DĖMESYS LIETUVOS ARCHITEKTŪROS PAMINKLAMS Spausdinti
Parašė Jurgis Gimbutas   
Pastaraisiais metais, 1979-1980, Lietuvoje išleista gana daug knygų apie architektūros paminklų tyrinėjimus, apsaugą ir jų restauravimą. Čia trumpai apžvelgsime penkis leidinius. Jų tiražai maži, tad kelių kitų dar nepavyko gauti. Greta jau iš seniau žinomų autorių yra nemažai naujų — matyti, jaunų specialistų.

ISTORIJOS IR KULTŪROS PAMINKLŲ TYRIMAS IR RESTAURAVIMAS LIETUVOS TSR 1976-1980 M. 1980 m. lapkričio mėn. 19-20 d. organizuojamos Vilniuje mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Sudarytojas R(omualdas) Kaminskas. Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Respublikinis Kultūros paminklų restauravimo trestas, Paminklų konservavimo institutas. Vilnius, 1980. 242 p., 27 juodos fotografijos ir 8 spalvotos fotografijos ant geresnio popieriaus nenumeruotų įklijų. Reziumė rusų ir anglų k. Kaina 2 rb. 78 kp. Tiražas 1000 egz.

Knygoje sudėta 48 tezės bei skyrių įvadiniai straipsniai. Rinkinyje aptariami pagrindinių paminklotvarkos darbų, atliktų per pastaruosius 5 metus, rezultatai, nagrinėjamos problemos ir nurodomi tolesni kultūrinio palikimo apsaugos ir tvarkymo uždaviniai. Paminklotvarkos terminą pasiūlė kalbininkas Bronys Savukynas ir spaudoje įpilietino architektas Jonas Glemža 1975 metais. Toji sąvoka apima ne tik paminklų tyrimus, jų apsaugą ir restauravimą, bet ir atstatymą, ir pritaikymą nūdienos reikmėms. Turinys sudėtas iš šešių skyrių.

1.    Plenarinio posėdžio trijuose pranešimuose pareigūnai R. Kaminskas, E. Misiulis ir J. Marcinkus aptaria jų įstaigų penkmetyje atliktų darbų rezultatus, nevengdami panagrinėti kliūtis, pastebėtus trūkumus ir patirtas nesėkmes. Jau iš tų įžanginių pranešimų matyti, kad rinkinys skirtas ne plačiajai visuomenei ir ne propagandai, o specialistams, dirbantiems paminklotvarkoje.
Toks pat profesinis ir mokslinis stilius dominuoja tezėse.
2.    Istoriniai, archeologiniai ir architektūriniai tyrimai. Rašo: S. Sa-malavičius, T. Dambrauskaitė, R. Firkovičius, J. Tatoris, A. Vojevodskai-tė, J. Oksas, S. Daunys, S. Ramanauskienė, I. Jučienė, A. Lisanka, V. Žulkus. Kalbama apie Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Kėdainiuose ir buvusiuose dvaruose atliekamus darbus.
3.    Architektūros paminklų restauravimas. Rašo: J. Jaloveckas, J. Glemža, J. Stasiulaitis, V. Zubovas, A. Švabauskienė, D. Zareckienė, St. Mi-kulionis, N. Kitkauskas, J. Zibolis, R. Kaminskas, R. Žvirblis. Nagrinėjama problemos ir metodikos klausimai, restauruojant ar regeneruojant Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Trakų senamiesčius, Vilniaus universiteto kompleksą, Vilniaus ir Trakų pilis. Referuojama apie fotogrametrijos taikymą,   tiriant  kultūros   paminklus.
4.    Senamiesčių, parkų ir sodybų restauravimas. Rašo: V. Dvariškis, A. Pilypaitis ir E. Pilypaitienė, E. Urbonienė, S. Prikockis, B. Kugevi-čienė, E. Navys, D. Juchnevičiūtė, E. Pivoriūnienė. Čia koncentruojamasi ties urbanistikos paminklų, pajūrio zonos, Liaudies buities muziejaus, buvusių dvarų ir jų parkų, miestų aikščių ir želdynų restauravimu.
5.    Dailės kūrinių restauravimas. Rašo: S. Pinkus, E. Vaitulevičienė, V. Drėma, M. Kaminskienė, L. Žilevičius, E. Telksnienė, V. Dautartas. Rūpinamasi restauruojamuose architektūros paminkluose esančių vaizduojamosios ir dekoratyvinės dailės kūrinių restauracija. Kalbama apie kai kurių Vilniaus bažnyčių, ypatingai Šv. Jono (dabar universiteto muziejus), rūmų, buvusių dvarų lipdinius, freskas ir kitokią dailę. Specialus dėmesys skirtas Pažaislio buvusio vienuolyno pastatams. Ieškoma geresnių techninių priemonių, žvalgomasi į kitų kraštų patirtį.
6.    Paminklinių pastatų konstrukcijų tyrimai ir restauravimas. Rašo:  S. Andrašiūnas ir F. Vanagas,
A.    Milkevičius, L. Preikšaitė ir J.Mendelevičius, R. Riešutas, N. Rauckienė, E. Surotkevičius ir E. Parasonienė, S. Japertas, J. Drobelienė ir J. Kirna, E. Kazragis. Nagrinėjamos inžinerinės įrangos, techniški tyrimai, skliautų ir pamatų restauravimas, drėgmės izoliacija, medienos konservavimas. Bandoma panaudoti modernią elektroninę skaičiavimo techniką, lazerio impulsus (pvz. marmurinių skulptūrų valymui), holografiją tikslioms nedidelių objektų topogramoms pagaminti.

