SONETAS |
Parašė VYTAUTAS MAČERNIS |
Praeinančiam pasaulyje praeisiu, Kasdien suduždamas, bet išdidus; Mylėdamas skurdžiosios žemės vaisių, Ir moteris, ir saulę, ir sapnus. Kaip svečias, pakviestas į šventę šviesią, Aš paragausiu, vynas ar svaigus, Aš tik gėlių spalvom pasigėrėsiu, Savin giliai įkvėpsiu jų kvapus; Ir mylimos nerūpestingą veidą Lengvai palietęs pirštais virpančiais Triukšmingai muzikai aplinkui aidint, Ir atsisveikinęs tik mostu su svečiais, Palikęs žiburius toliau jų šventei degti Išeisiu vienišas į amžinąją naktį Iš Kazio Bradūno suredaguoto mirusio poeto eilių rinkinio. |