PREMIJŲ ŠVENTĖJE CLEVELANDE PAGERBTAS LIETUVIS KŪRĖJAS Spausdinti
Parašė V. Rociūnas   

Gegužės 17-oji — JAV LB Kultūros tarybos Premijų šventė — pateks į mūsų išeivijos kultūros istoriją, nes pirmą kartą vienos dienos iškilmėje buvo pagerbti ir apdovanoti literatūros, dailės, muzikos teatro ir dramos kūrėjai. Labai prasminga, kad ši idėja gimė ir buvo įvykdyta Lietuvių Bendruomenės, kurios pagrindinė misija yra išlaikyti lietuvybę. Kultūros taryba gi (pirm. Ingrida Bublienė, vicepirm. Viktoras Mariūnas, sekr. Rita Balytė, reikalų vedėjas ir ižd. Jurgis Malskis, nariai: Nijolė Palu-binskienė, dr. Jonas Cadzow, dr. Augustinas Idzelis, Andrius Kuprevičius, Algis Rukšėnas ir Juozas Stem-pužis), puikiai atlikusi savo pareigą, verta nuoširdžios pagarbos. Nors ši Kultūros taryba veikia tik vienerius metus, bet jau spėjo pasižymėti įdomiais užmojais. Pirmoji naujovė buvo kultūros darbuotojų konferencija, sušaukta 1980 m. lapkričio 22-23 dienomis, kur plačiai išsikalbėta su LB kultūrinei veiklai vadovaujančiais asmenimis apie lietuviškosios kultūros padėtį, jos kūrėjus, problemas, ir svarstyta, ką mūsų sąlygose galima atlikti.

Premijų šventė buvo Kultūros tarybos darbų tęsinys. Sudarytos kompetentingos vertinimo komisijos, informuoti laimėtojai, parengta programa ir Gintaro valgykloje suruoštos vaišės.

Gegužės 17 d. Lietuvių namų salėje apie 200 kultūros mylėtojų pasitiko premijų laimėtojus plojimais ir džiaugsmingais veidais. Ingrida Bublienė pasveikino laureatus, kun. G. Kijauskas, S.J., invokacijoje prašė Dievą pažadinti kūrėjų dvasią. V. Mariūnas priminė išeivijos tautinio nykimo priežastis ir kūrėjų reikšmę; dėkojo LB Krašto valdybai ir Lietuvių Fondui už finansinę paramą. Ši pirmoji premijų šventė ateityje tapsianti metine kultūros švente.

Visai akademinės dalies programai vadovavo Juozas Stempužis.
Pirmiausia įteikta Lietuvių Bendruomenės 3000 dol. Kaziui Bra-dūnui už poezijos rinkinį rankraštyje "Užeigoje prie Vilniaus vieškelio", kuris tuoj buvo išleistas knyga. Tai jau tryliktasis Kazio Bradūno poezijos rinkinys.

Laureatas yra gimęs 1917 m. Kiršų kaime, Alvito valsčiuje. Gimnaziją baigė Vilkaviškyje ir lituanistiką studijavo Kauno bei Vilniaus universitetuose. Mokytojavo Alytaus ir Mūncheno lietuvių gimnazijose. Buvo Ateities, Aidų ir Literatūros lankų redaktoriumi. Nuo 1961 metų redaguoja Draugo kultūros priedą. Bradūnas taip pat yra suredagavęs kolektyvinį veikale "Lietuvių literatūra svetur" (1968 m.), "Lietuvių poezija išeivijoje" (1971 m.) ir už poeziją gavęs Lietuvių rašytojų draugijos, Aidų ir Draugo premijas.

Konkursui buvo atsiųsta 10 knygų ir 9 rankraščiai. Jury komisija (dr. R. Šilbajoris (pirm.), dr. D. Tamulionytė, B. Gaidžiunas, V. Mariūnas ir V. Volertas) 3,000 dol. premiją paskyrė Kaziui Bradūnui.

Prof. dr. Rimvydas Šilbajoris laureatą apibūdino kaip tautos poetą, mūsų tremtį įprasminantį kūryba. Štai paties Kazio Bradūno žodis:
Turėčiau prabilti turbūt labai rimtai, pakiliai gal net akademiškai. Tačiau laureatinio ūpo pagautas, mano Pegasas nori pokštauti, tad ir švagžda ausin: "Pradėki savo knygos autobiografiniais posmais, tai ten ir aš būsiu paminėtas". Jam atsakau:
"Ir kodėl nei Sakysim, kad ir šitai"
Dievas paleido mane basą
Tikėt ir abejoti,
O žmonės atvedė Pegasą
Ir liepė joti.

Ant kėdutės palypėjus,
Užsėst vieni juokai,
Bet rodeo apogėjos —
Kiek išsilaikai . . .

Tok po antro posmo, va, imu ir krūpteliu. Iš tikrųjų, kiek ir kaip išsilaikau šioje naujausioj savo knygoje? Lietuvių Bendruomenės Literatūros premija ir jos jury komisija mane čia taip kilstelėjo, kad toje "Užeigoje prie Vilniaus vieškelio" galva jau bveik lubas siekiu ir kone baiminuosi tokios aukštumos. Tačiau šelmiškas mano Pegasas pamaldžiai nulenkia galvą ir sako: —

Tebūna jų valia. Ir su palengvėjimu, žinoma, aš jam pritariu.
Matot, esame ne tik karžygių, bet ir poetų tauta. Ir turbūt ne atsitiktinai. Pažiūrėkite, kiek čia skiriasi šarvuotasis mūsų Vytis nuo sparnuotojo Pegaso. Skirtumas tik toks, kad vienu šuoliuoja karys, o antruoju poetas. Tačiau ir karžygių ir poetų mums reikėjo ir reikia. Mes tiesiog didžiuojamės, kad lietuvišku Pegasu jodinėjo ne tik šiaip kokie nuotykiautojai, bet net pagarbūs kunigai, vyskupai, profesoriai: Donelaitis, Maironis, Baranauskas, Putinas, Sruoga ir kiti. Ar šiandien mūsų tauta kultūrine prasme dar bekvėpuotų,jeigu būtųjų neturėjus? Ir dabarties poetai tai šuoliais, tai ristele kreipiame savus Pegasus tuo lietuviškojo žodžio vieškeliu, kurio nei pradžia, nei galas dar nepasiekti, dar neišmatuoti.

Asmeniškai dėkoju Bendruomenei, jos Kultūros tarybai ir jury komisijai, kuri teikėsi užeiti ir paviešėti mano  "Užeigoj prie Vilniaus

". Ir ne tik užeiti, bet ir palikti nelauktai didelį "tipsą"'. Todėl mano profesoriaus Balio Sruogos žodžiais tariant,
Mano sieloj šiandien šventė, Skambink, sese, dar linksmiau . . . Tik tokio amželio sulaukusiam man ta sesė yra ne kas kita, o Poezija. Kaip ji man ir toliau skambins, tai pagyvensim, pamatysim, jei dar Dievulis leis. Ačiū.

JAV LB krašto valdybos pirmininkas Vytautas Kutkus, įteikęs Bra-dūnui premiją, taip pat dėkojo ir Kultūros tarybai už premijų šventės surengimą bei premijų mecenatui — Lietuvių Fondui — už išteklius. Jo dėka įteikiamos visos penkios premijos. V. Kutkus džiaugėsi, kad literatūros premija paskirta už gražiausią žanrą — poeziją. Jis kėlė mintį, jog prie kultūrinių apraiškų dar reikėtų prijungti žurnalistiką ir sportą.

Laureatė Dalila Mackialienė, nepavargstanti aktorė (g. 1921), gavo teatro premiją už 20 metų veiklą su Los Angels lietuvių teatru. Dainavimo ji mokinosi Kauno konservatorijoje, o vaidybos Vilniaus teatro dramos studijoje. Čia, Amerikoje, yra surežisavusi daugiau kaip 20 teatrinių veikalų, pati vaidinusi, atlikusi literatūrinius rečitalius, lankiusi lietuvių kolonijas. Mackialienė džiaugėsi, kad gali būti Clevelande. Tai reiškia lyg jos sugrįžimą į tėviškę, nes čia ji gyveno prieš 20 metų. Laureatė laukianti lietuvių teatro renesanso. Jai 1,000 dol. premiją įteikė Lietuvių Fondo valdybos pirm. dr. Gediminas Balukas.

Dail. Viktoras Vizgirda, dailės premijos (1,000 dol.) laureatas, pagerbtas už jo bendrą kūrybinį įnašą į mūsų dailę. Jis (g. 1904) yra taip pat pedagogas ir spaudos bendradarbis. Meną studijavo Kaune ir Paryžiuje. Dėstė Raseinių ir Pagėgių gimnazijose, Kauno amatų mokykloje ir Vilniaus dailės akademijoje. Buvo akademijos direktoriumi. Su A. Gudaičiu, J. Mikėnu ir A. Samuo-liu įsteigė dailininkų kolektyvą Ars. Be to, Vizgirda buvo Freiburgo meno mokyklos (Ecole des Arts et Metiers) tapybos studijos vedėjas bei administracijos direktorius. Bostone 16 metų dirbo vitražų studijoje. Laureatas yra surengęs ir dalyvavęs daugelyje dailės parodų Lietuvoje, JAV, Kanadoje, bendradarbiavęs Naujoje Romuvoje, Lietuvos Aide, Aiduose, Lietuvių Enciklopedijoje. Tai labai iškilus lietuvių dailininkas.
Jam 1000 dol. premiją paskyrė jury komisija, sudaryta iš R. Viesulo, (pirm.), A. Elskaus, A. Kašubienės, V. Krištolaitytės ir P. Vaškio.

Savo žodyje dail. V. Vizgirda kvietė neužmiršti skolos tautai ir nuteikti visuomenę, kad ji suprastų bei vertintų meną. Jis pažymėjo, jog "ne visi išeiviai išsineša iš savo tėvynės tiktai kelionėje pasiramsčioti lazdą ir tuščią maišelį svetimai duonai susikrauti. Ne visi, radę svetur prieglaudą ir prisisotinę, užmiršta savo praeitį, gimtąjį kraštą ir jam pareigas bei skolą". Jis tęsė:
"Iškeliavę į nežinią, mes kartais parsivežame gimtosios žemės saują, kad ilgiau jaustume artumą mums brangaus krašto — ne vien tik senosios gūžtos ilgesį ir viltį kada nors grįžti. Drauge išsinešėme ir daug mokslo bei meno talentų ir gyvą troškimą jais patobulinti bei pagausinti mūsų tautos kultūrines vertybes, kad nepraleistume niekais emigracinio laiko ir nepareitumėme kada nors, net ir mirę, namo tuščiomis rankomis.

Po premijų įteikimo. Iš kairės: JAV LB Krašto valdybos pirm. V. Kutkus, A. Mikulskis, A. Landsbergis, D. Mackialienė, K. Bradūnas, kun. G. Ki-jauskas, V. Vizgirda, LF valdybos pirm. dr. G. Balukas ir JAV LB Kultūros tarybos pirm. I. Bublienė. J. Garlos nuotr.

Jokia premija meno kūrinio jau nepagerina, bet vis tiek jį išskiria iš kitų, atkreipia į jį visuomenės dėmesį, o tuo ir pačiam kūrėjui bent morališkai atlygina bei sužadina nuotaiką rytojaus darbui".

Laureatas Alfonsas Mikulskis (g. 1909) muziką studijavo Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Stuttgarte ir Reut-lingene. Vadovavo Klaipėdos chorams, rengė Mažosios Lietuvos dainų šventes ir jose dirigavo. 1940 m. įsteigė Čiurlionio ansamblį Vilniuje. Jį atkūrė 1944 m. Vienoje.

1980 m. gegužės 4 Clevelande buvo atšvęsta Čiurlionio ansamblio 40 metų sukaktis ir komp. Alfonso Mikulskio 50 metų kūrybinio darbo sukaktis. Mikulskio kūrybinis lobynas labai svarus — 489 muzikos kūriniai. Visą savo gyvenimą jis buvo ir tebėra aktyvus kultūrininkas ir visuomenininkas.

