Lietuvos skautijos gyvavimo 35 metai. Ta proga įvairiose vietose rengiami minėjimai.
o Raštu pravestuose rinkimuose i L. K. Kūrėjų Savanorių centro valdybą išrinkti nariais: J. Bobel's, J. Liepinaitis, A. Juodka, ir V. Rėkus
—    visi iš Čikagos — ir P. Kaunas iš Toronto. Tuo pačiu būdu išrinkta revizijos komisija ir garbės teismas.
•    Seserų Kazimieriečių šv. Kryžiaus ligonine Čikagoje šiemet lapkričio mėn. paminėjo 25 metų sukaktį. Ji buvo atidaryta 1928 m. rudeni.
• Dienraščiui "Naujienoms" ateinančiais metais vasario mėn. sueina 40 metų. Dienraščio vyr. redaktorius
—    Dr. Pijus Griagitis, kuris šiemet mini 70 m. amžiaus sukaktį.
•    Savaitraštis "Laikas", leidžiamas Mariionų Argentinoje, šį rudenį iš'e'.-c'o šimtąjį numerį.
• Lietuvių Dailininkų Sąjungos New Yorko skyrius, padedant vietos Liet. Bendruomenes valdybai, Advente rengia parodą. Ji įvyks Apreiškimo parapijos salėje.