ĮVYKIAI Spausdinti
•    Sausio 28 d. Sov. Sąjungos komisarų pirm. Bulganinas JAV prezidentui asmeniškai įteiktame laiške siūle pasirašyti 20 m. draugiškumo sutartį. Atsakymas buvo neigiamas. Eisenhoweris priminė, jog iš Rusijos laukia ne žodžių, o darbų. Tarp jų pirmoje vietoje statomas Vokietijos sujungimas, kuriam priešinasi komunistai. Prezidentas Bulganinui rašo: "Dabartinės tarptautinės įtampos negalėjo sulaikyti Jungtinių Tautų Charta... Kaip galima tikėtis, kad padėtis pagerės, jei pasirašysime tarp dviejų valstybių tuos pačius chartos žodžius".

•    Sausio 9 d. Pavergtųjų Europos Tautų delegacijų pirmininkus priėmė valstybės sekr. J. F. Dulles. Kaip pažymi United Press agentūra, atstovai pageidavo, kad pavergtųjų tautų klausimas būtų iškeltas tarptautinėje konferencijoje ir Jungtinėse Tautose; kad viešoji pasaulio opinija spaustų Rusiją duoti laisvę pavergtiesiems; kad ir toliau būtų transliuojamos radijo programos į kraštus už geležinės uždangos. Valstybės sekr. J. F. Dulles užtikrino, kad "Jungtinės Amerikos Valstybės nepriims jokio kompromiso su Sovietų Sąjunga, kuris reikštų tautų pavergimo pripažinimą". Delegacijoje Lietuvai atstovavo V. Sidzikauskas.

•    Amerikos Lietuvių Tarybos Vykdomasis Komitetas Lietuvos vadavimo reikalais lankėsi Vašingtone. Ten užtruko sausio 23-25 d.d. Padarė vizitą Valstybės Departamentui ir demokratų bei respublikonų partijų centruose. Valstybės Departamente prašyta  baigti  Lietuvos   užgrobimo tyrinėjimus, pradėtus 1953 m.; skatinta sudaryti šiam tikslui iš kongreso atstovų naują komitetą. Negavus pažadų, nutarta kreiptis į JAV senatą. Tuo reikalu jau tartasi su kai kuriais įtakingais jo nariais. Valstybes Departamente priminta, kad JAV dar nėra ratifikavusios Genocido Konvencijos, kurią jau patvirtino 51 valstybes parlamentai. Prašyta, jog kalbose apie pavergtas tautas visuomet būtų paminimas ir Lietuvos vardas. Respublikonų ir demokratų partijų centruose rūpintasi, kad į rinkimines programas būtų įjungtas ir Lietuvos laisvinimo klausimas. Alto atstovai patyrė, jog Vašingtone Lietuvos reikalams yra palankios nuotaikos.

•    Lietuvių Dainų šventei uoliai ruošiamasi visose vietovėse. Chorai pradeda mokytis dainas iš atspausdinto programinio leidinio. Prie komiteto sudaryta spaudos bei propagandos komisija. Ruošiamasi išleisti šventes leidinį-vadovą, kuriame bus aprašyta ši iškilme. Chorai jau dabar prašomi siųsti informacinę medžiagą apie save komiteto pirm. adresu: J. Kreivėnas, 1620 So. 48th Ct., Cicero 50, 111. Dainų šventes rengimas yra susijęs ir su didelėmis išlaidomis, todėl komitetas prašo aukų. Jos siunčiamos šiuo adresu: JAV ir Kanados Lietuvių Dainų šventes Komitetas, Chicago Savings and Loan Association, acc. Nr. 15043, 6234 So. Western Ave., Chicago, 111.

