LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS VISUOTINIS SUVAŽIAVIMAS Spausdinti
Parašė Leonardas Andriekus   

Miela buvo patirti, kad Lietuvių rašytojų draugijos valdyba rengia visuotinį narių suvažiavimą. Pirmiausia apie tai buvo informuoti draugijos nariai, paskui — visuomenė.

Užmojis šaukti LRD visuotinį suvažiavimą, aišku, kai kam galėjo atrodyti neįvykdomas. Kliūčių yra daug. Labiausiai prisimintina tai, kad LRD nariai gyvena visuose kontinentuose. Begaliniai nuotoliai, kuriems įveikti reikia laiko, jėgų ir išteklių.
Bet gyvenimas parodė, kad įstatuose nurodytus uždavinius šiaip taip galima atlikti rengiant sritinius suvažiavimus, palaikant korespon-dencinius kontaktus, susitinkant kitų organizacijų suvažiavimuose ir t.t. Šitaip ir buvo veikta nuo paskutiniojo LRD visuotinio suvažiavimo, įvykusio 1956 metais.

Valdybos ryžtas gi šiemet sutelkti visus išeivijos rašytojus į vieną vietą iš pat pradžios laimėjo narių bei visuomenės palankumą. Laikas — 50 metų nuo draugijos įkūrimo ir 25 metai nuo paskutiniojo LRD visuotinio suvažiavimo — buvo pribrendęs. Proga — 50 metų nuo Maironio mirties ir 100 metų nuo Vinco Krėvės gimimo — labai patogi. Vieta — Clevelandas,  po antrojo pasaulinio karo pasižymėjęs itin spalvinga bei intensyvia kultūrine veikla, — didžiai patraukli. Visa tai nulėmė, kad ilgai ugdyta visuotinio suvažiavimo idėja pagaliau buvo įgyvendinta.

Vykdant šį užmojį, aišku, daugiausia rūpesčio bei darbo teko pakelti valdybai, ypač jos pirmininkui Bernardui Brazdžioniui. Valdyba turėjo sudaryti Clevelande organizacinį komitetą, suvažiavimo programą, sutelkti paskaitininkus, išjudinti narius... Kiek žinome, daug laiko sugaišo pirmininkas, asmeniškais laiškais kartkarčiais kviesdamas kolegas dalyvauti šiame jubiliejiniame LRD suvažiavime. Gera mintis buvo kviesti rašytojus su šeimomis. Tai suteikė įvairumo ir jaukumo. Gražų pavyzdį parodė pati valdyba, kurios visi nariai atvyko iš Californijos. Čia reikia pažymėti, jog, prieš trejus metus sudarant LRD valdybą Californijoje, buvo abejonių, ar tokie žymūs nuotoliai neizoliuos valdybos nuo narių, daugiausia gyvenančių vakariniame JAV ruože. Tai baimei nebūta pagrindo. Šios valdybos ryšys su nariais buvo toks glaudus, kad įgalino surengti net visuotinį suvažiavimą, į kurį atvyko jų trečdalis — 30 asmenų.

Tai buvo tikrai šventiškos dienos. Clevelando miesto burmistras gegužės 22-23 specialiu raštu paskelbė "Lietuvių rašytojų dienomis". Mūsų visuomenės dalyvavimas suvažiavimo renginiuose, kaip literatūros vakare ir Maironio bei Krėvės paminėjime, buvo gausus. Susirinko apie 300-350 žmonių. Iškilmingose mišiose už rašytojus jų galėjo būti net daugiau. Tai suteikė suvažiavimui didingumo bei orumo. Be visuomenės dalyvavimo suvažiavimas būtų likęs tik posėdžiaujančių rašytojų sambūriu. Patraukti visuomenę padėjo uolus organizacinis komitetas, vadovaujamas Balio Gaidžiūno, ir Marijos Nuolatinės Pagalbos lietuvių parapijos klebonas kun. G. Kijauskas, S.J. Jo parapijos gražiose patalpose vyko visa suvažiavimo programa. Apskritai clevelandiškiai parodė daug nuoširdumo rašytojams, o rašytojai gi šiuo suvažiavimu pagerbė šio miesto savo tautiečių kultūrinį triūsą.

