KANADOS LIETUVIAI Spausdinti
Pagrindinis šio rašinio tikslas — maža studijėlė apie Kanados lietuvius ir ju gyvenimą. Vienok, norint ką nors parašyti apie žmonių gyvenimą, be abejonės, pirmiausia reikia paryškinti toji aplinkuma, kurioj jiems tenka gyventi. Taigi, pirmiausia apie Kanadą, o paskiau — apie Kanados lietuvius.

Kanados fotografija skaičiais
Newfoundland prieš keletą metų prie Kanados prisijungus su 320,000 gyventojų, tuomet Kanadoj gyveno 11,203,000 žmonių, o rašant šias eilutes — stat'stikos duomenys rodo, jog Kanados gyventojų skaičius jau prašoka 16 milijonų. Taip skubiai ir taip žymiai Kanados gyventojų skaičių pakėlė ne vien tik normalus prieauglis, bet ir itin intensyvi ligšiolinė imigracija.
Kanada turi 3,842,000 kv. mylių plotą. Taigi, ji yra didesnė už Europą, nes pastaroji turi 3,776,000 kv. mylių. Nuo Ramiojo Vandenyno iki Atlanto Kanada nusitęsia per 3,350 mylių.

Vakaruose Kanada siejasi su Ramiuoju vandenynu ir Aliaska, pietuose — su Jungtinėmis Valstybėmis, rytuose — Atlanto vandenynu, šv. Lauryno įlanka, Davio ir Belle Isle sąsiauriais ir Labradoru. Jos šiaurinė siena siekia Šiaurės poliaus sritis.

Šis kraštas yra itin turtingas vandens plotais: upėmis ir.ežerais. Ypatingą reikšmę Kanadai turi penki Didieji ežerai (Great Lakęs). Jie, drauge su šv. Lauryno upe, sudaro vieną didžiausių ir svarbiausių vandens kelių sistemų pasaulyje.

Daug upių įteka į Hudsono įlanką ir Šiaurės vandenyną. Didžiausia Kanados upė yra Mackenzie River (2,514 mylių, kuri įteka į Didįjį Vergų ežerą, Churchillio ir Saskačevanos upės, įtekančios   j  Hudsono įlanką, surenka vandenis iš Prerijų provincijų, o Fraser ir Columbia — upės įtekančios į Ramųjį vandenyną, yra svarbios Uolėtųjų Kalnų (Rocky Mountain)  sričiai.
Kanada turi net tūkstančius mylių vandens kelių, kurie atpigina prekių ir kitokios važmos gabenimą. Kanadai vandenys yra ypatingai svarbūs ir žuvininkystes atžvilgiu, šio krašto vandenyse sugaunama net 60 įvairių valgomos žuvies rūšių.

Kanada yra turtais pertekęs ir didelių ateities galimybių kraštas. Civilizaciniai laimėjimai šiuo metu yra pasiekti gana dideli.

Truputis Kanados istorijos
Kaip valstybes sekretoriaus Colin Gibsono žinios apie Kanadą teigia, šis kraštas yra naujas. Kinijoj, Persijoj, Egipte, Graikijoj ir Romoj civilizacija kilo ir žlugo tūkstančius metų prieš tai, kai pirmas baltas žmogus pamate šiaurės Amerikos krantus. Kanados gyventojai visi yra ateiviai, nes ir čia esamos indėnų gimines yra kilusios iš prieš daugelį šimtmečių Kanadon atsikėlusių Azijos gyventoju.

Pirmas europietis, aplankęs Kanadą, buvęs Leif Ericsonas, Skandinavijos vikingas, kuris čia atplaukė iš Islandijos apie 1,000-sius metus ir sugrįžęs paraše, kad aplanke vakaruose kraštą, kurį jis pavadino Vineland. Penkiems šimtmečias praėjus, John Cabot, jieškodamas jūrų kelio į Rytinę Indiją, netikėtai užtiko Kanados pakraščius. Tie pakraščiai jam neatrodė viliojančiai. Ketvirtis šimtmečio po to praėjo, kol europiečiai pradėjo domėtis tuo keistu, jiems kelią į Indijos turtus pastojančiu kraštu.

1534 m. Jacques Cartier iš Malo ruošė eilę kelionių, kurios ir buvo tikrasis Kanados krantų atradimas. Plaukdamas Šv. Lauryno upe. jis pasiekė toli vakaruose esantį indėnų kaimą Hochelaga, kur dabar yra Montrealio m'estas. Manoma, kad Cartier yra pirmas baltasis žmogus, davęs tam kraštui "Kanados" vardą, tikriausiai gerai nesuprasdamas indėnų žodžio "kanata", kuris reiškia grupę namukų.

