Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LAIŠKAI REDAKCIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Didžiai Gerbiamas Pone Redaktoriau!
Ponas J. Kojelis, aptardamas Lietuvos laisvinimo politiką (Aidai 1971 nr. 1, psl. 33), gražiai įvertina Pavergtųjų Europos Tautų Seimo 1970 rugsėjo 15 sesijoje priimtųjų
nutarimų šiuos posmus:
"a. reikalauti Sovietų Sąjungą iš pavergtųjų tautų atitraukti karines pajėgas ir agentus;
"b. prašyti laisvųjų valstybių vyriausybes pavergtųjų klausimą į-traukti į Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių suvažiavimų darbotvarkes;
"c. siekti pavergtose tautose laisvų rinkimų tarptautinėje priežiūroje".

Pridėjęs Lietuvos Delegacijos pirmininkui p. V. Sidzikauskui komplimentų už jo didelį įnašą į PET Seimo darbus, p. Kojelis aukščiau minėtų nutarimų posmus identifikuoja su Atstovų Rūmų ir Senato 1965-66 priimtąja Rezoliucija Nr. 416.

Jeigu jau ieškoma panašumo tarp tų dviejų dokumentų, tai, tikrovei pagerbti, reikia juos lyginti priešinga kryptimi, nes PET Seimas gerokai seniau pradėjo priiminėti nutarimus, reikalaujančius, kad Europos Tautos imtų svarstyti pavergtosios Europos klausimą. Štai ir pora pavyzdžių.

1960 m. Pavergtųjų Tautų savaitės proga, kada dar nebuvo nei 416-sios, nei p. Kojelio straipsnyje minimos Kuchel - Lipscomb rezoliucijos, New Yorke buvo išleistas manifestas, pasirašytas Christopher Em-met, Pavergtųjų Tautų Amerikiečių Draugų Sąjungos pirmininko; Prel. Jono Balkūno, Rytų ir Vidurio Europos Kilmės Konferencijos pirmininko, ir Dr. Petr Zenkl, Pavergtųjų Europos Tautų Seimo pirmininko. Tuo Manifestu reikalaujama:

"Mes prašome (reąuest) laisvojo pasaulio vyriausybes Įtraukti pavergtųjų tautų klausimą pirmuoju darbotvarkės punktu būsimuose pasitarimuose su Sovietų Sąjunga, o taip pat iškelti jį Tautų Sąjungoje".

Dar 1959 m. išleistame Manifeste Christopher Emmet, Prel. Jono Balkūno ir Stefan Korbonski pasirašytame, reikalaujama,
"kad pavergtųjų tautų klausimas būtų nuolat (constantly) keliamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje".

Manau, kad nėra jokio reikalo rezoliucijų iniciatorių ir jų skelbėjų figūras perstatinėti.

Su tikra pagarba
Juozas Audėnas
1971 kovo 10

Dėl Algirdo Gustaičio laiško
"Dirvos" šių metų nr. 12 Algirdas Gustaitis išspausdino straipsnį apie mūsų "varžomą spaudą". Pačioj to straipsnio pradžioj jis skundžiasi, kad, jam "Tėviškės Žiburiuose" parašius apie Lietuvoj leidžiamus žodynus, dėl to "užsigavo JAV-se gyvenantis p. L. Dambriūnas. 'Aidų' žurnale jis mane iškoneveikė. 'Aidų' redakcijai nusiunčiau atsakymą, kurį man dr. J. Girnius sugrąžino, atsisakydamas paskelbti 'Aiduose' ".

Recenzuodamas "Lietuvių kalbos žodyno" naujus tomus, L. Dambriūnas iš tiesų savosios recenzijos išnašoj pasisakė ir dėl A. Gustaičio recenzijos Bet L. Dambriūnas nei "užsigavo" dėl A. Gustaičio, nei jį "iškoneveikė", nes aplamai jis nesileido į asmeninius sentimentus. Kalbininkas L. Dambriūnas tik konstatavo, kad nežinomų kalbinių kvalifikacijų A. Gustaičio recenzijoje yra "tiek visokių naivių, nemokšiškų išvedžiojimų, pretenzingų pamokymų kalbininkams, jog reikia stebėtis, kaip tokia recenzija_galejo rimtame laikrašty atsirasti. . . Pripažįstant ir mėgėjiškų rašinių naudingumą, vis dėlto negalima pateisinti rašinių, netinkančių nė į mėgėjiškumo kategoriją" (Aidai, 1970 nr. 7, p. 335). Be abejo, šie žodžiai galėjo A. Gustaičiui pasirodyti kartūs. Ne visada tiesa yra saldi. Bet ne asmeninės emocijos matuoja tiesą.

O dėl "Aidų" redakcijos atsisakymo įdėti A. Gustaičio "atsakymą" leidžiame kalbėti pačiam laiškais pasikeitimui. 1970.XI.26 laiške Algirdas Gustaitis rašė: "Gerb. Aidų Redaktoriau, Jūsų žurnalo 1970 m. 7 nr. p. L. Dambriūnas parašė mane taip žeminančių išsireiškimų, visiškai neatitinkančių faktams, kad dėl to iššaukio tono nenoriu leistis į pokalbį, šį mano atsakymą malonėkite paskelbti Aiduose. Su pagarba Algirdas Gustaitis". Į šį laišką redakcija 1970.XII.3 laišku taip atsakė: "Gerb. p. Algirdai Gustaiti, Iš Brooklyno man persiuntė Jūsų XI. 26 laišką. Už jį dėkoju. Tačiau, kadangi jame nieko nepasakote, tai ir nėra pagrindo jį žurnale dėti. Tai tik paprastas įsižeidimo pareiškimas kitam asmeniui įžeisti. Su pagarba".

Dalykiniam klausimų diskutavimui mūsų žurnalo skiltys yra atviros. Tai laiduota jau metrikiniame įraše, kad "nė vienas straipsnis nelaikomas ne-diskusiniu^. Tačiau nemanome, kad būtų kam nors pozityviai pasitarnaujama, registruojant visus asmeniškus įsižeidimus ar kitas emocines reakcijas# Kiek stokojame mūsų T;paudoje ramaus dalykų svarstymo, tiek per krc.štus joje kunkuliuoja emocinės polemikos. Todėl nesiskubinome nė p. Algirdo Gustaičio laiško skelbti: jis buvo ne dalykinis, o asmeninis. Jei kuris nors mūsų kalbininkas norėtų plačiau pasisakyti dėl Lietuvoj leidžiamo žodyno, mielai lauksime, nors ir kiek kur jo pažiūros skirtųsi nuo L. Dambriū-no. Viena tėra aišku: kalbiniais klausimais diskutuoti reikia atitinkamo kalbinio išsimokslinimo.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai