Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VYTAUTAS KASIULIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STURE ANDERSSON   
Su Vytauto Kasiulio kūriniais pirmą kartą susidūriau 1949, kai lankiausi Paryžiuje. Iš pirmo žvilgsnio suvokiau, kad tai dailininkas su savu stilium ir savu meno supratimu. Nutariau tą dailininką susitikti ir su juo užmegzti artimesnius ryšius. Tai man pavyko.

Norėdamas su V. Kasiulio kūryba supažindinti švedus, aš jam pasiūliau išstatyti savo kūrinių Švedijoj surengtoj parodoj. Iš pat pradžios užtikrinti pasisekimui aš jam pasiūliau padaryti keletą linoleumo raižinių ir kiek vėliau litografijų, šie darbai sudarė medžiagą reklamai. 1956 m. Kasiulis atvyko į Švediją ir, svečiuodamasis pas mane, turėjo progos susipažinti su kraštu ir jo žmonėmis.

Durys Švedijoje pilnai atsidarė, kai Kasiulis išstatė savo kūrinius vienoj Stockholmo galerijoj, kuri surengė parodą tema "Moderniškas menas namų atmosferoje". Nuo pat atidarymo dienos Kasiulis susilaukė didelio pasisekimo, ir visi parodoje išstatyti kūriniai buvo parduoti.
Mūsų ryšiai vystėsi toliau, ir 1959 buvo surengta antroji V. Kasiulio kūrinių paroda Skandinavijoje — šįkart Kopenhagos šarlotenborge. ši paroda taip pat turėjo didelį pasisekimą. V. Kasiulio vardas dabar gerai žinomas tiek Švedijoje, tiek Danijoje.
1969 sukakus 20 metų nuo mudviejų susitikimo ir 10 metų nuo jo išgarsėjimo Kopenhagoje, šiai dvigubai sukakčiai atšvęsti pasiūliau Landskronos meno sąjungai Borstahusens Konstforening, kad ji pas
šio straipsnio autorius Sture Andersson yra vienas didžiausių dailės kolekcionierių Švedijoj. Landskronoj veikiančios Dailės sąjungos steigėjas ir ilgametis pirmininkas, šiai sąjungai priklauso daug dailės kolekcionierių ir mėgėjų iš visos Švedijos. Jis labai daug padėjo V. Kasiu-liui rasti kelią į Skandinavijos kraštus.
Kasiulį užsakytų tos meno sąjungos metinius priedus ir surengtų Kasiulio kūrybos jubiliejinę parodą. Tai ir buvo padaryta. Paroda vyko nuo 1969 lapkričio 15 iki gruodžio 15. Joje buvo išstatyti Kasiulio 72 kūriniai (kitų 10 dailininkų buvo eksponuoti tik 52 darbai). Iš gausių parodos lankytojų daug kas įsigijo Kasiulio darbų. Didelio pasisekimo sulaukė jo litografija "Landskronos citadelė,, — parodos afiša. Landskronos miesto valdyba nupirko pastelę "žvejonė".
Pradžioje didelės įtakos Kasiuliui darė prancūzų impresionistai, kurie buvo ir pasiliko geriausi jaunų dailininkų mokytojai. Jis puikiai valdo piešimo techniką, turi gilų anatomijos supratimą ir yra pasakiškas koloristas. Jo pajėgumas sujungti pastelės ir guašo techniką švelnina spalvų įspūdį ir pagilina perspektyvą. Būdingas jo žvilgsniui satyros ir humoro jausmas. Kasiulio kūriniai turi glaudų ryšį su jo aplinka. Sutinkame jo paveiksluose linksmus vagabun-dus, mažosios scenos artistus, gatvės muzikantus, cirko klounus, švelnias meilės scenas, nuo triukšmingo pasaulio atsitolinusius žuvautojus ir kitokius motyvus. Kai kurių jo paveikslų pasakiškas spalvingumas primena Oriento žibančias brangenybes.
