ĮVYKIAI Spausdinti
• PLB Valdyba, JAV LB Centro Vald. ir Kanados LB Krašto Valdyba, susirinkusios 1959 m. sausio 24 d. bendro posėdžio Toronte, Kanadoje, ir apsvarsčiusios aktualiuosius Lietuvių Bendruomenės klausimus ir reikalus sutarė:
1.    Pabrėžti Lietuvių Bendruomenės uždavinių ir siekimų prasmę ir reikšmę. Tai kova dėl Lietuvos laisvės bei nepriklausomybės ir tautinės dvasios bei gyvybės išlaikymas.
2.    Šiems tikslams siekti reikia visų lietuvių jėgų, pastangų bei pasiaukojimo. Lietuvių Bendruomenė, tvarkydamosi demokratiniais principais, jungia lietuvius tautinio solidarumo pagrindu ir kviečia visus joje aktyviai reikštis.
3.    Nesikišdama į lietuvių politinių srovių tarpusavius santykius, Lietuvių Bendruomenė tačiau apgailestauja laisvinimo pastangų susiskaldymą, žalingai taip pat atsiliepiantį Bendruomenės gyvenimui bei darbui, pasisako už reikalą turėti vieną Lietuvių Tautos vardu kalbančią politinę vadovybę ir sveikintų politinių veiksnių konsolidavimąsi šia  linkme.
4.    Posėdyje buvo aptarti Kultūros Tarybos sudarymo pagrindai. Spaudos dienos įvedimas, Tėvynės bibliotekos kūrimas, lietuviškai nekalbančių liet. organizavimosi galimybės, PLB Valdybos leidinio bei biuletenio ir kiti reikalai.
Pabrėždamas finansų reikšmę gyvybiniams LB reikalams atlikti, posėdis   skatina visus   LB   dalinius ir organus kreipti reikiamą dėmesį į tautinio solidarumo įnašų telkimą iš kaip galima didesnio lietuvių skaičiaus ir kitus pajamų šaltinius.
•    "Aidų" mokslo premijos komisiją sudaro: dr. L. Andriekus, dr. P. Skardžius, V. Trumpa, dr. VI. Viliamas ir dr. R. Zalubas. Komisijai pristatyti 8 veikalai, iš kurių trys — rankraščiai. Premija bus paskirta gegužės ar birželo mėnesį. Praeityje "Aidų" mokslo premijas yra laimėję šie asmenys: dr. A. Maceina, dr. Z. Ivinskis, dr. J. Girnius, dr. J. Grinius ir dr. A. Šapoka. Premijos dydis yra 500 dolerių. "Aidų" premijos skiriamos pamečiui: vienais metais — už mokslo veikalus, o kitais — grožinės   literatūros.

•    Kovo 14 Baltų Laisvės Namuose įvyko Pabaltijo moterų suvažiavimas. Jį pradėjo pirmininkė L. Bieliukienė. Dvylika metų veiklos sukakties proga pirmininkė nušvietė šios organizacijos tikslus ir veiklą. Organizaciją įkūrė išeivijoje e-sančios estės, latvės ir lietuvės, kovojančios už savo tautų išlaisvinimą. Be to, ši organizacija stengiasi priminti kitiems šių tautų tragediją, palankiai nuteikti šio krašto į-takingus asmenis Pabaltijo tautų laisvinimo reikalui. L. Bieliukienė pateikė eilę sumanymų dar labiau išplėsti organizacijos veiklą, dar tvirčiau sujungti pabaltietes moteris bendram  tikslui.
Esčių ir latvių atstovių referatuose keltos jaunimo problemos, akademikių problemos, ir organizaciniai reikalai. Amerikiete visuomenininke Mrs. Paterson savo kalboje labai įvertino P. M. T. veiklą ir pasisakė suprantanti ir atjaučianti šių tautų interesus.
Pirmininkės pareigos teko esčių moterų atstovei E. Druaa.
•    Toronte, Kanadoje, gegužės 9-10 įvyksta skautų akademikų suvažiavimas, kurio metu ruošiama meno paroda. Parodoje pakviesti dalyvauti meno mokyklas lankantieji studentai arba savo studijas tik ką baigę.
o Romoje kovo 8 lietuvių bendruomenė surengė šv. Kazimiero 500 metų gimimo proga minėjimą. Minėjimą globojo ir mišias laikė kard. J. Pizzardo.
