Eilėraštis |
Parašė JUOZAS KĖKŠTAS |
NU AU SOLEIL NOIR Šiame pasauly debesys lyja vėju ir alkiu. Lygumų upės po kapinynais kaitrą džiovina, medžiams palieja gyvybės sultį aitrią ir karčią. Lygumų upės po kapinynais. Meilės mikrobai graužia ir graužia mirusį sapną. Troškulio bokštai grūmoja dangui ir saulės tamsai. Badas atėjo, karas ir maras. Ugninis sparnas dainą suplėšė ir eilių griaučiai byra skeveldrom į nuogą žemę: šakalu rauda mirties oazėj. (Moterų kūnai vėjuotam danguj plevėsuoja lyg totalinis skausmas žemės, kurios vaisiai reiškia meilės ir gyvybės mirtį). |