Kasiulio palinkimas į religinius motyvus yra retas reiškinys dabarties mene. Savo didžiuliame kūrinyje "Paklydęs sūnus" (Borstahusen bažnyčioj) jam pavyko puikiai perduoti pagarbumo ir nuolankumo nuotaiką. Tai mūsų religijos simbolis, vaizdingai per-duodąs Jėzaus žodžius: "Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate apsunkinti, ir aš jus atgaivinsiu" (Mt. 11, 28). Priešingai tragiškumo dailininkui Ber-nard Buffet, Kasiulis mums atskleidžia gyvenimo džiaugsmą. Jis lyg sako: "žmogau, tu per daug rūpiniesi! Ko mums trūksta, jei turime pastogę, lovą ir maisto vieną kartą per dieną pasisotinti. Visuomet
galima surasti šviesų saulės spindulį mus gaubiančioje grožybėje".
Argi privalu meno kūriniui visuomet būti problemos prisunktam? Ar neužtenka visokių problemų mūsų kasdieniniame gyvenime? Kodėl negali tas meno kūrinys, kuris yra mūsų namų židinyje ir su kuriuo kasdien susitinkame, skleisti ramybę? Mūsų karta yra juk taip reikalinga ramybės. Ji turi gyva išsilaikyti žiaurioje kovoje už savo būvį.
V. Kasiulio kūryboj sutinkame daug "-izmų". Kai žiūrime į jo sukurtus vaizdus, gauname įspūdį, jog stovime prieš impresionizmo atstovą. "Paklydusio sūnaus" paveiksle to sūnaus ilgos rankos bei kojos ir tėvo ilgos rankos sustiprina nuolankumo ir atleidimo Įspūdį, — tai juk ekspresionizmas. Daugely kitų Kasiulio kūrinių randame ir naivizmo bruožų.
Daugelis dabarties dailininkų linksta į abstraktinį stilių, su kurio pagalba jie mėgina išvengti mene sutinkamų sunkenybių. Tai daro jų paveikslus sunkiai suprantamus. Tuo tarpu Kasiulis elgiasi atvirkščiai: jis nevengia tų sunkenybių, bet jas nugali, žiūrovas lengvai supranta jo kūrinius.
Vienu žodžiu, Kasiuliui yra pavykę susikurti savo nuosavą stilių, nežiūrint visų "-izmų" įtakos. Todėl galima jo kūrybą ir toliau sekti su dideliu susidomėjimu ir pasigėrėjimu.
Kasiulio kūryba yra aptarta įvairių kraštų spaudoj ir leidiniuose, šioj vietoj užteks pacituoti dailininką - kritiką Ake Skiold, kuris 1956 Stockholmo laikrašty "Expressen" taip rašė: "Vytautas Kasiulis — tai jau žinomas vardas. Jis yra žvaigždė pilkame danguje. Jis yra oazė barzdotų, baimės persunktų dailininkų būryje. Tai oazė, pilna gyvenimo džiaugsmo. Taip, jis atstovauja tam, kas yra šviežiai nauja. Kasiulis, tas saulėtos nuotaikos dailininkas, yra išaugęs iš sunaikintos Lietuvos. Gyvenimas jam nepagailėjo daug sunkių valandų, tačiau tai nepajėgė prislėgti šviesaus optimizmo. Atrodo, lyg ta tamsi praeitis net neatsispindi jo kūriniuose. O vis dėlto ji ten ir yra. žiūrėkime į jo paveikslus, šviesios, gaivinančios spalvos veržiasi su nuostabiu ryškumu iš tamsaus, juodo fono. čia matyti jaunojo dailininko filosofija: dabartis jam yra pilna linksmų, ryškių spalvų, nežiūrint to, kad praeitis yra buvusi tamsi".
Užbaigdamas perduodu vieno žymaus švedų dailininko įspūdį Kasiulio parodos Švedijoje proga: "žmogus pasidarai linksmas, kai žiūri į Kasiulio kūrinius, nes intuityviai supranti, jog dailininkas pats pergyvena daug džiaugsmo, bekurdamas savo paveikslus". Jis sugeba tą savo džiaugsmą perduoti publikai. Todėl ir nėra jokio atsitiktinumo, kad daugelis Švedijos žymių menininkų yra įsigiję nemaža V. Kasiulio darbų
Iš švedų kalbos vertė dr. Edvardas Varnauskas


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai