IŠ LENKŲ POEZIJOS Spausdinti
MADRIGALAS ĮSIMYLĖJĖLIAMS
Donei
Tavo akys stebina mane.

Tiek jose Tatarako,
Tiek nendrių išlingavau
Ir užvožiau blakstiena,
Kad patvino —

Jau už upės, o netrukus bus Ramiuoju
Vandenynu.

Jei prileisime, kad meilė gali ginti nuo bangų,
Tai aš myliu tave ir esu saulėtas.
Ak!
Taip suvėlėme peisažą, kad jau tikrai nebežinau,
Kur baigiasi žvilgsnis,

Ir turiu nemeluotą norą išsimaudyti tavo akyse.

Arba užmesti tinklą,
Arba, geriausia, uždainuoti su panerta galva,
Nors žinau, kad balsas kils paviršiun burbulais.
Tavimi besišypsančiais, kaip muilo bombos,
Ir kad gerovės, kaip sakau,
Maitinančios ant mano rankų savo mažyčius,
Pasistengs juos perverti snapų ėdrumu
Čia pat, čia pat po paviršium

Tavo akių —

Nes apie jas rašau.

Jerzy S. Sito

AUKSINIS  PUODUKAS
Išdrožiau angeliukus juodu skaptu,
Kad man prie lūpų juoktųsi geriant,
Minkštu pirštu išglosčiau taurės kraštą,
Kad mano lūpas aukso lūpos, kai geriu,
Bučiuotų,
Ir vynuogių krūmą pasodinau prie mūro,
Kur saulė ties siena palinksta,
Idant taurės saldi tamsi gelmė būtų
Ryto rasa, kurią pakeičia vasara
Raudonu vyno spindesiu,

Ir taurę ant lentynos pastačiau,
Kur dulkės nugula ant aukso,
Tarytum musių ramios minios,
Ir juodi užmigo angeliukai,
Nes mano lūpos — druskos klodai,
Ir vyno kraujas — ant laužo dega.

Janusz A. Ihnatowicz

KAI SNINGA
Kai  sninga,
Liktarnos
Tartum eglutės, o naktis krenta ant jų
Labai juodais plotkeliais—lyg sniegas.

Kai sninga,
Vaiski tyla
Sukasi ratu lengvam laukimo šoky
Ir pakloja vestuvinį rūbą
Įsimylėjėlės balta ramybe.

Kai sninga,
Minkštai girgžda angelo sandalai,
Kurs sniege įieško savo sparnų plunksnos.
Kai sninga,
Švelnėja atbrailos,
O akmenys tartum balti pūkuoti triušiai,
Kramtą sidabrinius lapojus.

Kai mėnuo eina per sniegą,
Ant lapų guli žvaigždės.

O naktis yra tartum poema
Baltom eilėm parašyta.

MAIŠTAS EILĖRAŠČIU
Ten gimiau.
Nesirinkau vietos.
Noriai būčiau gimęs paprasčiausia žolėj.
Žolės visur auga.
Vien tik dykumos manęs nenorėtų.
Arba galėjau juk gimti Vėjo kamuolėly,
Kai dūsauja oras.
Bet gimiau ten.
Prikalė mane, kai buvau dar vaikas.
O vėliau su grandinėlėm išleido pasaulin.
Esu čia. Gimiau ten.
Kad bent būčiau jūroje gimęs!
Įmagnetinta geležie,
Mane vis į ašigalį kreipianti,
Sunki esi; be tavęs man taip lengva,
Kad aš savo svorį prarandu.
Taigi velku tas grandinėles
Ir purtau jas kaip karčius.
O žmonės iš tenai rėkia:
Grįžk!
Šaukia: cip, cip, cip.
Prosas ir skalsės ant vėjo.
Šuva į gurbą.
Aš esu poetas (reikia pasivadinti).
Kalba mano grandinės.
Žodžiai mano raištis.
Ten gimiau.
(Noriai būčiau gimęs paprasčiausia žolėj).

Bohdan Czaykovoski

ŽINOJIMO LIŪDESYS
Jūsų pasaulis

Pažįsta atomo paslaptis,
Bet nepažįsta gyvenimo paslapčių.

Jūsų pasaulis

Turi geležinius raumenis,
Bet jūsų sielos sielos iš papier-mache.

Jūsų pasaulis

Įsirausė į brandžią žemę,
Bet neturi dangaus ties galva.

Jūsų pasaulis

Turi paragrafų teisingumą,
Bet nežino Gimimo prasmės.

Todėl atmetu pasaulį,
Kuriame pritrūko vietos meilei.
Todėl atmetu pasaulį,
Kur teisingumas — nusikaltimas.
Verčiau maitinsiu savo bejėgiškumą
Vėjų riksmu tarp pinijų šakų.
Verčiau gaudysiu sidabrines draugystės žuvis
Nuoširdžiu širdies vylium.

Tokia yra mano tiesa,
Viso kito paklaus manęs Dievas.

NAUJI 55 METAI
Ant atdaro Guliverio delno
Egzotiški šokiai, meilės scenos drąsios
Ir jautrios podraug,
Sunkių eilių deklamacija,
Dirbtinės
Šviesos dirbtinės ir šventė
Hyde Parke.

Linksminasi liaudis,
Linksminasi rūmai
Liliputo karalystės
Ant atdaro Guliverio delno.
Ir stebi liaudis,
Ir stebi rūmai
Šypsančias Guliverio lūpas.
Įdomu jiems,
Kiek gerų manierų laimėjo
Guliveris iš blogos pasakos.

Zygmunt Lawrynowicz