Akademiniam minėjimui pirmininkavo Mario Scelba, buvęs min. pirmininkas. Atidaromoje ilgoje kalboje jis ypačiai išryškino politinį momentą — Lietuvą pavergtą ir kovojančią seniau prieš rusicizmą, dabar prieš sovietinį komunizmą, paliktą be Vakarų pagalbos. Paskaita apie šv. Kazimierą skaitė kun. prof. P. Rabikauskas, S. J.
Po akademinės dalies buvo koncertas. Sara Sheftel atliko lietuvių ir italų muzikų kūrinius. Sopranas Maria Luisą Costantini atliko religinės muzikos programą.
Minėjimui sveikinimus atsiuntė Vatikano valst. sek. kard. Tardini, kard. Montini ir eilė kitų kardinolų, Italijos min. pirm. Segni, užsienių reikalų min. Pella ir eilė kitų ministerių, parlamento pirmininkas Ceone, senatoriai, parlamento nariai.
Minėjime dalyvavo diplomatai — Italijos atstovas prie Vatikano, Kinijos, Lietuvos, Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos, Brazilijos, Airijos ir kt. atstovybių pareigūnai. Taip pat senatoriai,  parlamento nariai.
Minėjimo momentai buvo parodyti per Italijos televiziją.
•     Ant. Olio ir Ant. Vanagaičio paminėjimą suruošė Niujorke Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos ry tinė apylinkė kovo 8 d. Minėjimas buvo iš dviejų dalių — pamaldos ir susirinkimas Statler viešbutyje su vaišėmis  ir  menine  programa.
o Prof. Alfredas Sennas, šveicaras, dirbęs kurį laiką Nepriklausomos Lietuvos gimnazijoje ir universitete (Kaune), o dabar profesoriaująs Pennsylvanijos univers., išvyko į Europą eilės paskaitų skaityti. Amerikoje jisai taip pat vadovauja vokiečių  kalbos   mokytojų   sąjungai.
•    Kazimieras Čibiras, buvęs "Darbininko" redaktorius, jau dešimtus metus dirba Lietuvos pasiuntinybėje Uragvajuje,   Montevideo    mieste.
Jis yra parašęs keistą knygų ir daug straipsnių Pietų Amerikos spaudai, gindamas Lietuvos reikalus.
•    Prel. Jonas Ambotas, Hartfordo lietuvių parapijos klebonas, pranciškonų spaudai paaukojo 100 dol. Jis yra davęs 500 dol. praėjusių "Aidų" kalėdiniam numeriui išleisti.
•     Kovo mėn. suėjo 45 metai, kai gyvuoja dienraštis "Naujienos". Jį redaguoja dr. Pijus Grigaitis. "Naujienos" leidžiamos Čikagoje.
•    Kovo 25 d. Stamforde, Conn., mirė Leopoldas Dymša, buvęs Lietuvos gcn. konsulas Karaliaučiuje.
Velionis buvo gimęs 1893 vasario 15. Nuo 1919 stojo karininku į Lietuvos kariuomenę — buvo ryšio karininkas prie Niesselio komisijos, paskui atache prie Prancūzų okupacinės valdžios Klaipėdoje. Nuo 1929 perėjo į užsienių reikalų ministeriją, buvo paskirtas Liet. Pasiuntinybės Berlyne pirmuoju sekretorium, paskui patarėju, 1935, perkeltas patarėju į Rygą, o 1936 iš Karaliaučiaus išvykus gen. kons. J. Budriui į Ameriką, Dymša buvo perkeltas į tas pareigas.
Tremtyje anglų zonoje buvo ryšininkas tarp lietuvių ir anglų okupacinės valdžios. Atvykęs į Ameriką dirbo Care organizacijoje.
Širdies smūgis jį buvo ištikęs jau pernai, ir nuo to laiko negalėjo nieko dirbti.
•    Kovo mėnesį suėjo 20 metų nuo Oskaro Milašiaus mirties. Dr. St. Bačkys suorganizavo komitetą jam pagerbti, žymusis rašytojas ir diplomatas Paryžiuje buvo prisimintas pamaldomis ir akademiniu susirinkimu, kuriame skaityta jo kūriniai.
