JAV LB "TRIS DEŠIMTMEČIUS" PERSKAIČIUS

Parašė Antanas Gailiušis

JAV LB TRYS DEŠIMTMEČIAI. Išleido Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba 1982 m. Redagavo Balys Raugas. Viršelis Jono Stelmoko. Spausdino pranciškonų spaustuvė, 341 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207. Tiražas 1000 egz. 374 puslapiai. Tokia yra knygos metrika. Išleista JAV LB 30 metų sukaktį minint. Šio krašto lietuvių gyvenimas pavaizduotas, žvelgiant LB veiklos akimis. Stebint tą gyvenimą vietos apylinkės ribose, jis išrodo smulkus, išblaškytas dideliame krašte ir be didesnės reikšmės. Visai kitą vaizdą gauni, kai į jį žvelgi iš knygos puslapių — supranti, kokia tai didelė jėga, veikianti Lietuvos laisvės ir lietuvių kryptimi. Pradedi stebėti, koks didingas ir įvairus LB pastatas. Tokio emigracijos istorijoje dar neturėjome. Palyginus LB su kitom organizacijom, šios lieka smulkios, dažnai viena į kitą šnairuojančios, erzelį keliančios. Pastarosioms rūpi tik savo narių interesai, o LB dirba visų lietuvių — lietuvių tautos interesams. Knyga prasideda dviejų LB pirmininkų — krašto valdybos pirm. Vytauto Kutkaus ir LB garbės pirm. prel. Jono Balkūno — įvadiniais žodžiais. Pirmasis pabrėžė LB veiklos svarbą, siekiant Lietuvos nepriklausomybės ir lietuvių išlikimo emigracijoje. Nurodė, kad LB įsteigė Lietuvių Charta ir nustatė jos darbų apimtį, neišskiriant ir politikos — Lietuvos laisvinimo reikalų. Ne iš karto LB galėjo imtis visų jai numatytų darbų. Pradžioje daug energijos ir laiko atėmė susiorganizavimas; trūko ir žmonių, įsisąmonijusių LB tikslus, todėl ji augo pamažu, vis apimdama naujas sritis. Tebeauga ir ligi šiol — jos darbų apimtis vis didėja. Garbės pirm. prel. J. Balkūnas savo žodyje iškėlė lietuvio pareigas ir tarpusavio santykiavimo būdą — solidarumą. Savo pastabas prelatas pradeda žodžiais: "Tautinis solidarumas yra aukščiausia tautinė dorybė" (Lietuvių Charta 11 str.). Jis šitaip formuluoja solidarumo reikšmę: "Mes išeivijoje visą viltį esame sudėję į Lietuvių Bendruomenės ir visos tautos solidarumą. Solidarumas gi reiškia atvirą priklausymą savo tautai išeivijoje, rūpestingą darbą tautos pagalbai, aukos dvasią. Jis yra tautos ir tautiečių vidaus gyvenimo Forma čia prel. J. Balkūnas primena ir lietuvio pareigas savo tautai. Iki šiol tautinis solidarumas mažai buvo prisimenamas. Juo vadovautis turi kiekvienas — nesvarbu, kur jis gyventų: emigracijoje, Lietuvoje, Sibire . . . Solidarumas yra viena svarbiausių mūsų išlikimo sąlygų. Kiekvieną reikia laikyti solidariu, jei aukoja lietuviškiems reikalams arba atlieka naudingą tautinį darbą — net ir tą, kuris nepajėgia nieko daryti, bet pritaria pirmųjų veiksmams. Solidarumas reiškiasi gerbimu bei gynimu kiekvieno lietuvio nuo svetimųjų puolimų. Solidarumas reiškia eiti su visa tauta, dirbant jos interesams. Lietuvių solidarumą bando visokiais būdais sunaikinti mūsų priešai, tuo silpnindami jėgas, kovojant už Lietuvos laisvę ir už mūsų išlikimą. Vienas tokių būdų yra šmeižtas — skleidimas per savo žmones apie aktyviai dirbančius lietuvišką darbą prasimanytų bei kompromituojančių faktų. Šmeižtų autoriai yra Lietuvos laisvės priešai, suinteresuoti silpninti lietuvišką darbą. Kiekvienas, kuris skleidžia šmeižtus, rizikuoja būti įtartas