•    Lietuvių Bendruomenes Kultūros Taryba Čikagoje kovo 11-30 d. ruošia religinio meno parodą. Parodos organizacinis komitetas prašo visus dailininkus ir architektus parodoje dalyvauti religiniais eksponatais. Premijos komisijos parinktiems eksponatams skiriamos premijos. 500 dol. premijos mecenatas yra kun. dr. J. Prunskis. Tikimasi surasti jų ir daugiau. Religinio meno parodos rengimo komitetą sudaro: pirmininkas dail. Adolfas Valeška, vicepirmin. kun. dr. Viktoras Rimšelis (Kunigų Vienybės atstovas), vicepirm. kun. dr. Antanas Juška (R. K. Federacijos atstovas), architektas Vytautas Peldavičius ir sekr. dail. Paulius Augius. Visais parodos reikalais reikia kreiptis į A. Valešką, 19 E. Pearson St., Chicago 11, 111., tefel.: Whitehall 4-0239.

•    Vlikui vadovaujantieji asmenys išvyko į Europą. Sausio mėn. išvažiavo E. Devenienė, Vykdomosios Tarybos pirm., vasario mėn. — J. Matulionis, Vliko pirm. ir prel. H. Krupavičius, Tautos Fondo valdytojas.

•    Vytautas Stašinskas, Lietuvos generalinio konsulato New Yorke vicekonsulas, pakeltas konsulu. Per min. Povilą žadeikį iš Valstybės Departamento gautas pripažinimas.

•    Centro valdybos iniciatyva Čikagoje ir Brooklyne buvo surengtos Liet. Studentų Sąjungos studijų dienos. Čikagoje buvo paskaitos šiomis temomis: A. Augustinavičienė — "Lietuviškųjų dvasinių vertybių esmė", J. Šmulkštys — "Mūsų santykiai su aplinka, ypač lietuviškąja". Brooklyne kalbėjo dr. J. Puzinas tema "Lietuvių protėvynė", dr. D. Krivickas — "Lietuvos teisinė struktūra amžių bėgyje tarptautinėje šviesoje" ir dr. J. Girnius — "Lietuviškų vertybių esmė". Studijų dienos buvo gausiai lankomos. Po paskaitų įvyko gyvos diskusijos. Dabar tvirtai susiorganizavusios lietuvių studentijos veikimas yra našus. Jų leidžiamas anglų kalba laikraštis "Lituanus" supažindina su Lietuvos reikalais svetimtaučius. Šį naudingą leidinį  remia  Liet.  Bendruomenė.

•    Sausio 6 d. atidaryta Romo Viesulo litografijos darbų paroda Public Library patalpose New Yorke (10 7th Ave.). Paroda tęsis iki vasario 29 d.

•    Liepos 1 d. kartu su dainų švente įvyks ir lietuvių kongresas. Pirmoje vietoje numatyta nagrinėti klausimą "Tautinė kultūra — tautos išlaikymo pagrindas". Taip pat jau numatyta šių sričių sekcijos su posėdžiais: mokslo, literatūros, kalbos, meno, teatro, istorijos ir archeologijos.

•    Lietuvių Fronto Bičiulių sąskrydis įvyko sausio 21-22 dd. Waterbu-ryje. Buvo suvažiavę rytinių Amerikos sričių atstovai iš New Yorko, Philadelphijos, Putnamo, Worceste-rio, Bostono, Hartfordo ir kitur. Posėdžiuose apie tarptautinę padėtį pranešimą skaitė A. Pocius, papildant jį V. Vaitiekūnui. Apie organizacinius Fronto Bičiulių reikalus kalbėjo prof. J. Brazaitis. Rezoliucijomis pasisakyta už vieningą, bendrą Lietuvos laisvinimo darbo vadovybę; apgailestauta sąlygos, dėl kurių dabar nebėra atstovaujama Vlike didelė visuomenės jėgų dalis; vieningos Lietuvos laisvinimo vadovybės atstatymui laikyta pozityviu dalyku visų rezistencinių sąjūdžių susiderinimas bendram darbui. Suvažiavimo programon įėjo pamaldos su kun. St. Ylos pamokslu ir laisvės kovotojų pagerbimo aktas. Meninėje dalyje dalyvavo aktoriai H. Kačinskas ir V. Žukauskas. Sąskrydžio proga Waterbury buvo surinkta 1,500 dol. Fronto Bičiulių fondo kultūriniams reikalams, kuriuos centro valdybai įteikė dr. V. Šmulkštys.