•    Lietuvių Rašytojų draugijos literatūros premijai skirti sudaryta komisija, į kurią įeina L. Andrie-kus, J. Brazaitis, V. Maciūnas, A. Landsbergis ir N. Mazalaitė.
•    Dail. T. Valius dalyvavo metinėje grafikų sąjungos (CPE) parodoje, įvykusioje Ontario muzėjaus patalpose. Dail. Valius išstatė savo paveikslą — lino rėžinį — pavadintą Tinklai. Paroda tęsėsi iki kovo mėn. pabaigos.
•    Kun. Stasys Žilys kovo 9 d. Romoje, popiežiškame Gregoriano universitete apgynė disertaciją ir gavo teologijos daktaro laipsnį. Dr. S. Žilio tezė buvo iš liturginės srities: "Marijos įvedybų šventės kilmė". Naujasis daktaras  yra  poetas.
•    Šiemet sueina 30 m. nuo Lietuvių žurnalistų s-gos įsikūrimo. 1929 m. kovo mėn. 22 d. "Mūsų Rytojaus" redakcijoje įvyko reorganizacinis sąjungos susirinkimas. Nuo 1922 m. ši sąjunga buvo vadinama Lietuvos Rašytojų ir žurnalistų sąjunga.
•    Kun. B. Sugintas, nenuilstąs švietimo įstaigų tremtyje rėmėjas, balandžio mėnesį Vasario 16, Punsko ir Saleziečių gimnazijoms pasiuntė 1060 dol., surinktų iš savo suorganizuotų 54 būrelių Čikagoje.
•     PLE; Seimo Organizacinio Komiteto apyskaitinis posėdis įvyko 1958 gruodžio mėnesį. Baigiamajame žodyje komitetas sako: "Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo pirmoji sesija ir jos metu vykę mūsų tautinės kultūros bei religinės manifestacijos — koncertai, parodos, iškilmingos pamaldos ir kt. — jau yra praeitis. Kaip kas tuo ar kitu atžvilgiu visa tai bevertintų, niekas negali tačiau paneigti, kad tai buvo didelis indėlis mūsų tautinės sąmonės budrumui palaikyti ir mūsų tautinės dvasios polėkiams sustiprinti. Savo darbą ir buvimą baigdamas, organzacinis komitetas su gilia pagarba ir tautiniu pasididžiavimu atžymi šią mūsų tautinio solidarumo bendruomeninę talką ir jos gražius rezultatus".
Org. komitetas pareiškė viešą padėką visiems prisidėjusiems prie PLB Seimo surengimo ir pasisekimo.
Komitetas turėjo pajamų $24,624.56, išlaidų $24,366.35, likutis $258.21 perduodamas PLB Valdybai.
•    Sėkmingai dvi vasaras dirbęs, lituanistikos semestras Fordhamo u-niversitete rengiasi trečios vasaros darbui. Tikslas — duoti ne tik lietuvių kalbos, lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir kt. šios srities žinių, bet ir paskatinti imtis mokytojo, laikraštininko ir kitokio lietuviško darbo. Studijoms sąlygos sudaromos geros: dėstytojais kviečiami specialistai, suorganizuojama biblioteka ir kt. Klausytojai už mokslą nemoka — semestras laikosi prekybininkų dr. J. Kazicko ir dr. J. Valiūno parama. Pragyvenimu reikia rūpintis patiems. Bet malonu pastebėti, kad didėjant susidomėjimui, toliau atsiranda vis daugiau stipendijų.
Lietuviškas interesas reikalauja per šį semestrą perleisti kaip galima daugiau studijuojančio mūsų jaunimo, mūsų seselių mokytojų, lietuvių parapijose dirbančių kunigų ir apskritai visų tų, kurie turi reikalo su lietuvišku žodžiu bei raštu. Todėl LB apylinkių ir apygardų valdybos prašomos savo vietovėse imtis skatinimo akcijos. Registracijos ir kt. reikalais kreiptis: Rev. V. C. Jaskevičius, S. J. The Lithuanian Program, Fordham University, Bronx 58, New York.