Liečiant   suvažiavimo   programą, malonu prisiminti, kad ji buvo svari, įvairi, neperkrauta. Svarbiausi jos punktai — posėdžiai, literatūros vakaras, pamaldos ir literatūrinė akademija.

Posėdžiai
Posėdžiai prasidėjo gegužės 22 d. 10 vai. Priešpietinė programa buvo atvira visiems — tiek rašytojams, tiek svečiams. Čia paliestos problemos, kurios domina ir rašto žmones, ir visuomenę. Suvažiavimą pradėjo LRD pirmininkas Bernardas Brazdžionis ir posėdžiui vadovauti pakvietė Stasį Santvarą, sekretoriauti — Alę Rūtą. Po to pirmininkas pasakė išsamią kalbą, apibūdindamas draugijos kelių dešimtmečių veiklą. Atlikti ir kiti įprastiniai mūsų suvažiavimų veiksmai, kaip burmistro proklamacijos paskelbimas ir sveikinimai žodžiu bei raštu. JAV LB Kultūros tarybos vicepirmininkas V. Mariūnas atskleidė tarybos veiklos planus, prašydamas juos išdiskutuoti posėdžiuose.

Pirmoji posėdžio tema "Grožinė literatūra mūsų išeivijos periodikoje" liko nepaliesta. Bet antroji tema "Vertimų reikalas ir vertė mūsų išeivijos literatūroje" buvo plačiai pagvildenta. Tuo pačiu svarstytas ir ketvirtasis programos punktas "Lietuvių literatūra svetimomis kalbomis". Abiejų temų referantas — Povilas Gaučys, mūsų uoliausias vertėjas išeivijoje. Jo surinktais duomenimis nuo 1950 iki 1981 m. iš svetimų kalbų išverstos 36 knygos. Dauguma iš anglų kalbos. Į anglų kalbą ir porą į latvių kalbą išversta 26 lietuviškos knygos. Ryšium su tuo Bronys Raila teisingai pastebėjo, kad pas mus nėra vertimų bado. V. Kavaliūnas įspėjo verčiant knygas kreipti dėmesį į kalbos kultūrą. Dar siūlyta, kad LRD sudarytų verstinų veikalų sąrašą. Diskutuojant temą "Grožinė literatūra mūsų išeivijos periodikoje", Anatolijus Kairys pakaltino išeivius rašytojus, kad jie nesą "laikmečio sąžinės balsas", kad jie kai kur "kantriai tylį" ir nepakankamai "kovoja už savo tautos interesus". Tokie priekaištai paaštrino diskusijas, į kurias gyvai įsijungė Kęstutis Keblys, Alė Rūta, Stasys Yla, Kazys Bradūnas ir Antanas Gustaitis. Kairio pastabom nebuvo pritarta. Šią temą dar toliau pasuko JAV LB valdybos pirmininkas Vytautas Kutkus, kviesdamas rašytojus "įsitraukti į visuomeninį darbą".

Šiame posėdyje taip pat buvo paliestas ir rašytojų prieauglis. Kaip jis atrodo laikotarpyje po emigracijos iš Europos stovyklų, jau buvome girdėję iš Bernardo Brazdžionio pranešimo. Dabar pasisakyta tik kai kuriais formaliais klausimais, kaip naujų narių priėmimas, jų kokybė, valdybos komunikacija su naujosios kartos nariais. Tais klausimais žodį tarė Pranas Visvydas, Anatolijus Kairys, Kęstutis Keblys, Jurgis Jankus. Narių priėmimo atžvilgiu pasilikta prie senos tvarkos — valdyba pristato kandidatus, visi nariai pasisako dėl jų priėmimo.

Šiame posėdyje dar gvildenta prog-lema "Pogrindžio literatūra ir išeivijos spauda". Referentas Pranas Visvydas. Diskusijų išvados: apsižvalgyti, ar gautieji pogrindžio spaudiniai kartais nėra "sufabrikuoti" mūsų visuomenei klaidinti, neskelbti literatūriškai silpnų pogrindžio raštų, tuo sudarant klaidingą okupuotos Lietuvos literatų lygį. Taip pat skatinta domėtis dabartine Lietuvos rašytojų kūryba. Nepatarta kai kuriuos iš jų per daug girti, kad jiems ten nepakenkus.