Nuotraukose parodyti kai kurie naujausi restauravimo darbai, kaip Trakų salos pilies priešpilis (architektas S. Mikulionis), Mokslininkų rūmai Verkiuose (arch. A. Kunigėlis), Vilniaus universiteto kolonų salė (arch. A. Švabauskienė), Trakų Vokės rūmai (arch. J. Zibolis), Kauno Rotušės aikštės namai (arch. Ž. Simanavičius ir J. Jucaitis), Liaudies buities muziejus Rumšiškėse (arch. B. Kugevičienė), namai Klaipėdoje (arch. V. Guogis, N. Zubovienė ir S. Manomaitis), Donelaičio muziejus Tolminkiemyje (buvusi bažnyčia, atstatyta inž. N. Kitkausko) ir keli kiti.

LIETUVOS TSR URBANISTIKOS PAMINKLAI. 3. Ats. red. ist. dr. M(ečislovas) Jučas. Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas. Vilnius, "Mokslas", 1979. 142 p., 64 paveikslai tekste. Reziumė rusų ir anglų k. Kaina 1  rb.  70 kap.  Tiražas   1000  egz.
Tai jau trečioji tos antraštės knygelė. Pateikiama vietinės reikšmės urbanistikos paminklų tyrimų medžiaga, surinkta L.S. ir A. Mokslinio tyrimo instituto. Ataskaitas šiai knygelei parašė: apie Griškabūdį, Vilkiją ir Židikus — A. Miškinis, apie Anykščius — A. Baliulis ir A. Miškinis. Kiekviena apybraiža susideda iš dviejų dalių: 1) pagrindinių miesto ar miestelio raidos bruožų apibūdinimo; 2) architektūrinės vertės, urbanistikos paminklo ir jo apsauginės zonos ribų, saugotinų plano ir užstatymo elementų būdingųjų bruožų aprašymo. Kaip toliau pratarmėje rašoma, "leidinys skirtas istorikams ir urbanistams, taip pat plačiajai visuomenei".

Studijų šaltiniai yra daugiausia archyviniai dokumentai. Pasinaudota ir literatūra, kuri surašyta bibliografijoje. Įdomu, kad paminėta Br. Kviklio "Mūsų Lietuva", išleista Chicagoje, tačiau jai duoti tik metai be išleidimo vietos, be leidėjo J. Kapočiaus vardų. Skirta vietos miestelių bažnyčių istorijai, jų statybų ir perstatymų bei gaisrų datoms. Duota ir jų nuotraukų. Knygos pradžioje įdėtas žemėlapiukas su Lietuvos vietinės reikšmės urbanistikos paminklais, kurie aprašyti 1 ir 2. šios serijos knygose. Tikrai vertingas leidinys.

