MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
Parašė Red.   
—    Šv. Kazimiero seserys šiemet mini savo kongregacijos 75 metų įsteigimo jubiliejų. Steigėja Motina Marija Kaupaitė, pasižymėjusi kilniu gyvenimu, laikoma kandidate į šventuosius. Minėjimas atliktas seserų Kazimieriečių centre Chi-cagoje iškilmingomis pamaldomis ir pobūviu rugsėjo 26 d. Ta proga išleista vysk. V. Brizgio lietuvių kalba parašyta Marijos Kaupaitės biografija.
—    JAV Federalinė valdžia rugsėjo 23 d. Clevelando lietuvių sodybai statyti paskolino 1,964.000 dol. Paskolos idėjos iniciatorė yra nekilnojamo turto pardavimo įstaigos savininkė Dana Čipkienė, kuri laiške prez. Reaganui iškėlė Clevelando lietuvių problemas ir paprašė pagalbos. Gavus teigiamą atsakymą, lietuvių sodybos reikalą perėmė LB Clevelando apylinkės socialinių reikalų skyrius, kuriam vadovauja dr. Antanas Butkus. Jis sudarė specialų komitetą ir birželio 1 d. valdžiai įteikė oficialų prašymą paskolai gauti. Pagalbos prašyta 82 butų patalpai. Pagalba gauta 50-čiai butų. Dabar perkamas žemės sklypas ir rengiamasi statybai. Butai bus išnuomojami palengvintomis sąlygomis lietuviams, sulaukusiems 60 metų amžiaus. Numatyta statybos darbus pavesti lietuviams. Sodybos komitetas rūpinasi, kad pastatas turėtų lietuvių architektūros bruožų. Komitetui vadovauja Bronius Snarskis. LB Socialinių reikalų tarybos Ohio skyriaus pirmininkas.