Posėdis baigtas stipria deklaracija, kurią suvažiavimo vardu perskaitė LRD valdybos vicepirmininkas Bronys Raila.
Antroji posėdžio dalis pradėta 2 vai. Ši sesija buvo skirta tik LRD nariams ir kandidatams.
Pirmiausia visais balsais priimta priešpiet Bronio Railos perskaitytoji deklaracija ir nutarta ją dar sykį paskelbti akademinėje programos dalyje gegužės 23 d.

Po šio nutarimo ėję valdybos narių pranešimai neužėmė daug laiko. Pirmininkas apie savo triūsą jau buvo kalbėjęs pirmajame posėdyje. Bronys Raila (vicepirmininkas) pranešė rūpinęsis vidaus informacija, suredaguodamas biuletenius ir kitokius pranešimus. Antrasis vicepirmininkas Tomas Venclova draugijai atstovavęs kitataučių sluoksniuose. Alė Rūta einanti sekretorės ir iždininkės pareigas.  Primenama,  kad,  Tomui


LRD valdyba su visuotinio suvažiavimo organizacinio komiteto pirmininku Baliu Gaidžiūnu. Iš kairės: Balys Gaidžiūnas, Pranas Visvydas, Bernardas Brazdžionis, Alė Rūta, Bronys Raila.

Posėdžių salėje. (Nuotraukos V. Bacevičiaus)

Venclovai išsikėlus į New Haven, Conn., kooptuotas naujas valdybos narys Pranas Visvydas. Valdybos ryšiai su nariais esą bičiuliški, tik padejuota, kad kai kurie nariai vis pamiršta nario mokestį. Mokestis pakeliamas nuo 5 iki 10 dolerių.

Po valdybos pranešimų pasukta į konkrečius rašytojų veiklos plotus. Pirmiausia iškelta mintis (A. Kairys) dokumentuoti rašytojų darbus, parengiant metraštį ar almanachą. Seniau panašų metraštį yra suredagavęs Bernardas Brazdžionis. Tai "Tremties metai", išleisti Vokietijoje. Amerikoje rašytojų metraštį bandę parengti Benys Babrauskas ir Leonardas Andriekus, bet nesėkmingai. Priežastis — per menkas narių susidomėjimas. Šį reikalą bediskutuojant, iškilo naujas sumanymas — be metraščio, leisti ir kokį nors rašytojų žurnalą (K. Bradūnas). Nors sumanymas gražus, bet daugumai atrodė neįvykdomas. Sustota tik prie metraščio, kuriame būtų paskelbta draugijos istorija, narių pasisakymai apie savo kūrybą, o labiausiai jų atsiminimai, nes faktus apie rašytojus bandoma iškreipti okupuotoje Lietuvoje. Metraštį redaguoti beveik sutiko Kazys Bradūnas. Stasys Santvaras pažadėjo aprašyti draugijos kelią Europoje iki emigracijos.

Kitas konkretus šio posėdžio reikalas buvo naujų narių priėmimas ir nusipelniusiųjų pakėlimas garbės nariais. Perskaityta prašymai norinčiųjų įstoti į draugiją ir trumpos jų gyvenimo biografijos. Po to nubalsuota priimti nariais šiuos asmenis: Janiną Narūnę-Pakštienę, Vladę Butkienę, Violetą Kelertienę, Kazę Miškinienę - Nerimą Narutę, Adolfą Markelį, Praną Bagdą, Viktorą Mariūną, Vladą Vailionį ir Apolinarą Bagdoną. Garbės nariais pakelti: Stasys Santvaras už gausų įnašą literatūros, muzikos ir teatro (libretai) srityse; Vytautas Alantas — už ištikimybę rašytojo ir žurnalisto pašaukimui; dr. Jonas Žmuidzinas — už literatūrinę bei kultūrinę veiklą; Povilas Gaučys — už gausius literatūrinius vertimus. LRD garbės nariu pakeltas ir uolusis žurnalistas kun. dr. Juozas Prunskis (ne narys) — už literatūrinius straipsnius ir premijas.