Kanados turtai
šis kraštas užima pirmą vietą pasaulyje popieriaus, nikelio, radijaus, nlatinos ir azbesto eramyboj; antrą vietą — medžio, molipdeno, aluminiaus ir aukso; trečią — vario, cinko, s'dabro ir aršeniko; ketvirta — kviečiu ir magneziios gamyboj.

Metalo eksporto srityje Kanada užima antrą vietą pasauly. Ji turi didelį nuošimtį pasaulio urano atsargų, todėl svarbią vietą užima atomines energijos gamyboj

Lietuviai ateiviai Kanadoje
Kada pats pirmasis lietuvis atvyko Kanadon — tikrų žinių nėra. Greičiausia tai buvo pereito amžiaus pačioje pabaigoje. Pirmieji atvyko ne tiesiai iš Lietuvos, bet iš Škotijos, į kur buvo anksčiau nukeliavę, kur ir dabar dar yra nemažos lietuvių kolonijos.

Iki I-mojo pasaulinio karo betgi lietuvių Kanadoje buvo labai nedaug. Daug daugiau jų atvykdavo po karo, ypač 1927-1929 m. laikotarpyje. Jų skaičiui padidėjus, tarytum nelaimės vardan, Kanadoje prasidėjo didelė ūkinė depresija, todėl, kaip visiems gyventojams, taip ir lietuviams čionai teko itin sunkiai vargti, kai kuriems net alkaniems būti.

Nauja lietuvių ateivių banga į Kanadą ūžtelėjo po 2-rojo pasaulinio karo pabaigos. Tai politiniai tremtiniai, buvę vadintieji DP. Iš viso Kanadoje lietuvių kilmės gyventojų priskaitoma 25,000. Senosios ir naujosios lietuvių emigracijos atstovų, spėjama, yra tokie patys skaičiai. Taigi, pusė jų, atvykusių prieš pirmąjį pasaulinį karą ir po jo, kita pusė — pasiekusių Kanadą 2-rajam pas. karui pasibaigus.

Didžiausios lietuvių kolonijos Kanadoj yra Montrealyje, Toronte ir Hamiltone. Po keletą šimtų gyvena Winnipege, Windsore, Vancouvery-je, Sudbury, Londone, Edmontone, Ottavoj ir kitur. Apie 60 % lietuvių gyvena didesniuose miestuose, apie 40% — mažesniuose ir žemės ūkyje. Manitobos ir Albertos provincijose nemaža lietuvių turi savo kviečių ir kt. kultūrų auginimo farmas, o Ontario provincijoj — Simcoe—Delhi apylinkėse — nemaža jų verčiasi tabako auginimu.

Kultūrines ir visuomeninės veiklos bazes
Kanados, kaip ir kitų kraštų lietuvių, kultūrininė ir visuomeninė veikla bazuojasi savosios spaudos skiltyse, organizacijose ir lietuviškose parapijose. Tai trys svarbiausieji veiksniai, kurie ligi šiol gana gražiai pagelbėjo išlaikyti ateivių širdyse savosios tėvynės meilę ir lietuviškumą.

Ligi 1948. m. Kanados lietuvių spauda buvo itin silpna, čia buvo leidžiami du laikraščiai, kurie buvo vienas antram griežtai priešingi. Tai buvo "Nepriklausoma Lietuva" — nuoširdžiųjų lietuvių patriotų laikraštis ir "Liaudies Balsas" — suraudonėjusių organas.

Ryšium su Kanados lietuvių skaičiaus padidėjimu — padaugėjo čia ir lietuviškų laikraščių skaičius, o taip pat sutvirtėjo ir jų turinys bei ekonominė padėtis. Atsikūrus Kanadoj lietuviams skautams, buvo atgaivintas Toronte ir jų spaudos organas "Skautų Aidas". O 1949 m. gruodžio 24 d. Toronte buvo pradėtas leisti ir dar vienas lietuviškas savaitraštis "Tėviškės Žiburiai".

