Į SAVO ŽEMĘ Spausdinti
Ateinu pas Tave,
Kad laukiniai paukščiai
Nebelankytų.
Ateinu pailsėt — laiko kartumu
Persunktą veidą nušluostyt.
Ateinu susirasti poilsiui
Vietos
Amžinam guoliui.

*

Eidama sutikau draugus.
Jie nešėsi žvakes, ir pamažu
Liepsnų virtinės augo jų
Rankose ...
Tyloj blėso mūsų šešėliai
Ir mes,
Palikdami juos,
Tolom.

*

Kaip gera saujoje žarstyti
Savo Žemės smėlį,
Budinčio Ąžuolo pavėsyje
Užmigti kaitrią dieną.
Pas Tave neatlekia
Laukiniai paukščiai,
Vijokliai netemdo mėlyno dangaus,
Nes žaliojoj jūroj banguoja
Tavo pergalės vėliavos, ir Tu žengi
Negrąžinamai arčiau.