Posėdžio pabaigoje dar sustota prie kelių kitų reikalų, kaip LRD premijų skyrimo būdo, rašytojams šelpti fondo, okupuotos Lietuvos rašytojų (referentas Pr. Visvydas). Daug kas išreiškė savo nuomonę, bet nieko naujo nenutarta. Premijų skyrimo tvarka palikta ta pati (LRD valdyba sudaro vertinimo komisiją), šalpos fondo nutarta nesteigti, okupuotos Lietuvos rašytojų atžvilgiu rekomenduotas atsargumas. Pagaliau numatyta naują LRD valdybą sudaryti iš Chicagos apylinkėje gyvenančių rašytojų. Rytiniame ir popietiniame posėdyje dalyvavo apie 50-60 žmonių — rašytojų ir svečių.

Premijų įteikimas ir literatūros vakaras
Gegužės 22-oji — ilga posėdžių diena — baigta literatūrine iškilme, kuri sutraukė apie 350 grožinio žodžio mylėtojų, pripildžiusių Dievo Motinos parapijos didžiąją salę. Toks gausus dalyvavimas Clevelando lietuviams teikia garbės. Atsimintina, kad programoje nebuvo koncertinės dalies. Žmonės susirinko vien tik dėl literatūros.

Literatūrinei iškilmei vadovavo Bronys Raila. Jis ir pakvietė LRD premijos jury komisijos pirmininką Kęstutį Keblį (kiti komisijos nariai: Lilė Gražulienė, Vitalija Keblienė, Petras Melnikas, Jonas Mikulionis) perskaityti akto, kuriuo 1981 metų

LRD premija įteikiama Liūnei Sutemai. Iš kairės: Liūne Sutema, Kęstutis Keblys, Milda Lenkauskienė, Bronys Raila.

Barono novelės konkurso premija įteikiama Rūtai Klevai Vidžiūnienei. Premiją priima Alė Rūta. Iš kairės: Kazys Bradūnas, Alė Rūta, Nijolė Baronienė, Bronys Raila. (Nuotraukos J. Garlos).

2000 dol. premija skiriama Liūnei Sutemai (Zinai Katiliškienei-Nagy-tei) už poezijos knygą "Vendeta". Lietuvių Fondo čekį laureatei įteikė Milda Lenkauskienė. Tuojau Barono novelės konkurso jury komisijos pirmininkas perskaitė kitą aktą, skelbiantį konkurso laimėtoja Rūtą Klevą Vidžiūnienę už novelę "Be jokios abejonės". Pati laureatė iš Cali-fornijos neatvyko. Už ją čekį iš Nijolės Baronienės priėmė Alė Rūta Pageidauta, kad Barono vardo novelės konkursas būtų nuolatis. Pranešta, kad ateinantiems metams jau gautas mecenatas — Emilis ir Julija Sinkiai iš Californijos.

Antrojoje literatūrinės popietės dalyje pirmiausia išgirdome laureates. Liūne Sutema paskaitė iš premijuoto rinkinio eilėraštį "Mirtis neateina — ji čia". Rūtos Klevos Vidžiū-

Dalis rašytojų su žmonomis LRD visuotiniame suvažiavime.    Nuotrauka V. Bacevičiaus
 
nienės novelės premijuotos ištrauką perteikė Balys Auginąs. Po jų su savo kūryba pasirodė rašytojai Alė Rūta, Pranas Visvydas ir Antanas Gustaitis. Pirmoji paskaitė literatūriškai apipavidalintus savo įspūdžius iš viešnagės okupuotoje Lietuvoje. Visvydas skaitė tris eilėraščius, Gustaitis — humoristiką: feljetoną ir eilėraščius. Taip pat buvo pakviestas tarti žodį rašytojas Eduardas Cinzas iš Belgijos.

Literatūrinės iškilmės programa buvo sklandžiai išdėstyta, gražiai atlikta, neilga ir įvairi. Tai galėtų būti pavyzdžiu literatūros vakarų rengėjams, mėgstantiems perkrauti meninius renginius.
Po literatūrinės dalies buvo vaišės, kuriose arčiau susipažinta su rašytojais ir įsigyta jų knygų. Jų abiem suvažiavimo dienom buvo galima gauti Juozo ir Onos Žilionių spaudos kioske, per daugelį metų aprūpinančiame Clevelando visuomenę literatūriniais ir kitokiais leidiniais.

Pamaldos ir literatūrinė akademija
Šeštadienį (gegužės 22 d.) užbaigus posėdžius, sekmadienis liko išorinio pobūdžio pasirodymams, kurie bičiuliškai sujungė visuomenę su rašytojais.