Po 2-rojo pasaulinio karo pabaigos Kanados lietuviškoji bendruomenė gavo naujų darbo jėgų, kurias atsigabeno nauji ateiviai — lietuviai tremtiniai, šioji imigracinė lietuvių banga, kaip jau minėta, lietuvių skaičių Kanadoje padvigubino, o jų veiklą pakėlė apie ketvertą kartų. Kanados lietuviai pirmieji susiorganizavo į Kanados Lietuvių Bendruome-n, jie per trumpą laiką pastatė ant tvirtų kojų savąją spaudą, pastatė naujas arba restauravo savąsias bažnyčias, įsteigė naujas parapijas, įsigijo patalpas visuomeninei bei kultūrinei veiklai ir t.t.
Norint kiek geriau išryškinti Kanados lietuvių kultūrinės ir visuomenines veiklos bazes, reikia nors trumpai užsiminti apie didesniąsias vietos lietuvių kolonijas ir apie tuos veiksnius, kurie lietuviškąją veiklą skatina.

Toronto lietuvių kolonija
Tai antroji didumu Kanadoje lietuvių kolonija, priskaitanti apie 6,000 lietuvių. Montrealyje gyvena apie 8,000 mūsų tautiečių. Kitos lietuvių kolonijos — mažesnės.

Torontas bene pavyzdingiausia lietuvių kolonija visoj Kanadoj, o gal ir eilėj kitų kraštų. Torontiečių lietuvių susiklausymas, solidarumas ir vienalytė veikla, ypač kiek tai liečia kultūrinius, visuomeninius ir Tėvynės vadavimo reikalus, yra pasigėrėtinai graži. Šioje srityje veikiama visų bendrai, nežiūrint jokių pasaulėžiūrinių skirtumų. Dėl to padaryta ir nuveikta tiek, tarytum būtų praslinkęs geras ketvirtis šimtmečio nuo lietuviškosios veiklos suaktyvėjimo.

Štai tie atsiekimai:

"Tėviškės žiburiai". Šis Kanados lietuvių katalikų savaitraštis gražiai reprezentuoja Kanados lietuviškąją visuomenę ne tik šiame krašte, bet ir plačiame pasaulyje. Pirmasis "T. Z." numeris išėjo 1949 m. gruodžio 24 d. Nuo to laiko šis laikraštis gana reguliariai lanko lietuvių namus ir jis pasidarė mielas jų svečias.

"Tėviškės žiburius" nuoširdžiai rėmė ir teberemia ligi šių dienų Toronto lietuvių šv. Jono Krikštytojo parapija su jos dvasiškiais ir klebonu P. Ažubaliu priešakyje. Klebonijos rūsyje nuo pat pirmųjų dienų buvo prisiglaudusi laikraščio redakcija ir administracija. O dabar — parapija pastatė "Tėviškės Žiburių" redakcijai ir administracijai naujas gražias patalpas prie klebonijos, kurias prieeinama kaina išnuomojo ilgiems metams laikraščiui ir "žiburių" spaustuvei. "Tėviškės žiburių" vyr. redaktoriumi nuo pirmojo numerio iki dabar tebėra istorikas prof. dr. A. Šapoka, šiuo metu "Tž" turi ir antrąjį redaktorių, kuris gražiai talkininkauja dr. A. Šapokai. Antrasis redaktorius — tai filosofinės minties skleidėjas, "Išblaškytojo žmogaus" ir "Milžinas, didvyris, šventasis" veikalų autorius, kun. dr. Pr. Gaida-Gaidamavičius.

"TŽ" pradžioje ėjo 8 pusi. Gi dabartiniu metu — maždaug pusė numerių metų laikotarpyje išeina 8 pusi., o antroji pusė — 10-ties ir 12 pusi. dydžio. "Tž" skaitytojams kiekvieni metai vis duodavo priedą — tai kalendoriaus, tai knygų pavidale. Dėl tos priežasties tarp skaitytojų ir laikraščio susidarė labai gražus ir glaudus ryšys, kuris lietuviškos spaudos organui išeivijoj gelbsti keliauti gana sunkiu ir grubiu keliu, benešant į lietuviškas pastoges lietuvišką šviesą.

Techniškų sunkumų "Tž" turėjo nemaža. Pirmieji laikraščio numeriai išėjo iš spaudos be lietuviškų ženklų. Daugiau kaip metus laikraštis buvo renkamas ir spaudžiamas svetimoj spaustuvėj. Vienok leidėjų (Kanados Katalikų Kultūros Draugijos) iniciatyva 1950 m. lapkričio 23 d. buvo įkurta lietuviška spaudos bendrovė "žiburiai", kuri įsigijo nuosavą spaustuvę ir perėmė laikraščio spausdinimą.

