BITELEI |
Išbučiuoji žiedelius, Paprastus, menkutėlius. Ne žvaigždžių tau skirtas kelias: Nusilenkti tik gėlelei Paprastutei mūsų žemės, Bet tava daina, bitele, Mus nuo žemės purvo kelia. Dega skaisčiai vaško žvakės ... — Ak, kad taip ir mūsų akys IT širdis prie Dievo kiltų! Kaip tava daina, bitele, Amžinai Jo garbei smilktų. Paprastutis tavo kelias: Nusilenkti tik žiedeliui, Bet kaip jis prie Dievo kelia . . . |