VHI-oji Baltistikos mokslų konferencija šiemet įvyko birželio 17-19 d. St. Paul mieste, Minnesotoje — universiteto patalpose. Kaip paprastai, apie tą mokslininkų suvažiavimą lietuvių visuomenė buvo informuojama labai šykščiai. Iš trumpučių informacijų žinome, kad ten buvo 150 paskaitų bei pranešimų. Dalyvavo 200 mokslininkų. Pagrindinė paskaitų tema — Skandinavų - baltų santykiai. Konferenciją rengė Association for the Advancement of Baltic Studies ir Minnesotos universiteto Skandinavijos mokslų skyrius. Paskaitų tematika apėmė daugelį sričių — istoriją, archeologiją, baltų meną, baltų filmus, bibliografiją, ekonomiją, fizinę aplinką, žemės turtus, imigracijos istoriją, ligvis-tiką, literatūrą, muzikologiją, mitologiją, tautosaką ir t.t. Baltų Instituto pirmininku išrinktas amerikietis mokslininkas filologas William Schmalstieg, nuoširdus Pabaltijo tautų bičiulis. Praėjusiai kadencijai vadovavo dr. Marija Gimbutienė. Konferencijoje 12 lietuvių mokslininkų skaitė paskaitas. Taip pat dalyvavo Nobelio literatūros premijos laureatas Czes-law Milosz, prof. Alfred Senn (jr.), H.
Mayer, Aleksis Rannit. Iš Lenkijos į konferenciją atvyko 3 mokslininkai, iš Latvijos du. Iš Lietuvos niekas nedalyvavo.
—    Pabaltiečių jaunimo stovykla, pavadinta kongresu, rugpjūčio 19-22 d. buvo Long Island, N.Y. Suvažiavo daugiau kaip 100 lietuvių, latvių ir estų studentijos. Gausiausiai dalyvavo latviai, silpniausiai —    lietuviai. Tarp paskaitininkų minėtini Mildred Patterson, Pabaltijo skyriaus vedėja JAV Valstybės departamente, dr. Ilona Vaišnienė (tema "Ar etninės kalbos naudingos Amerikai?"), prof. Tomas Par-ming ("Pabaltijo svarba Sovietų Sąjungos ekonomijai).
—    Santaros - Šviesos XXIX-asis suvažiavimas surengtas rugsėjo 9 - 12 d. Tabor vasarvietėje, Sodus, Mich. Įdomus paskaitų ciklas lietė kultūrines ir visuomenines sritis. Prof. G. Procuta kalbėjo apie žydų naikinimą antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje; Algis Mickūnas — apie erotikos sampratą įvairiose kultūrose; Romas Sakodolskis — apie lietuvių išeivijos būsimąją viduriniąja kartą; Donatas Šatas — apie bendravimą su Lietuva; Ina Navazelskytė — apie jungiančius ir skiriančius elementus tarp disidentų; J. Šmulkštys — apie politinius mokslus vakar ir šiandien; dr.  M. Gimbutienė —    apie moters simboliką religinėse sistemose; Alf. Lingis — apie skirtingą aplinką. Suvažiavime paminėtas ir Vinco Krėvės gimimo šimtmetis: paskaitininkės Aušra Jurašienė, Nijolė Martinaitytė ir dr. Ilona Maziliauskienė. Literatūros vakare savo eilėraščius skaitė poetės Eglė Juodvalkytė ir Vitalija Bogutaitė. Koncertinę programą atliko Marytė Bizinkauskaitė.
—    Vasaros sezonas, kaip ir kiekvieną metą išeivijoje, buvo ne tik poilsio, bet ir kultūrinės veiklos laikas. Įvairios organizacijos tiek jaunimo, tiek senimo rengė stovyklas su paskaitomis, koncertais, dailės parodomis. Aidus painformavo ir savo stovyklų programas atsiuntė Lietuvių Fronto Bičiuliai (stovyklavo liepos 25-31 d.) Dainavoje, Europos liet. studijų savaitės rengėjai (stovykla vyko rugpjūčio 14 - 22 Londone), ateitininkai sendraugiai (stovyklavo Kennebunkporte rugpjūčio 20 - 27) ir Dainavoje.
—    Kazys Bradūnas, redagavęs dienraščio Draugo savaitinį kultūrinį priedą, rugsėjo 11 d. atsisveikino su skaitytojais ir išėjo į pensiją. Kultūros priedo redaktoriumi Bradūnas išbuvo 21 metus, iškeldamas jį į aukštą lygį. Tai lyg savaitinis kultūros žurnalas, savo turiniu primenąs Lietuvoje ėjusią "Naująją Romuvą". Jame apstu informacijos apie dailės parodas, koncertus, suvažiavimus ir visus išeivijos kultūrinius pasireiškimus. Taip pat redaktorius sugebėjo gauti ir gana išsamių straipsnių kultūrinėmis temomis. Atsisveikinimo žodyje Kazys Bradūnas rašo: "Aš pats, baigęs šį tikrai įdomiausią savo gyvenimo etapą, norėčiau čia asmeniškai paspausti ranką ir atvira širdimi padėkoti visiems, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo, kad tie dvidešimt vieneri metai pasiliktų man nepamirštami". Dabar kultūros priedą redaguoja Aušra Liulevičienė.
—    Lietuvių Fondas savo veiklos dešimtmetį paminėjo operos solistės Lilijos Šukytės koncertu (akomp. Antanas Smetona), surengtu rugsėjo 18 d. Chicagoje. Pagrindinis dvidešimtmečio minėjimas dar bus lapkričio 27 d. Lietuvių Fondo vadovybė, pasiekusi dviejų milijonų dolerių kapitalą, vis dar didina fondo sumą. Rugsėjo 15 d. posėdžiavo valdyba, rugsėjo 18 d. — taryba. Lietuvių Fondo tarybos pirmininkas yra Stasys Baras. Susirinkime jis pateikė gaires, kaip pagyvinti veiklą ir padidinti kapitalą.
—    Dirvos Novelės konkurso 600 dol. premiją rugpjūčio 8 d. paskirta Anatolijui Kairiui už novelę "Vaidilutė". Premijos komisija: Balys Auginąs (pirm.), Vytautas Gedgaudas ir Aleksas Laikūnas. Mecenatas — Simas Kašelionis.
—    Lietuvių Romos Katalikų Kunigų vienybės seimas rugpjūčio 5 - 8 d. vyko Harley viešbutyje Clevelande. Dalyvavo 20 kunigų. Gvildenta įvairūs su lietuvių pastoracija išeivijoje susiję reikalai, kaip liturginių knygų lietuvių kalba išleidimas, šv. Kazimiero jubiliejiniai metai (1984), pašaukimai, finansai ir t.t.
—    Lietuvos vyčių 69-asis seimas Harley viešbutyje Clevelande prasidėjo, pasibaigus Lietuvių Romos Katalikų Kunigų vienybės suvažiavimui, rugpjūčio 8 d. Pirmininke perrinkta Loreta Stukienė. Šiuo metu Lietuvos Vyčių sąjunga turi 3514 narių.
—    Lietuvių pranciškonų provinciolu trejiems metams perrinktas T. Paulius Baltakis. Viceprovincijolu išrinktas T. Augustinas Simanavičius, patarėjais — T.T. Jurgis Gailiušis, Bernardinas Grauslys, Viktoras Gidžiūnas, Antanas Prakapas.
—    Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas įvyks St. Petersburgo mieste, Floridoje lapkričio 25 - 28 d. LKM Akademija švenčia 60 metų gyvavimo sukaktį.
—    Pasaulio Lietuvių Dienos rengiamos birželio 25 - liepos 4 d. Chicagoje. Tuo pačiu laiku vyks ir Vl-asis PL Bendruomenės seimas, JAV ir Kanados Lietuvių dainų šventė, sporto žaidynės, bus pakartota opera "I Lituani". Po to prasidės Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas (liepos 4-10 d.). Visa tai tvarko specialus komitetas, kuriam vadovauja dr. Antanas Razma.
Kard. Antonio Samore, nuoširdus lietuvių bičiulis, spalio 2 d. paminėjo savo diplomatinės tarnybos 50 metų sukaktį. Diplomatinę tarnybą jis pradėjo 1932 m. Kaune kaip Vatikano nunciatūros sekretorius. Tose pareigose išbuvo iki 1938 metų. Po našaus diplomatinio darbo įvairiose valstybėse 1967 m. jis buvo pakeltas kardinolu.
    Kun. Pranas Bulovas, Maspetho lietuvių parapijos klebonas Šv. Tėvo pakeltas prelatu. Ši parapija yra Brooklyno vyskupijoje.