Šiuo metu "Tž" veidas ir vardas, atrodo, jau visiems pilnai išryškėjęs. Tai yra lietuviškos ir katalikiškos minties organas, kuris, anot pačių leidėjų ir redakcijos pareiškimo, pasiryžęs stovėti mūsų tautiečių religinių ir tautinių tradicijų sargyboje, džiaugdamasis galėdamas patarnauti visada ir visais atvejais visiems lietuviams. "Tėviškės Žiburių" metinė prenumerata — $4.00. Redakcijos ir administracijos adresas: 941 Dundas St. W., Toronto, Ont. Canada.

Nuo 1955 m. Toronte eina žurnalas "Moteris", kurį redaguoja I. Matuzevičiūtė.

Skautų Aidas. Kuomet nūdienėj Lietuvoj skautų veikla, kaip ir kitų visų organizacijų, okupantų yra griežčiausiai uždrausta, mūsiškiai skautai, ateitininkai ir kit. jaunimo organizacijos — stengiasi nepalūžti nors išeivijoj.

Ateitininkai turi savo gražų žurnalą "Ateitį", kuris leidžiamas JAV, o skautai — "Skautų Aidą", pasirinkusį savo buveinę Toronte. Ligi šiol tą simpatingą žurnalą redagavo buv. Pabaltijo univ. prof. Stp. Kairys, o nuo 1957 m. pradžios redagavimą perėmė naujas redaktorius, Č. Senkevičius.

"Liaudies Balsas" — tai komunistinės minties bei propagandos laikraštis, leidžiamas taipgi Toronte. Jis eina, berods, penkioliktuosius metus.

Stalino kulto sumaišymas su žemėmis, be abejonės, smarkiai pritrenkė ir "LB" redaktorių J. Ylą, taip lygiai ir kitus, besispiečiančius apie jį, sukomunistėjusius lietuvius. Keletas tokių jau nusisuko nuo raudonųjų, pasidarydami nuoširdžiais lietuviškų parapijų nariais ir—netgi jų statybų rėmėjais.

□vi lietuviškosios Toronto parapijos. Trečiosioi Lietuvių Dienos metu Montrealyje per pamokslą kardinolas Leger Aušros Vartų lietuvių parapijos bažnyčioj labai teisingai yra pabrėžęs: "Šie gražūs Dievo Namai — bus jūsų tėvynės lietuviškas kampelis Kanadoje". . .

Tokiais lietuv'škais kampeliais lietuviškosios bažnyčios šiapus Atlanto tikrai yra.

Nūdien Toronto lietuvių kolonija turi jau dvi savas parapijas: Šv. Jono parapijos bažnyčia, klebonija ir salė — senesniųjų lietuvių ateivių pirkta ir statyta, o bendromis jėgomis — senųjų ir naujųjų lietuvių,— klebonaujant toje parapijoje kun. P. Ažubaliui ir talkininkaujant pastoraciniam darbe kun. dr. J. Gutauskui ir kapel. kun. B. Pacevičiui — toji bažnyčia, taip pat ir salė, esanti po bažnyčia, restauruota, padidinta ir sumoderninta.

Šv. Jono parapija yra pastačiusi didoką namą Wasagos vasarvietėj, kur daugelis lietuvių yra įsigiję vasarines vilas. Tenai, tame parapijos pastate, vasarotojams laikomos pamaldos.

Prisikėlimo parapija, įsteigta lietuvių pranciškonų, nuo pradžio vadovaujama Tėvo dr. Bernardino Grauslio, OFM., yra dar visai jaunutė, vienok ir tai padariusi milžiniškai didelę pažangą. 1956 m. birželio 3 dieną, dalyvaujant Toronto kardinolui J. McGuigan ir kitiems augštiems dvasiškiams, buvo pašventinti pirmieji tos parapijos pastatai, kuriuose šiuo metu laikomos pamaldos ir vyksta kitas lietuvių kultūrinis gyvenimas.

Viršutinioji salė, kurioje dabar laikomos pamaldos, talpina 700, apatinijo — 1000, o svetainė — 300 žmonių. Torontiečiai lietuviai gali didžiuotis prieš kitataučius, turėdami tokią gražią ir modernią salę.

Lietuvių namai. Šalia lietuviškųjų parapijų Toronte yra dar vienas lietuviškos kultūrinės veiklos židinys — tai Lietuvių Namai. Juose turi biurus Kanados lietuvių bendruomenės krašto, o taip pat ir apylinkės valdybos. Lietuvių Namuose yra prisiglaudęs lietuvių bankelis "Parama", tenai daro repeticijas Toronto lietuvių reprezentacinis choras "Varpas", vadovaujamas muz. St. Gailevičiaus, vyksta lituanistiniai kursai, veikia knygynas, skaitykla, vyksta susirinkimai, suvažiavimai ir kt. parengimai.