Iškilmingos mišios už mirusius rašytojus šiame suvažiavime turi daugiau reikšmės, negu, paviršutiniškai žvelgiant, gali atrodyti. Pamaldomis rašytojai pagerbė tas dvasines vertybes, kurios mūsų tautai yra savos ir už kurias ji taip atkakliai kovoja. Tai religija, amžiais teikusi įkvėpimo pasaulio rašytojams ir dabar tebeteikianti, ypač kuriantiems priespaudoje.

Stebint į Clevelandą suvažiavusių rašytojų pamaldas ir žvelgiant į padėtį Lietuvoje, susidaro skaudus kontrastas. Ten lietuvis rašytojas, viešai išpažįstąs religiją, nebegalėtų naudotis teikiamomis privilegijomis. Jis būtų išmestas iš draugijos ir pajuoktas. Dar blogiau, kai Lietuvos rašytojai verčiami savo raštais kovoti prieš religiją ir kurti vadinamą ateistinę literatūrą. Apgailestautina, jog kai kurie jų pasidavė tokiems gundymams.
Lietuvių rašytojų draugija išeivijoje savo visuotinio suvažiavimo pamaldomis dar sykį pasisakė už religiją kaip mūsų tautos kūrybos įkvėpėją ir žmogaus tikrąjį kelrodį.

Rašytojų užprašytas mišias už mirusius draugijos narius sykiu laikė 3 kunigai — Gediminas Kijauskas, S.J., Stasys Yla ir Leonardas And-riekus, O.F.M. Mišiose įspūdingai giedojo Čiurlionio ansamblis, pamokslą pasakė Leonardas Andriekus (paskelbtas Draugo priede liepos 3 d. laidoje). Prieš aukojamąją mišių dalį perskaityta įspūdinga rašytojų malda dėkojant Kūrėjui už daugelį malonių, suteiktų lietuvių tautai.

Pamaldose buvo apie 400 žmonių. Tai labai daug mūsų retėjančiose parapijose.
Po pamaldų, pasivaišinus Lietuvių namuose, rinktasi į Dievo Motinos parapijos didžiąją salę pagerbti Maironio ir Krėvės. Šiai programai vadovavo Alė Rūta.

Paskaitos buvo dvi. Bernardas Brazdžionis kalbėjo tema "Maironis tada ir dabar", Antanas Gustaitis — "Vincas Krėvė — žmogus ir rašytojas atsiminimuose". Abu prelegentai buvo įdomūs ir aktualūs. Brazdžionis, buvęs Maironio muziejaus direktorius, atskleidė platų apie šį poetą žinyną. Jis iškėlė ir tai, kad okupuotoje Lietuvoje nuo Maironio antkapio dingę žodžiai "Didysis Lietuvos atgijimo dainius". Antanas Gustaitis savo humoristiniu stiliumi apibūdino Vincą Krėvę, daug kentėjusį pirmosios okupacijos metu. Dabar jis visiems primtinas — ir čia, ir ten.

Po paskaitų Bronys Raila dar sykį perskaitė LRD suvažiavimo pasisakymą — deklaraciją, kuri buvo priimta plojimais. Bernardas Brazdžionis paskelbė, kad iš Nelės Maza-laitės-Gabienės gauta 2000 dol. dviem premijom: Maironio vardo poezijos premijai ir poezijos kūrinių vaikams premijai. Jos abi skiriamos jos mirusiam vyrui Juozui Gabei atminti.

Suvažiavimas baigtas organizacinio komiteto pirmininko Balio Gaidžiū-no žodžiu ir Lietuvos himnu.
Kaip anksčiau pažymėta, Lietuvių rašytojų draugijos visuotinis suvažiavimas yra retas įvykis mūsų kultūriniame judėjime. Dabar jis, surengtas Clevelande, lietuvių visuomenei priminė, kad, be daugelio pasaulėžiūrinių ir politinių organizacijų, gyvuoja ir rašytojų draugija su 102 nariais, kurie savo kūryba stato dvasinį pagrindą visam lietuviškam veikimui. Palyginti negausiai mūsų išeivijai turėti 102 rašytojus yra svarus kapitalas. To niekad nėra buvę ir greičiausia niekad nebus.
Leonardas Andriekus