LIETUVOS TSR ARCITEKTŪ-ROS KLAUSIMAI. VI/2 sąsiuvinis. Architektūros istorija. Atsak. red. ar-chit. kand. A(lgė) Jankevičienė. Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas. Vilnius, "Mokslas", 1980. 164 p., daug paveikslų (iš eilės nenumeruoti). Reziumė rusų ir anglų k. Kaina 1 rb. 90 kap. Tiražas 1000 egz. Pratarmė trumpa: "Šiame sąsiuvinyje spausdinami straipsniai apie įvairių stilinių epochų Lietuvos architektūrą ir įžymius architektus, publikuojami nauji mokslinių tyrinėjimų duomenys. Leidinys skiriamas architektams, menotyrininkams, kraštotyrininkams".

Iš viso pateikiami septyni studijiniai straipsniai. Algės Jankevičienės "Lietuvos gotikos stiliaus bendrieji bruožai ir savitumai" yra jau kelinta tos architektės studija apie gotiką. Autorė nagrinėja Vilniaus Bernardinų, Šv. Jono, Kėdainių Šv. Jurgio, Vilniaus Šv. Mikalojaus, Kauno Vy-tautinės, Zapyškio, Vilniaus Šv. Onos, Kauno Šv. Mikalojaus ir porą kitų bažnyčių. Palygina su analogiškų planų ar detalių pavyzdžiais iš Vokietijos ir Lenkijos gotikos bažnyčių. Gausiai iliustruota planais, fasadų brėžiniais, nuotraukomis. Studija reziumuota keturiose lentelėse. Jose pirmą kartą matome Lietuvos gotiškų bažnyčių (rašoma: kulto pastatų) chronologiją nuo XIV a. antrosios pusės iki XVI a. antrosios pusės, jų erdvės tipus (pagal navų skaičių, pagal bokštus), fasadų ir interjerų elementų sistematizavimą. Lentelės sugrafuotos kas pusę šimtmečio, neduodant tikslesnių statybų datų. Tai jau buvo atlikta tos pačios autorės ankstesnėse studijose.

Vladimiras Zubovas tyrinėja Tomo Žebrausko architektūrinę kūrybą. Šis labai išmokslintas jėzuitas, gyvenęs 1714-1758 m., buvęs Vilniaus universiteto matematikos profesorius, šalia kitų mokslų puoselėjo ir architektūrą. Jis projektavo ir prižiūrėjo šias statybas: bažnyčią Bobruiske, Šv. Ignoto bažnyčios atnaujinimą Vilniuje, Vilniaus observatorijos antstatą, Jėzuitų bažnyčią Ilukštėje (netoli Daugpilio), Kražių Benediktinų bažnyčią ir gal porą kitų. Jau iš ankstesnių raštų žinomas autorius architektas Zubovas ištyrinėjo archyvus ir greta architektūrinės analizės duoda įdomių Žebrausko biografijos faktų. Štai vos 20 metų amžiaus būsimasis architektas savo pieštame religinio vadovėlio "Prax-es" antraštiniame lape įrašė: "Sculp. Ziemiausias Xte Pone Tarnas tawo T.Ž.N.S.J.". Taigi Žebrausko gimtoji kalba turėjo būti lietuvių. Jo architektūrinė kūryba priklauso vėlyvam barokui ir rokokui.

Trečioji "Architektūros paminklų" studija yra Vlado Drėmos "Architekto Augustino Kosakausko kūryba". Tas vilnietis, studijavęs architektūrą turbūt Prancūzijoje, yra vienas iš Lietuvos klasicizmo pradininkų. Projektavo ir statė militarinius pastatus, civilinius rūmus, vienuolynus, Žemaičių Kalvarijos ir Kazokiškių bažnyčia domininkonams ir eilę kitų paminklinių barokinių ar klasikinių pastatų. Ši Drėmos studija, kaip ir Jankevičienės, yra didžiausios šioje knygoje, abi po 32 puslapius.