Chorai. Prieš pradedant rašyti apie nūdien esamus Toronto lietuvių kolonijos net tris chorus, dera su nuoširdžia pagarba prisiminti senesniųjų lietuvių pastangomis suorganizuotą ir ilgus metus veikusį Toronte, Pr. Motiejūno vadovautą, "Aušros" chorą, kuris ano meto Kanados lietuvių gyvenime yra išvaręs gilią kultūrinę vagą. čia daug nuveikė choro vedėjas Pr. Motiejūnas, pasišventę choristai, o taip pat ir kiti paskiri Toronto lietuviai, kurių pavardės dažnai buvo sutinkamos spaudoj ir gyvenime, štai keletas tų pavardžių: M. Aukštaitė, M. Arlauskaitė, Jokubynai, Indreliai, Dagilis, Narušiai, Augutis, Novogrodskis, Leknickas, Margiai, Čirūnai, Hozai, Liaukevičius ir eilė kitų.

Dabar veikiantieji Toronte lietuvių chorai yra še: Šv. Jono lietuvių parapijos choras, vadovaujamas kun. B. Pacevičiaus, ir Prisikėlimo parapijos — vadovaujamas solisto V. Verikaičio. Pastarieji, galima sakyti, pasireiškia daugiau tik savo parapijos ribose, bažnytiniam giedojime. Be to, Torontas turi mišrų vyrų ir moterų chorą "Varpą", vadovaujamą muz. St. Gailevičiaus. Šis choras nuolat atstovauja lietuvių dainos menui visokiausiuose minėjimuose — savuose ir tarptautiniuose (kaip: Pabaltijo Federacijos ruošiamuose birželio įvykių minėjimuose ir kitur).

Scenos mėgėjai. Toronto lietuviškajai visuomenei neleidžiama perdaug išalkti ir scenos meno srityje. Kun. B. Pacevičiaus, J. Jagėlos, A. Kalūzos, J. Greičiūno ir kitų dėka, dažnai gėrimės sceniniais vaidinimais. Yra pakankamai ir pasišventusių aktorių, kurie, susibūrę į scenos meno mėgėjų grupę, yra pastatę net tokį veikalą, kaip Šilerio "Vilių Telj".

Maironio vardo pradžios mokykla.

Tai šeštadieninė Toronto lietuvių vargo mokykla, kuri vienok gali didžiuotis savo nuosekliu ir regul:ariu kasmetiniu veikimu, o taip pat ir bene didžiausiu skaičiumi mokinių visame š. Amerikos kontinente. Pernai tį mokyklą lankė 215 mokinių.

Toronte Maironio vardo šeštadieninė pradžios mokykla veikia nuo 1949 m. Mokyklą globoja Šv. Jono lietuvių parapija. Mokyklos vedėjas — mokyt. J. širka.

Kiti kultūrinės ir visuomeninės veiklos veiksniai. Svarbiausieji iš jų - tai Kanados lietuvių visuomeninės ir kultūrinės organizacijos, kitaip sakant jų padaliniai Toronte. Ypatingai gražiame veiklos bare reiškiasi KLB.

Dar minėtini; Kanados lietuvių kultūros fondas, kuris kaskart pradeda versti vis gilesnę kultūrinę vagą, skelbdamas netgi mūsų kūrėjams konkursus.

Be to, pasidžiaugtina augšt. lituanistiniais kursais. Gražią kultūrinę ir visuomeninę darbo veiklą yra išvysčiusi ir lietuvių radijo valanda "Tėvynės prisiminimai", septintuosius metus pradėjusi ir vedama visuomenininko J. R. Simanavičiaus.

Lietuviškomis knygomis torontiečius lietuvius aprūpina net trys knygynai: du veikiantieji prie abiejų parapijų ir trečiasis — Lietuvių Namuose.

Viename "Draugo" literatūrinių priedų teko skaityti Vildūno straipsnį, kuriame buvo šiek tiek duomenėlių apie knygų pirkimą lietuviškose kolonijose. Iš tos statistikos pasirodė, jog Toronto lietuviai lietuviškų knygų pirkime ne paskutinėj vietoj. Pvz., Čikagoj kiekvienam 1000 lietuvių, esą, parduodama 1 naujai išleista lietuviška knyga, Bostone — neatitenka 1000 lietuvių nė viena knyga, Montrealyje — 2, Toronte — 5 ir Hamiltone, tojoj veikliausioj Kanados, o gal ir viso pasaulio lietuvių kolonijoj — tūkstančiui lietuvių parduodama net 20 lietuviškų knygų.

Šia proga pažymėkim, kad Kanadoj yra išleista keliolika lietuviškų knygų.

Montrealio  lietuvių   kolonija
Montrealyje, kaip jau minėta, priskaitoma per 8,000 lietuvių. Tai bendras skaičius senesniųjų ir naujųjų ateivių. Teigiama, jog Montrealyje senųjų ateivių gyvena daugiau, negu naujųjų.

Naujosios imigracijos ateiviai — tremtiniai daugiausia apsistojo Toronte arba kitose vietovėse Ontario provincijoj. Gi Montrealis — jau yra Quebeco provincijo, kur prancūzų apgyventoj srity, sakoma, ir uždarbiai mažesni.

Būtų sunku išaiškinti priežastis, kurios trukdė, ypač kiek anksčiau, Montrealio lietuvių kolonijos sėkmingą, susiliejimą į bendrą vienetą, 'jų solidarumą ir sutartinę veiklą, kaip kultūriniame, taip ir organizaciniame darbe. Tokioj gausioj kolonijoj nors j gana žymius koncertus, minėjimus ar šiaip ypatingesnio dėmesio vertus parengimus tesusirinkdavo tarp 3-400 lietuvių, kai tuo tarpu Toronto lietuvių kolonijos tokiais atvejais užpildomos milžiniškos sales, talpinančios 1000-1500 asmenų.

Svarbiausia gal kalta dėl šitokių reiškinių pati gyvenamoji aplinkuma, kitaip sakant, Montrealio miesto dislokacija. Tenai mūsų tautiečiai yra taip išsiblaškę po atskiras ir ypatingai toli nusitęsusias miesto dalis, kad susisiekimui reikia laiką skaityti ne dešimtimis minučių, bet valandomis.

Nežiūrint to, ir Montrealio lietuvių kolonijoj esama gana gražių prošvaisčių su pasigėrėtinai gražiomis institucijomis, kuriose sėkmingai veikiama religinėj, kultūrinėj, visuomeninėj ir tėvynės vadavimo darbo dirvoj. Pvz., galima suminėti Vinco Krėvės premiją, kuri šiemet paskirta Jonui Mekui.

Dvi lietuviškos parapijos Montrealyje. Viena iš jų — šv. Kazimiero parapija, vadovaujama energingo klebono kun. J. Bobino. Vienok tai esama, pasakytume, mišrios parapijos, kur evangelijos skaitomos ir pamokslai sakomi dviems, o, kartais ir trimis kalbomis: lietuviškai, prancūziškai ir angliškai, nes ir parapijiečiai — įvairių tautybių.

Antroji lietuvių parapija — Aušros Vartų, kurioje klebonauja jėzuitas kun. J. Borevičius. Tai visiškai naujas ir grynai lietuviškas kūrinys.

Toji parapija įkurta 1950 m. rugsėjo 7 d., kartu su kardinolo Leger pavedimu kun. J. Kubiliui organizuoti vak. Montrealio pusėje nuo St. Laurent Blvd. Montrealio lietuvių katalikų misiją.
Daug rūpesčių montrealiečiams lietuviams teikė ir tebeteikia lietuviškos mokyklos ir lituanistiniai kursai. Stiprintincs katalikiškos ir religinės organizacijos.

"Nepriklausoma Lietuva". Pradėtas leisti 1941 m. kovo mėn. Leidžiamas šūkiu "Už išlaisvinimą Lietuvos! Už ištikimybę Kanadai!" Ligi 1947 m. gruodžio 20 d. "NL" buvo mėnesinis mimografu spausdinamas laikraštis. Kadangi anuomet tai buvo tik vienintelis patriotinės minties lietuvių laikraštis Kanadoje, todėl jis toli gražu negalėjo patenkinti šiame krašte gyvenančių lietuvių. Buvo griebtasi ir padarytas ryžtingas žingsnis pirmyn — nuo 1947 gruodžio 20 d. "Nepriklausoma Lietuva" pradėta   spausdinti   spaustuvėje,   8 pusi., didelio formato. Tačiau iš prenumeratos laikraštis tuomet dar negalėjo išsilaikyti. Redakcija su administracija kreipėsi į tautiečius, prašydamos paramos kaip raštais, taip ir aukomis. Mat, laikraštis buvo pasiryžęs tapti reguliariu savaitraščiu, tačiau pradžioje reguliariai lankyti skaitytojus vis dar nepajėgė.

"Nepriklausoma Lietuva", galima sakyti, yra laikraštis, perėjęs visus išeivijos gyvenimo vargo kelius. Daug kartų jis keitė savo apdarą, redaktorius, skaitytojų lankymo laiką ir būstinę. "NL" gimė Toronte, vėliau persikėlė į Montrealį. Jo redaktoriais buvo visa eilė asmenų: rašyt. M. Aukštaitė, J. Yla (tik ne tas, kuris "L. Balsą" redaguoja), dabar gyvenąs JAV, mokyt. M. Arlauskaitė, L. Girinis, Pr. Rudinskas, J. Kardelis (dabartinis redaktorius).

Kaip jau minėta, ypač pradžioj "Nepriklausomos Lietuves" padėtis buvo gana sunki. Didžiausi nuopelnai dėl jos išvedimo į sraunesnius vandenis priskirtini pirmiesiems jos redaktoriams: M. Aukštaitei, J. Ylai, M. Arlauskaitei.

Laikraščio spaustuvėje spausdinimas pradėtas redaktoriaujant Pr. Rudinskui, kada buvo įsigytos nors senos, bet savos spausdinimo mašinos. Perėmus redaktoriaus pareigas J. - Kardeliui, buvo pasistatytos redakcijai, administracijai bei spaustuvei kuklios patalpos. Šiuo metu daromas ir spausdinimo mašinų pakeitimo piniginis vajus. "NL" adresas: 7722 George St., Ville Lasalle, Montreal 32, Que., Canada.

Dabar "Nepriklausoma Lietuva" yra visai reguliariai lankantis savo skaitytojus savaitraštis. Tai yra vienas, galima sakyti, iš svarbiausiųjų Montrealio lietuvių kolonijos kultūrinių veiksnių, nes apie lietuviškąsias parapijas ir apie laikraštį, be abejonės, ir tegali suktis lietuviškoji mašina išeivijoj.

Hamiltono lietuvių  kolonija
Tai nedidelė, tačiau besišliejanti prie Kanados "trijų didžiųjų" (Montrealis, Torontas, Hamiltonas) lietuvių kolonijų. Hamiltone priskaitoma apie 2000 lietuvių.

Hamiltoniečiai lietuviai turi savo parapiją, vadovaujamą veiklaus klebono kun. dr J. Tadarausko, turi nuoširdžių, darbščių ir didelių patriotų lietuvių nemažą skaičių, na, ir dabar renka pinigus, ruošiasi statyti savo kolonra; kultūros židinį — Hamiltono Lietuvių Namus.

Pirmosios lietuviškos pamaldos Hamiltone buvo atlaikytos  1948 m.

Jose dalyvavo nedidelis skaičius lietuvių. Augant lietuvių skaičiui, buvo įkurta nauja lietuvių parapija ir gauta bažnytėlė. Vėliau, nebesutelpant visiems tikintiesiems, bažnyčia perstatyta, padidinta ir iškilmingai pašventinta 1953 m. birželio 7 d.

Tcje kolonijoje veikia eilė organizacijų, knygynas, vysk. Motiejaus Valančiaus vardo šeštadienine pradžios mokykla, Šalpos Fondas, Tautos Fondo skyrius, lietuvių bankelis ir kit.

Hamiltoniečiai lietuviai gali pasididžiuoti ypatingu dosnumu, remiant Tautos Fondą, šalpos reikalinguosius, perkant lietuviškas knygas ir t.t. Hamiltono Tautos Fondo skyrius, vad. St. Bakšio, per pirmuosius savo gyvavimo trejus metus Tautos Fondo centrinei atstovybei Montrealyje, kurios vadovė buvo M. Arlauskaitė, pasiuntė 7,000 dolerių. Iš tokios nedideles kolonijos ir tik trejų metų laikotarpy — tai didele suma. Vos tik įsisteigus Hamiltone Šalpos Fondui ir jam vadovaujant ats. pik. J. Giedraičiui, per pirmuosius veiklos metus šalpai buvo surinkta 1,500 dolerių. Knygų išparduota toje kolonijoje taip pat ne už dešimtis, ne už šimtus, bet už tūkstančius  dolerių.

Tai tiek apie stambesniąsias lietuvių kolonijas Kanadoje. Mažesnieji lietuvių susibūrimai — kolonijėlės dar yra šiose vietose: Fort William, Ont., London, Ont., Oakville, Ont.. Ottawa, Ont., Rodney, Ont., St. Catharines, Ont., Weiland, Ont. (ši į dviejų kolonijų religiniais bei kultūriniais reikalais rūp'nasi pranciškonai, kurie St. Catherines mieste turi vienuolyną ir koplyčią), Vancouver, B. C, Windso:-, Ont., Winnipeg, Man. (kolonija turi ir savo lietuvišką parapiją), etc.

Kanados lietuviai yra susiorganizavę į nemažą skaičių (galima sakyti, net daug) įvairių organizacijų ir draugijų, kurių vienų tikslas — kultūrinis, kitų — ekonominis ir pan. Vienų iš jų apimtis — tik lokaline, kitų — platesne. Plačios apimties organizacija, galima sakyti, jungianti arba to tikslo nuoširdžiai siekianti — tai Kanados lietuvių bendruomenė, pradėjusi savo veiklą 1959 m.

Į pirmąją KLB krašto tarybą buvo išrinkti šie atstovai: J. Gaižutis, N. Jokubynienė, O. Indrelienė, dr. A. Šapoka, J. Matulionis, V. Meilus, dr. A. Šidlauskaite, dr. J. Gutauskas, J. J. Juškait's, P. Liaukevičius, P. Vaitonis, Pr. Alšėnas, J. R. Simanavičius, inž. J. Sližys, dr. A. Juozapavičius, St. Prapuolenytė, J. Kardelis, K. Andriuškevičius, kun. dr.  J. Tadarauskas, A. Rinkūnas, kun. Riekus, inž. Čeponis, kun. P. Baniūnas, dr. J. Yčas, inž. V. Šalkauskas, J. Lukoševičius, prof. V. Zubrys, J. Jokubynas, dr. A. Paplauskas-Ramūnas, dr. A. Pacevičius, J. Činga, P. Juškevičienė ir M. Arlauskaitė.

Pirmąją KLB krašto valdybą sudarė: J. Matulionis — pirmininkas, inž. J. Sližys — pirmasis vicepirmininkas, J. Jokubynas — antrasis vicepirmininkas, Pr. Alšėnas — sekretorius inf. reikalams, inž. A. Šalkauskas — posėdžių sekretorius, J. R. Simanavičius — iždininkas ir dr. A. Zubrys, kun. dr. J. Gutauskas ir teis. K. Grigaitis — nariai.

Bene vieniems iš pirmųjų susiorganizavus į bendruomenę, Kanados lietuvių organizacinis gyvenimas žymiai pagyvėjo. Visas Kanados lietuvių kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, tarytum aplink ašį, sukasi apie KLB-nės vietinius skyrius. Pažymėtinai gražus KLB užsibrėžimas kasmet ruošti didelius lietuvių suvažiavimus — Lietuvių Dienas. Tokios Lietuvių Diencs Kanadoje jau įvyko penkios: Hamiltone, Toronte, Montrealyje. Windsore ir šiemet rugpjūčio 31-rusėjo 1, 2 dienomis Niagaroje.

Pažymėtinos Kanadoje veikiančios dar šios organizacijos: KLB šalpos Fondas, Tautos Fondo atstovybė, Baltų federacija, KL katal'kių moterų draugija, ateitininkai, skautai, Lietuvos atgimimo sąjūdis, Lietuvos Kariuomenės kūrėjai-savanoriai, šaulių klubas, Maž. Lietuvos bičiulių draugija, SLA, L. M. šalpos grupė "Daina", Šalpos—labdarybės komitetas "Caritas", Lietuvių evangelikų susivienijimo parapija, orkestras "Trimitas", Sporto klubas "Vytis", Lietuvių tautinė sąjunga, Lietuvių teisininkų draugija užsienyje, Lietuvių vaikų darželis, Vilniaus krašto lietuvių sąjunga, Spaudos bendrovė "žiburiai", Šv. Jono pašalpinė draugija, Socialdemokratų, Valst. liaudininkų bei Krikšč. dem. klubai ir t.t.

Iš kitos srities dar priminkime, kad p. Vaitonis šiemet antru kartu išsikovojo Kanados šachmatų meisterio titulą, o mokslo pasaulyje — keletas lietuvių dėsto universitetuose. Kai kurie lietuviai dailininkai pasižymėjo ir Kanados meno veikloje.