kaip tų priešų bendradarbis. Plačią LB atsiradimo, augimo ir jos darbų apžvalgą duoda Algirdas Bud-reckis, komentuodamas svarbesnius LB gyvenimo momentus. Taip pat paliečiamos ir kitos institucijos arba savarankiškai dirbančios organizacijos, kurios veikia LB orbitoje, ir yra su ja surištos. Ši apžvalga knygai tikrai reikalinga. Po to eina platus skyrius, užimąs net 200 puslapių, kurį užpildė LB apylinkės. Jų yra 79, suskirstytos pagal apygardas. Čia pačios apylinkės duoda savo įsikūrimo datas, sąrašus veikliųjų narių, surenkamų aukų sumas. Apylinkės dirba daug naudingų darbų: rengia tautinių švenčių minėjimus, remia lituanistines mokyklas, palaiko ryšius su savo apylinkės kongresmanais, senatoriais, gubernatoriais, merais, kuriuos informuoja apie Lietuvos okupaciją, prašo paramos jai, siekiant laisvės, rašydami jiems daugybę laiškų. Didelės reikšmės turi ir jų rengiamos Lietuvių Dievos, kurios sutraukia tūkstančius lietuvių. Šios Dienos daugeliui, kurie nepriklauso lietuviškoms organizacijoms, ir yra vienintelė proga nors kartą per metus pabūti savo tautiečių tarpe, pasisemti tautinės dvasios. Jose atsilankęs, pastebi, kiek daug dar yra lietuvių tautos narių, kurie kiekvienais metais tas Dienas lanko. Apylinkės rūpinasi ir kultūriniais savo narių reikalais. Turi savo chorus, tautinių šokių grupes, rengia koncertus, paskaitas, parodas. Kultūriniai renginiai sulaiko lietuvius nuo nutautėjimo. Juk ne vien duona žmogus gyvas — jam reikia ir dvasinio peno. Jei jo neras lietuviškoje aplinkoje, ieškos pas kitataučius: lankys jų renginius bei pramogas ir taip pamažu prie jų pripras. Lietuviški renginiai pasidarys nebeįdomūs. Apylinkių ruošiami kultūriniai renginiai padeda ir finansiškai. Masiniai kultūriniai parengimai — Šokių ir Dainų Šventės — supažindina svetimtaučius su mūsų kultūra, parodo mūsų organizacinius gabumus ir ryžtą imtis didelių žygių. Tokie renginiai nuteikia aukštus valdžios dignitorius, kurie į juos atsilanko, būti palankiems lietuvių reikalams, ypač kovojant už Lietuvos nepriklausomybę. Apylinkės neužmiršta savo narių, kurie patenka į materialinius sunkumus: lanko ligonius, sušelpia paramos reikalingus, net palaidoja mirusius. Pastaruoju metu susirūpinta pensininkais, jiems gerų patalpų statymu, kur galėtų tarp savųjų užbaigti žemišką kelionę. Šiems reikalams apylinkės turi valdyboje bent vieną narį socialiniams reikalams. Apylinkės turi ir vargų — tai aktyviųjų narių mažėjimas, stoka jaunimo. Mažėja dėl mirimų. Yra apylinkių, kur pensininkai sudaro net 70%, nedaug belieka stiprių žmonių valdyboms, o jaunimas nelinkęs į visuomeninę veiklą. Baigusieji mokslus išsiskirsto po visą didelį kraštą, o kartais skiriami ir už JAV ribų. Dalis pensininkų išsikelia į sveikesnį klimatą arba keliasi ten, kur vaikai įsikuria. Mažėjant nariams, mažėja aukos, didesni užmojai sunkiai be-įvykdomi. Bet nusiminti dar per anksti, nes vienoje vietoje lietuviai sumažėja, kitur didėja, atsiranda naujos apylinkės. Tai ryškiai pastebima Floridoje. Neįmanoma čia visus apylinkių darbus išvardinti, kam tai įdomu, patartina šią knygą įsigyti ir ją perskaityti. Apylinkės yra pagrindinis LB vienetas, turįs tiesioginį ryšį su pavieniais lietuviais. Joms priklauso seniūnijos, jei netoli apylinkės susiburia jų mažas skaičius. Paskui eina apygardos. Jų yra 10. Jos apima apylinkes. Apylinkės ir apygardos — tai vienetai, atlieką visą darbą lietuvių gyvenamose vietose, kurį jos pačios pasirenka ar joms paveda krašto valdyba ir LB tarybos. Tarybų yra keturios. Jos atsirado ne iš karto. Augant bei stiprėjant LB ir tarybų skaičius augo. Atsiradus reikalui, jos dar augs. Pvz., būtų naudinga turėti "Angliškai kalbančių lietuvių tarybą". Ši taryba galėtų plėsti LB veiklą; susitarusi su jų organizacijomis, galėtų steigti LB apylinkes, įtraukti visus į kultūrinę veiklą. Per paskutinį JAV gyventojų surašymą rasta daugiau kaip 800.000 lietuvių kilmės žmonių. LB labai tiktų jais susirūpinti. Dabar tuo reikalu niekas nesirūpina. Šios tarybos darbas būtų ieškoti būdų prie jų prieiti ir užmegzti ryšius. Žinoma, šios tarybos kalba turės būti daugiau angliška, negu lietuviška, bet galų gale jau laikas įsisąmoninti, kad emigracijoje esame daugiakalbė tautos dalis. Kiekviena taryba tvarko vieną LB veiklos sritį. Knygoje tarybų eilė yra ne pagal "seniority", bet pripuolama, o gal redaktorius turėjo kokią priežastį duoti joms naują eilę. Jų įsteigimo eilė buvo ši — Švietimo, Kultūros, Visuomeninių reikalų ir Socialinių reikalų tarybos. Šiame straipsnyje laikysimės redaktoriaus pasirinktos eilės. Švietimo taryba rūpinasi lituanistiniu švietimu: mokyklom, programom, vadovėliais. Mokyklų tinklas buvo išaugęs iki 53, o mokinių skaičius siekė 3217. Tai didžiausi skaičiai, pasiekti 1968 - 69 mokso metais, bet jie pradėjo mažėti — šiais metais liko tik 1601 mokinys. Mokinių mažėjimo priežastis — tėvų išsikėlimas toliau nuo mokyklų. Atsiranda sunki vaikų į mokyklą pristatymo problema. Iš knygos nematyti, kad šią problemą Taryba būtų rimtai svarsčiusi. Problemą galėtų išspręsti vaikų rytą surinkimas autobusiukais arba samdomom privačiom mašinom, o po pamokų išvežiojimas į namus. Nors šis būdas nepigus, bet norint jis išsprendžiamas. Tai daug pinigų nepareikalautų, bet mokinių skaičius pradėtų kilti. Socialinių reikalų taryba jauniausia —    įsisteigė tik 1980 m. Jos įsteigimu rūpinosi krašto valdybos vice-pirm. dr. Antanas Butkus. Ji sujungė apylinkių valdybų socialiniams reikalams narius. Taryba pirmiausia susirūpino pensininkams tinkamų patalpų statyba. Įsigijusi prie Clevelando sklypą, ji išsirūpino iš krašto valdžios tris su viršum milijonus dolerių ir pradės statybos darbus. Tai pavyzdys, kaip LB stiprėja ir imasi vis naujų darbų. Daugiausia ginčų sukėlė Visuomeninių reikalų taryba. Nuo pat jos įsi-steigimo pradėta pulti ir lig šiol tebepuolama — vien už tai, kad pradėjo rūpintis Lietuvos laisvės reikalais. Didžiausias šios tarybos priešas yra Amerikos lietuvių taryba ALTas), kuri laiko save vienintele tam darbui pašaukta, o visiems kitiems draudžia JAV-se Lietuvos laisvinimu rūpintis. Tai esanti jos vienos privilegija. Nesuprantami Alto prieštaravimai, nes niekas nesirengia ją uždaryti. Visuomeninių reikalų taryba atsirado 1971 m. Reikėjo naujos iniciatyvos, ypač propagandos srityje Taryba į šį kovos būdą atkreipė dėmesį ir daug pasiekė. Jos leidiniai paskleidžiami po visą pasaulį. Dabar jų ieško patys svetimtaučiai. Lietuvos laisvės reikalas sulaukė pasaulyje dėmesio, supratimo, palankumo, pagalbos. Kad šis darbas buvo