Nijolė Lukšionytė rašo apie "Modernaus stiliaus gyvenamuosius namus Vilniuje", statytus tarp 1900 ir 1915 metų. Irgi gausiai iliustruota brėžiniais ir nuotraukomis.

Urbanistas architektas Algimantas Miškinis, parašęs daugumą tekstų jau minėtojoje "Lietuvos urbanistikos paminklų" knygoje, šiame A.K. VI/2 tome duoda daugiau medžiagos Lietuvos architektūros istorijai savo 19-kos puslapių straipsnyje "Istoriniai Valkininkų architektūros akcentai". Nagrinėja parapinės bažnyčios, statytos 1823-1837 m., vėlesnį praplėtimą, pranciškonų vienuolyno kompleksą, vėliau paverstą kareivinėmis, ir sinagogą. Šalia įprastinių iliustracijų tokiam straipsniui autorius parūpino originalių projektavimo planų kopijas.

Knyga užsklendžiama dviem trumpesniais, bet nemažiau įdomiais darbais: Vytauto Levandausko ir Juozo Šliavo (jau mirusio) "Iš Lietuvos plytinių istorijos" (Žeimelio ir Butrimonių plytinės) ir Karolio Meko ir Jurgio Okso "Kauno senamiesčio ištakos". Šios knygos, kaip ir anksčiau minėtųjų korektūros geros, be klaidų atitaisymų. Tačiau pastaroji turi porą pakartotų puslapių (130, 147), o trūksta 129 ir 148 puslapių. Gal tik mano turimajame egzemplioriuje?

"Lietuvos TSR architektūros klausimų" serijos pirmieji trys tomai išėjo 1960-1966 metais. Jų turinys trumpai duotas Lietuvių Enciklopedijos 36-ame (Papildymų) tome, p. 46. Šia proga galima atitaisyti to straipsnelio 6-osios eilutės klaidą: vietoje žodžio "archeologijos" turi būti "architektūros".

ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI. V. Paminklų istorijos ir architektūros tyrimai, paminklotvarkos darbai. Atsak. red. Romualdas Kaminskas. Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kultūros paminklų restauravimo trestas, Paminklų konservavimo institutas. Vilnius, "Mokslas", 1979. 76 p., daug paveikslų (iš eilės nenumeruoti). Reziumė rusų, vokiečių ir anglų k. Kaina 1 rb. 70 kap. Tiražas 3000 egz.

Paskelbti 4 straipsniai ir 3 publikacijos. Ist. kand. Stasys Samala-vičius aprašo "Vilniaus senamiesčio buto atributiką XVII-XVIII amžių šaltiniuose". Rašoma apie liuksusines aristokratiškas kėdes, suolus, taburetes, stalus, lovas, skrynias, spintas, laikrodžius ir kitokius daiktus su 30 gerų paveikslų. Išvadose rašoma: "Be vietinių baldų, vilniečių butuose būdavo Kauno, Mogi-liavo, Užečiaus ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų meistrų gamybos baldų. Turtingieji miestiečiai turėjo Gdansko, Karaliaučiaus, o kai kurie ir angliškų baldų".

Arch. kand. Algimantas Miškinis preciziškai nagrinėja "Klaipėdos genezę ir urbanistinę raidą iki XVII a. pabaigos". Iliustruoja brėžiniais iš Stockholmo karinio archyvo ir iš Kopenhagos karališkosios bibliotekos. Urbanistas Miškinis vėl praturtino lietuviškąją literatūrą įdomiomis naujienomis. Archeologas Vladas Žulkus rašo apie "XV — XIX amžių Klaipėdos statybinę keramiką". Iliustruoja daugybe profilinių ir ornamentuotų plytų pavyzdžių, rastų griuvėsiuose po žeme. Kai kurios plytos turi kelių žodžių įrašus. Lentelėse reziumuoja plytų dydžius. Literatūros sąraše randame V.D. universiteto kūrėjų profesorių Pr. Jode-lės ir Jono Šimoliūno knygas.