Dailės parodos. "Galerijoje" Chicagoje: Adomo Galdiko (tapyba) — liepos 20 - rugpiūčio 22; Anastazijos Tamošaitienės (audiniai) — rugsėjo 7 - 26 d.; Magdalenos Stankūnienės (tapyba ir grafika) — rugsėjo 28 - spalio 17. V. Vizgirdos (tapyba) — Ondine galerijoje Cape Cod rugpjūčio 28 - rugsėjo 5; Žibunto Mikšio (grafika) — Čiurlionio galerijoje rugsėjo 17 - spalio 3; Elenos Urbaitytės (skulptūra) Phoenix galerijoje New Yorke, rugsėjo 28 - spalio 16; Keramikos ir emalio (V. Balsienė, G. Kudžmienė, G. Matonienė, I. Nenortienė, S. Pacevičienė, G. Valiūnienė, P. Vaškys) — Kultūros židinyje New Yorke spalio 9 - 10. A. Dargio (tapyba) — Toronte spalio 16-17.

Koncertai. Kennebunkport, Me., pranciškonų vasarvietėje: B. Povilavičiaus (akomp. J. Kačinskas) — liepos 18; A. Keblio — (akomp. Al. Stankevičius) — liepos 24; Daivos Mongirdaitės (akomp. S. Cibas) — liepos 25; V. Vasyliūno (vargonai) — rugpjūčio 1; I. Vasyliūno (smuikas, akomp. V. Vasyliūnas) — rugpjūčio 4; G. Čapkauskienės (akomp. S. Cibas) — rugpjūčio 20. Lilijos Šukytės (akomp. A. Smetona) — Marijos aukštesniosios mokyklos auditorijoje Chicagoje —    rugsėjo 18.

Jubiliatai. 90 metų — Jonas Nor-kaitis, ekonomistas, visuomenininkas. 70 metų: Antanas Juodvalkis — žurnalistas, visuomenininkas; Jurgis Janušaitis — žurnalistas, visuomenininkas.

Mirtys. Jonas Čekanauskas, Lietuvos laisvės kovų savanoris, — liepos 15 Los Angeles, Cal.; Viktoras Karosas, žurnalistas, — liepos 24 d.; Jonas Pakalka, visuomenininkas, — New Yorke, liepos 26; prel. Juozas Karalius, visuomenininkas, dosnus lietuvių kultūrinių įstaigų bei spaudos mecenatas, — Holland, Pa., spalio 8; Marija Varnienė, Montessori auklėjimo sistemos pradininkė Lietuvoje,
—    Chicagoje spalio 10; Juozas Audėnas, visuomenininkas, buvęs Lietuvos žemės ūkio ministras, — New Yorke spalio 10.