EILĖRAŠČIAI Spausdinti
KADA GIMSTA DAINA
Tik panerki rankas
į tą žaliąją tylumą
Ir atodūsiai tavo aidės.
Tik apglėbk akimis
Tas dainuojančias tolumas,
Ir glausis raidė prie raidės;
Tik pasverki glėbiu
Tuos saulėlydžio metmenis
Ir suriški posmus
Balta miglos gija.
Ak, nukris tau žvaigžde,
Kurios vardo neatmeni
Ir kaip snaigė ištirps širdyje.

O atbudus,
Tarytum gimdyvei prie lopšio,
Lyg naujagimiui lūpos kuždės:
"Krūtinę užliejo
Vien džiaugsmo upokšniai —
Neregėjau dar niekad lig šiol,
Tokios skaisčiaveidės žvaigždės!"

  *
*   *

Neatėjau aš kietu deimantu žėrėti,
Kurį atrastų kas po daugel metų,
Tik atėjau laukų gėle žydėti
Nežinomų karatų.

Aš atėjau širdim kalbėt į širdį,
Mylėt gyvenimą ir žmogų,
Priimti Dievo valią žemėj šioj,
Tyliai užmigt rudens šalnoj
Po žydraspalviu dangaus stogu.

RUDENS SAPNAI

Neklausk, nemaldauk
Ir nebausk,
Tai rudenio sapną sapnuoju.
Rikiuojas paradui beržų eisena
Ir gojai svajonių žaliuoja.

Artyn, vis artyn,
Supa liepsnos mane,
Nuo skardžių augštų ir nuo girių,
Paskęsta buitis šviesos vulkane
Ir pasakiį bokštai išnyra.

Neklausk, nemaldauk Ir nebausk,
Jei širdin kažin kas įsiprašo ...
Svajojimus tuos ir sapnus
Į nuostolius laikas nurašo.

SVAJONĖ

Jeigu galėčiau aš
Blakstienomis pakelti
Debesis sunkius,
O laumės juosta
Papuošti savo plaukus,
Tai prasivertų vėl,
Anapus laiko uždangos,
Nauja diena — — —
— Suplauktu tolumos
Į vieną uostą,
Gi paukščių klegesys
Tekėtų žaliais slėniais ...
Prie mėlynų krantų
Vėl lauktų valtis,
Saulėtekio tvane
Pilna pavasario žiedų.