KĄ RAŠĖ APIE MUS LENKŲ ŽURNALAS "KULTŪRA" 1981 METAIS Spausdinti
Parašė A. Grauslys   
Lenkų "Instytut Literacki" Paryžiuje jau daugiau kaip 30 metų leidžia lenkų kalba mėnesinį žurnalą Kultūra. Šis kultūrinis bei visuomeninis leidinvs savo dydžiu bei turiniu primena laisvoje Lietuvoje ateitininkų leistą Židinį.

Kultūra objektyviai ir palankiai rašo apie Lietuvą ir lietuvius pasaulyje. Porą ar trejetą kartų metuose šis žurnalas deda žinių iš Lietuvos ar iš lietuvių gyvenimo pasaulyje skyriuje "Kronika litewska". Tas žinias surenka ir pateikia E. Žagiell. Ši savistoviai tvarkoma kronika nėra Lietuvoje leidžiamos Katalikų Bažnyčios kronikos kartojimas, tačiau jos žinios, skaitantiems lietuviškąją spaudą retai kada pateikia ką nors mums nežinoma.

Šio lenkų leidžiamo žurnalo straipsniai daugiausia liečia lenkų gyvenimą Lenkijoje ir pasaulyje, nagrinėdami ir vertindami ten esamą padėtį. Mums rūpi tai, kas tame žurnale liečia lietuvius.

Prie rankos turiu šio žurnalo 1981 metų tik aštuonis numerius.
Kultūros Nr. 3 ilgame straipsnyje (9-26 p.) "Matka swiętych Polska" (Šventųjų motina Lenkija) autorius Tymoteusz Klempski, kritikuodamas Lenkijos bažnytinį gyvenimą praeityje ir dabartyje, 25-26 p. liečia ir mus. Jis iškelia lenkų Bažnyčios nedraugiškumą lietuvių atžvilgiu Suvalkų trikampyje. Ten taip rašoma: "Lenkų Bažnyčia, atstovaujama savo gausios įvairių laipsnių hierarchijos, dalyvavo tokio nacionalizmo ugdyme, kuris gali tiktai mums pakenkti ir net gėdą daryti. , . . Primityvus antiukrai-niškumas . . . antilietuviškumas . . . primena man . . . primityvų bjaurėji-mąsi visu tuo, kas nėra mūsų . . . Parodykime jiems visiems, gal istorijos labiau nuskriaustiems negu mes, žmonišką veidą, kurio jie niekada nesulauks iš komunistų . . ."

Kultūros Nr. 4 36 p. randame mūsų poeto Tomo Venclovos trumputį eilėraštį "Imvokacja", išverstą Leszek Szarugos į lenkų kalbą. 95-97 p. yra "Kronika litewska", skyrius, kuriame nusiskundžiama, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje, sudarančioje jau kelių tomų veikalą, nerašoma apie lenkų katalikų padėtį Lietuvoje, o pasitenkinama tik informacija, kad keliose Vilniaus bažnyčiose ir. vienoje Kauno bažnyčioje laikomos pamaldos lenkams.

Toje žurnalo kronikoje dar rašoma, kad, popiežiui lankant Vokietiją, buvo įteiktas jam Aušros Vartų bronzos medalis, kurį gavęs popiežius užtikrino, jog "kasdien meldžiasi už Lietuvą". Kitoje kronikos vietoje nusiskundžiama, kad lietuviai bando savintis Česlovą Miloszą ir cituoja šio poeto pasisakymą Toronte: "Yra tokia legenda, kad esu lietuvis, o tačiau, nesu lietuvis, bet lenkas". To savini-mosi įrodymą, šį Kultūros žurnalo kronika, sumini Metmenų žurnalo 40 nr. Liečiant gi Vilniaus Universiteto 400 metų lietuvių minėjimą, priekaištaujama, kad visai neminimas lenkų įnašas į šio universiteto gyvenimą ir tas tarpkarinis laikotarpis, kai šis universitetas vadinosi Batoro vardu. Toliau didžiuojamasi tuo, kad du tokie žymūs asmenys, kaip Nobelio laureatas Miloszas ir kardinolas in pectore (taip jie rašo) Julijonas Steponavičius buvo Vilniaus Batoro universiteto auklėtiniai.

Kultūros Nr. 5, 11-19 p. straipsnyje "Czy jest potnebna niezaležna opozycja? (Ar reikalinga nepriklausoma opozicija?) Jan Kielanowski tarp kitko taip rašo: "... mūsų protesto balsas turi būti girdimas, kai pažeidžiamos pilietinės, tautinės ar religinės teisės ukrainiečių, baltgudžių, rusų, lietuvių, latvių, estų ... O kokios yra mažumų tautinės teisės Lenkijos liaudies respublikoje? Iš vai
džios ir ne valdžios pusės tų mažumų reikalai nutylimi, menkinami, ignoruojami. Reikėtų pradėti nuo teisingo pateikimo gyvenančių Lenkijoje ukrainiečių, baltgudžių ir lietuvių skaičiaus. Buvę gyventojų sąrašai nepatikimi . . . gal net suklastoti . . . gyveną Lenkijoje baltgudžiai ir lietuviai taip pat užsitarnauja mūsų draugiškos pagalbos ir globos . . ." (15 - 16 p.)

Kultūros Nr. 7-8 taip pat randama "Kronika litewska", kur liečiamos Vilniaus miesto nuotaikos, Lenkijos artumo įtaka jame ir restoranuose girdimos muzikinės transliacijos iš Varšuvos. Ten pat nagrinėjamas Lietuvos pogrindyje leidžiamas Aušros Nr. 22, kur kalbama apie Kauno, Kėdainių, Jonavos ir Vilnijos sulenkė-jimą ir jų pamažu vykstantį atlietu-vėjimą. Kultūros Nr. 7-8, 146-149 p. yra ir E. Žagiell straipsnis "Apie baltus Australijoje". Anot autoriaus, šiuo metu ten yra 20,000 latvių, 10,000 lietuvių ir apie 5,000 - 6.000 estų. Ten rašoma apie baltų artimą praeitį, dabartį ir^jų padėtį Australijoje. Apie latvius duodama daugiausia žinių.

Kultūros Nr. 9; 12 liečiamos vien Lenkijos ir lenkų problemos bei "Solidarnos" sąjūdžio klausimai. Nieko nėra, kas būtų aktualu ir žinotina lietuviams.
A. Grauslys