NIEKO NEBENORIU LIESTI, Spausdinti
tiktai žiūrėti į netikrą,
patyčiai uždarytą savo vasarą
tarpe gigantiškų namų.

Keli neūžaugos, bevardžiai medžiai,
nuvytęs trikampis žolės su paukščiu mediniu
ir pamesta balta skara, lyg nenužydinčiu žiedu.
kai aš apkartusi nusigręžtu nuo jų,
mano akyse šaukiasi gyvenimo,
mano akyse ilgisi rudens.