Inž. technologės Mildos Kaminskienės straipsnio antraštė ilga: "Kauno Valstybinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus filialo (buvusio Pažaislio vienuolyno) forestoriumo ir vartų sieninės tapybos tyrimai ir konservavimas". Šešiuose puslapiuose pateikta daug cheminio-fi-zinio tyrimo duomenų ir rekomendacijos, kaip tie tyrimai turėtų būti tęsiami.

Publikacijose arch kand. Stasys Mikulionis įžvalgiai nagrinėja "T. Makovskio 1600 metų Trakų graviūrą — Lietuvos kartografijos paminklą"  su 4  iliustracijomis.  Tas pats autorius duoda kitą apžvalgą: "XIX amžiaus Trakų perplanavimo projektai" su 4 planais. Leidinys užbaigiamas trumpa istoriko Jono Jurkšto pastaba "Dėl architekto Ž. Pusjės kūrybinio palikimo". Pusjė dirbo Vilniuje XIX a. pradžioje. Buvo Vilniaus gubernijos architektu keliolika metų. Suregistruoti jo darbai visoje Lietuvoje.
ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI. VI. Paminklų tyrimas ir panaudojimas. Leidėjas ir ats. red. t.p., kaip V-ojo tomo. Vilnius, 1980. 64 p., iliustruota. Kaina 1 rb. 40 kap. Tiražas 3000. Reziumė rusų, anglų ir vokiečių k.

Vėl 4 straipsniai ir 3 publikacijos. Šiame sąsiuvinyje nebeduoti autorių profesiniai titulai. Dalija Za-reckienė rašo apie "Architektūrinį kompleksą Kaune, Rotužės a. Nr. 29". Kondensuotai nagrinėja kelių gotikinių namų atrastąją būklę, jų ankstesnius pakeitimus ir restauracijų projektus. 15 brėžinių ir nuotraukų esmingai papildo žodinį tekstą. Alfonsas Kazlauskas, jau miręs, papildo Vilniaus architektūros istoriją straipsniu "Vilniaus senamiesčio 11 kvartalas". Beveik visos žinios apie tą Totorių gatvės periferinę miesto dalį susijusios su miesto gynybinių sienų istorija. Panagrinėja 16 senų namų ir jų aplinką. Jų pradžia siekia XVII amžių, dažniau XVIII-ąjį.
Stasys Samalavičius trumpai apžvelgia "Vilniaus krautuves ir jų atributiką XVII-XVIII a." be iliustracijų, naudodamasis išimtinai neskelbta archyvine medžiaga. Romualdas Kaminskas ir Rimantas Žvirblis informuoja apie "Fotogrametrijos taikymą apmatuojant architektūros paminklus". Paminklų konservavimo instituto fotogrametrijos laboratorija padeda apmatuoti dideliu tikslumu tyrinėjamus architektūros paminklus iš oro ir viduje. Naudoja Carl Zeiss (Jena) fototeodolitą, fotogrametrinę kamerą ir stereokamerą. Pamini tarptautinius simpoziumus, įvykusius užsieniuose, kur skaitė pranešimus abu autoriai ir dar du lietuviai.

Publikacijose rašo: Algirdas Baliu-lis (Lietuvos urbanistiniai ansambliai 1833 metais), St. Mikulionis (inž.
B. Malevskio sudarytas Trakų salos pilies priešpilio pietryčių bokšto sutvirtinimo projektas), Birutė Saba-konienė (Kauno senamiesčio gatvė-vardžiai XVI-XX a.).

"Architektūros paminklų" pirmieji trys tomai, 1970-1975 metų, buvc recenzuoti Lituanistikos Darbų IV-me tome 1979 m. Po to dar išėjo IV-asis tomas 1977 m. su 4 straipsniais ir 4 publikacijomis. Detalesnė  Lietuvos  architektūros  paminklų tyrinėjimų ir jų restauravimo apžvalga jau įteikta Lituanistikos Darbų V-ajam tomui, kurį redaguoja Stasė Vaškelienė.

Jurgis Gimbutas