Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MARDVOJ KALINAMI LIETUVOS PARTIZANAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. M.   

Vokietijoje leidžiamas rusų emigrantų mėnesinis žurnalas "Po-siev" š. m. vasario numery pateikia žinių apie lietuvius partizanus, kalinamus koncentracijos stovykloje Ž. Ch. 385 — 17-tame "lagpunkte", vad. "Ežerų" stovyklų grupėj Mardvos (Mordovijos) sovietinėje respublikoje. Tenai kalinamas rusų dailininkas Jurij I-vanov yra nupiešęs visą eilę portretų savo draugų kalinių, naudodamas tokią medžiagą, kokia po ranka papuola. Jis padaręs portretus, anot "Posiev" redakcijos, "kovotojų už teisingumą, socialkrikš-čionių, pacifistų, komunarų, nacionalistų, nepriklausomų rašytojų; rusų, latvių, žydų, vakarų ukrainiečių". Paskutiniu metu italų organizacijai "Europa Civiita" pasisekė išvežti dar tris Ivanovo portretus, šįsyk lietuvių partizanų. Atvaizdai atspausdinti prie minėto straipsnelio "Posiev" vasario numery.


Apie kalinius Paulaitį, Petrą Paltaroką ir Balį Gajauską duotos šios informacijos: "Ligi karo filosofijos daktaras Paulaitis mokytojavo Jurbarko gimnazijoj ir dalyvavo katalikiškų bažnytinių organizacijų veikloje.

Vokiečių okupacijos metu veikė pogrindinėj tautinėj lietuvių rezistencijoj, o 1946 įsijungė į grupę partizanų, kurie norėjo parodyti pasipriešinimą sovietiniams Lietuvos okupantams. Jis vedė informacijos skyrių Kęstučio vardo partizanų daliny. 1947 balandžio mėn. Paulaitis buvo suimtas. 1956 jis po amnestijos buvo paleistas ir pradėjo dirbti vienoje Kauno pramonės įmonėje. Vėl pradėjo dirbti politinį darbą su studentais. 1967 jį vėl areštavo. Komunistinė Lietuvos spauda rašė, kad jis 'mėgino apgauti valdžią, naudodamas labiau rafinuotus metodus, negu savo ankstyvesnio banditizmo'.

Po II pasaulinio karo Petras Paltarokas vadovavo lietuvių tautos partizanams, veikusiems Biržų, Joniškio ir Šiaulių apylinkėse. Pasislėpęs Rygoj, jis buvo suimtas 1950. Pagal apkaltinimus, jis palaikęs ryšius su lietuvių organizacijom JAV per rašytoją V. Kau-necką.

Balys Gajauskas, kurio vardas jau žinomas "Posievo" skaitytojams ryšium su 17-to "lagpunkto" kalinių bado streikais ir protestais, sprendžiant iš TLKP organo •Tiesos" duomenų, buvo nuteistas kartu su keturiais kitais lietuvių partizanų pogrindžio vadais. "Tiesa" juos išvardina: A. Kavaliauskas, B. Pupelis, J. Steikūnas ir K. Širvys".

Prie informacijų "Posievo" redakcija dar prideda šiuos komentarus: "Lietuvių tauta turi ilgą ir garbingą istoriją. Ji ne tik išlaikė savo nepriklausomybę kovose prieš vokiečių riterius viduramžiais, bet ir laikėsi labai griežtai per vokiečių okupaciją II pasaulinio karo metu. Hitlerininkams Lietuvoj nepasisekė suorganizuoti nei esesininkų, nei jokių svarbesnių policijos dalinių iš vietinių gyventojų. Nors iš seno turėdami draugiškus jausmus rusų tautai, lietuviai tačiau nesusižavėjo ir komunistiniais partizanais. Lietuviai suorganizavo savo tautinį pogrindį, savo tautinius partizanus. Su šių kovotojų už savo tautos laisvę atstovais ir supažindina mus nauji Jurio Ivanovo portretai".

Kad Mardvos koncentracijos stovyklose yra daug lietuvių ir kitų baltų dar šiandien, liudija ir Anatolijaus Marčenko prisiminimų knyga My Testimony. Kalinamas Chruščiovo laikais, Marčenko rašo, kad visa pietvakarių Mardva yra didžiulė koncentracijos stovykla,kurioje daugiau sargų ir šunų negu mardvių. Iš jo pasakojimų susidaro įspūdis, kad neproporcingai daug kalinių yra baltai, kalinami už "nacionalizmą" ir panašius "nusikaltimus". Įdomus ir jo teigimas: nors sargai dažnokai parenkami iš tautinių mažumų, kad ne taip lengvai susikalbėtų rusiškai su kaliniais, tačiau sargų tarpe niekad nebūna baltų. S. M.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai