Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MIRĖ KALBININKAS OTREMBSKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. D.   
šių metų balandžio 25 mirė žymus kalbininkas Jonas Otrembs-kis (Otrębski), pastaruoju metu gyvenęs Poznanėje, Lenkijoje. Jis buvo gimęs 1889, tad ėjo 82 metus. Mokėsi Pilicoje ir Kelcuose. Vėliau studijavo Varšuvoje ir kalbotyros mokslą gilino Leipcige pas garsiuosius kalbininkus K. Brug-manną ir A. Leskieną. čia studijuodamas, jis susidomėjo ne tik sanskritu, bet ir lietuvių kalba.

1921 pradėjo dirbti Vilniaus universitete, vadovaudamas ide. kalbotyros bei sanskrito katedrai, čia jo rūpesčiu buvo įsteigtas lietuvių kalbos lektoratas, ir studentai galėjo įsigyti magistro laipsnį lituanistikoje. Daug metų jis pirmininkavo brandos egzaminų komisijai Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoj.

Nuo 1940 lietuviškame Vilniaus universitete buvo lenkų filologijos katedros vedėjas, kartu vadovaudamas klasikinės filologijos katedrai. Tuo metu jis arčiau susipažino ir su lietuviais kalbininkais. Ypač nuoširdūs buvo jo santykiai su profesorium J. Balčiko-niu, kuris išvertė iš lenkų į lietuvių kalbą ir J. Otrembskio Lietuviu kalbos gramatikos trečią tomą. Būdamas Vilniuje, dar bendradarbiavo Lietuvių kalbos institute ir talkino akademiniam lietuvių kalbos žodynui.

1945 Otrembskis persikėlė į Poznanę, kur buvo slavų filologijos katedros vedėjas,o nuo 1947 vadovavo 'baltų kalbų katedrai, čia įsteigė ir redagavo kalbotyros žurnalą Lingua Posnaniensis, kuriame bendradarbiavo įvairių šalių kalbininkai, jų tarpe ir Lietuvos bei išeivijos lietuviai.

J. Otrembskio darbai apima į-vairias kalbotyros sritis — gramatiką, dialektologiją, etimologiją, vietovardžius ir kt. Nemažai jis domėjosi slavistika bei lotynų kalbos problemomis. Tačiau žymiausi jo darbai yra lituanistikos srityje. Jis išleido 3-jų tomų lietuvių kalbos gramatiką (Gramatyka ję-zyka litewskiego 1956 - 1965), kuri yra išsamiausias tos rūšies veikalas iš visų ligi šiol parašytųjų; davė plačiausią vienos tarmės • Tverečiaus) aprašą, kurį sudaro gramatika (467 p.) ir skolinių žodynas (115 p.); nagrinėjo kilmę bei reikšmę tokių vietovardžių, kaip Lietuva, Lotwa (Latvija), Vilnius, Vilija, Ančia, Alytus, Dainava, Dulgas, Varėna, Valkininkai, Siesarti", Žeimena, Tilžė, Ukmergė, Zimigola (Žiemgala), Lotygola (Latgala) ir kt.; išleido du lietuvių kaTbos tekstų leidinius (Teks-ty Litevvskie) — senosios bei naujosios literatūros pavyzdžius studentams. 3e to, parašė daugybę straipsnių įvairiuose lenkų bei užsienio žurnaluose. Jo darbų (iki 1966) sąrašas (108 numeriai) pa-skelb.as Lituanistikos Darbų I-me tome.

Aplamai Jonas Otrembskis buvo vienas iš žymiausių kalbininkų lituanistų visame pasaulyje. Jis buvo ne tik lietuvių kalbos mėgėjas, bet ir nuoširdus lietuvių bičiulis ir buvo vedęs lietuvaitę lituanistę Eleną Samaniūtę, kuri talkino jo darbuose. Mano korespondencija su Otrembskiais užsimezgė 1956. kai pasirodė pirmas jo gramatikos tomas. Jie pirmieji informavo, ką veikė Lietuvoje kalbininkai pokario metais ir pradžioje aprūpindavo mane lituanistine literatūra. Prof. J. Otrembskis visai gerai rašė lietuviškai. Jis buvo patenkintas, kad jo veikalai buvo minimi ir recenzuo j ami Amerikos lietuvių spaudoje.

Per Otrembskiv.s teko susipažinti (per laiškus) ir su kalbininke lituaniste Tamara Buchie-ne, ir su prof. dr. Jurgiu Och-manskiu bei dr. Jurgiu Antonievi-čium, su kuriais buvo apsikeičiamą literatūra. Deja, ir Buchienės bei Antonievičiaus taip pat jau nebėra gyvųjų tarpe. Visi jie buvo geri lietuvių bičiuliai. L. D.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai