Eilėraščiai |
Parašė ALDONA BAUŽINSKAITĖ |
NENDRĖS Subrido nendrės į upelį — Žuvelės manė — ąžuolai. Šešėliuose jų puotas kelia Ir šokčioja linksmai. Jų lieknus liemenis bangelės Tyliai užlies, išglamonės. Šešėliai ilgą tiesų kelią Per vandenis nuties. MEDIS Juodos, nuogos medžio šakos Prieš mėlyną dangų. Kiek jos pasakų išsako Rymančiai prie lango. Juodos, nuogos medžio šakos Priešais juodą dangų Klausos, ką širdis išsako, Svyranti ant rankų. Juodos, nuogos medžio šakos Priešais pilką dangų Niekam skundo neišsako, Išgirsto po langu. LYG MERGAITĖ Supos, juokės ramunėlės, kaip mergaitė, Kai vėjelis jai šnabždėjo net įkaitęs Apie tolimus kraštus ir laimę, Kurią jie sukurs žaliam atšlaime. Ramunėlė net suvirpo iš laimužės, O aplinkui uogos sirpo, bitės dūzgė; Ir rasos gaiviausios atsigėrę, Pavydėjo ramunėlei visos gėlės. Visą vasarą svajojo ramunėlė, kaip mergaitė. Netikėjo žiedlapiai vėjelyje įkaitę, Kad išskris greit, ramunėlės nepakvietęs. Vėjas neramus toli į pietus. Palydėjo lakų vėją ramunėlė Ir jau ryto rasą gerti nebekėlė. Žiedlapiais lyg ašaroms palaistė Žalią slėnį ramunėlė, lyg mergaitė. |