Juozas Stempužis laureatą apibūdino kaip "tyros tautinės muzikos kūrėją". Alfonsas Mikulskis padėkos žodyje iškėlė savo seniai pasėlėjamą idėją — uždegti meilę lietuviškai dainai ir muzikai, kuri ne tik veda į grožį, bet ir padeda išlikti lietuviais. Jam premija buvo įteikta per jo ir Čiurlionio ansamblio sukaktuvines iškilmes Clevelande.

Laureatas Algirdas Landsbergis (g. 1924) lituanistiką studijavo Kaune, anglų literatūrą ir romanistiką — Mainze. Brooklyno kolegijoje dar gilino anglų kalbą bei literatūrą, o Columbijos universitete New Yorke įsigijo lyginamosios literatūros magistro laipsnį. Jau daug metų jis dėsto Farleigh Dickenson universitete draminės kūrybos teoriją. Landsbergis taip pat ir Lietuvių Enciklopedijos bendradarbis, anglų kalba lietuvių leidinių redaktorius, rašąs lietuvių ir amerikiečių spaudoje. Laureatas 1953 m. laimėjo Draugo premiją už romaną "Kelionė", o 1979 m. — Lietuvių rašytojų draugijos premiją už "Muzika įžengiant į neregėtus miestus". Nepamirština taip pat, kad jis 1957 m. yra laimėjęs ir LB Cle-velando apygardos premiją už dramą "Penki stulpai turgaus aikštėje". Laureatas yra vienas iš modernaus lietuviško teatro kūrėjų. Jam 1500 dol. I-oji dramos premija paskirta už veikalą "Žilvino vaikai gintaro rūmuose".

Dramos konkurso komisiją sudarė J. Blekaitis (pirm.), K. Almenas, A. Nyka-Niliūnas, J. Palubinskas ir A. Vaičiulaitis.
Landsbergio padėkos žodis už premiją buvo kupinas humoro, vaidybos ir originalių minčių. Jis vedė paralelę tarp jo premijuoto veikalo, kur veiksmas vyksta jūros dugne, ir antrąją premiją už dramą laimėjusio autoriaus Povilo Mažeikos, kuris yra vandenynų tyrinėtojas.
Povilas Mažeika, laimėjęs II-ąją dramos premiją (1000 dol.) yra gimęs Vainute, Tauragės apskr. Tai naujas vardas mūsų draminėje raštijoje. Laureatas okeanografiją studijavo Italijoje, įsigydamas tos srities daktaro laipsnį. Nuo 1949 m. gyvena JAV ir dirba savo srityje, tyrinėdamas vandenynus. Jis yra dalyvavęs devyniose okeanografijos ekspedicijose ir keturioms iš jų vadovavęs.
Laureatas į šventę atvykti negalėjo. Jis atsiuntė laišką, kuriame įspėjo, kad be visuomenės susidomėjimo neįmanoma susilaukti dramos veikalų. Jo premijuotoji drama "Apsilankymas".

Po premijų įteikimo ėjo sveikinimai, žodžiu ir raštu. Žodžiu sveikino Lietuvių Fondo valdybos pirm. dr. Gediminas Balukas ir Kanados lietuvių vardu Jonas Simanavičius. Sveikinimus raštu perskaitė Rita Balytė.
Šią programos dalį užbaigė ilgametis LB Clevelando apylinkės pirmininkas ir Kultūros tarybos narys Jurgis Malskis, iškeldamas būtinybę jungtis į vieningą kultūrinį darbą.

Antroje Premijų šventės dalyje laureatai, rašytojai ir dramaturgai, pasirodė su savo kūryba.
Kazys Bradūnas iš premijuotos knygos "Užeigoje prie Vilniaus vieškelio" paskaitė 16 eilėraščių. Dalila Mackialienė artistiškai perteikė Jurgio Gliaudos feljetoną "Įkurtuvės". Algirdas Landsbergis paskaitė ištrauką iš premijuotojoe veikalo "Žilvino vaikai gintaro rūmuose".
Premijų šventėje daug kas įsigijo Kazio Bradūno ir Algirdo Lansbergio knygų.
V. Rociūnas