sėkmingas, rodo į Madridą Helsinkio konferenciją delegatu paskyrimas ir lietuvio —    LB aktyvaus nario Rimo Česonio. Tokiu būdu ALTas liko LB pavėsyje. Vliko santykiai su LB Visuomeninių reikalų taryba visada buvo korektiški. Tik atėjus jo naujam pirmininkui (buvusiam Alto pirmininkui) santykiai pablogėjo. Juos gerinti susitarta Lietuvių Dienose Chicagoje. Visuomeninių reikalų taryba nekliudo laisvinimo darbo nei Altui, nei Vlikui, bet tik padeda. Plačiausia LB veiklos sritis yra tautinė kultūra: jos ugdymas, puoselėjimas. Sava kultūra yra tas šaltinis, kuris gaivina lietuvių tautinę sąmonę, žadina pasiryžimą išlikti tuo, kuo esame. Šiems reikalams įsteigta LB Kultūros taryba. Yra manančių, kad Kultūros taryba turi pati kurti kultūrines vertybes. Toks manymas rodo, jog ne visi supranta jos paskirtį. Ši taryba tik skatina įvairių kultūros šakų kūrėjus kurti, didinti lietuvių kultūros lobius, skirdama premijas, rengdama šventes, teatro festivalius, mokslo simpoziumus, kongresus, leisdama knygas. Be to, jos pareiga rodyti visuomenei, kas naujo sukurta, kokiais kultūriniais lobiais praturtėjome, propaguoti mūsų dainą, šokį. Tokiu būdu, jos darbas yra administracinis, tarpininkaujant tarp kūrėjų ir visuomenės. LB nėra viena. Su ja artimai bendrauja kelios kitos organizacijos. JAV Lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkas įeina į LB krašto valdybą vicepirmininku jaunimo reikalams. JAV Liet. Sporto Sąjungos pirmininkas taip pat įeina į krašto valdybą vicepirmininku sporto reikalams. Nors šios sąjungos yra savarankiškos, bet savo veiklą grindžia LB dvasia. Ir Lietuvių Fondas yra statutais surištas su JAV LB, nors tvarkosi nepriklausomai. Tokia yra JAV Lietuvių Bendruomenė. Jai nė viena kita organizacija negali prilygti. Komentuodamas knygos turinį, kai ką bandžiau plačiau paaiškinti arba naujai pasiūlyti. Knyga baigiama atsišaukimu "1982 Metai — Lietuviškųjų Parapijų Metai". Parapijos didžiai svarbus veiksnus, siekiant tautiškai išlikti gyvais. Knygoje daug fotografijų, kurios pagyvina ją ir palengvina skaitymą. Dalis jų nevykusios — nešvarios. Matyt, kitokių neturėta. Kaip visi žmogaus darbai, taip ir ši knyga turi trūkumų. Pirmiausia knygoje pasigendame redaktoriaus žodžio, kur būtų paliudytas išdėstytų faktų tikrumas, knygos išleidimo tikslas, išreikšta padėka bendradarbiams ir kt. Trūksta ir pratarmės, kuri dalinai galėjo atstoti redaktoriaus žodį. Knygos turinį daugiausia sudaro įvairių LB padalinių vyldomų ir nuveiktų darbų aprašymai. Šios rūšies knygos paprastai leidžiamos organizacijoms populiarinti, visuomenei informuoti. Istoriniu atžvilgiu knygos vertė gali būti tik pagalbinė, kai nurodoma istorikui, į ką kreiptinas dėmesys. Aprašomiems faktams paremti reikalingos medžiagos joje nėra. Jos istorikas turės ieškoti archyvuose. Visų padalinių darbai aprašyti vieno asmens, o dalis visai nepasirašyta. Tokiu būdu, galima jais tikėti, galima netikėti. Vargiai rimtas istorikas drįstų vien šios knygos medžiaga remti savo mokslinį darbą. Straipsnių autoriai šaltinių, iš kur ėmė faktus, nenurodo. Knygos redaktorius savo žodyje galėjo šį trūkumą dalinai pašalinti, paliudydamas, kad kritiškai faktus tikrino, prieš dėdamas į knygą. Žinoma, kai neprieinami autentiški šaltiniai, tenka remtis ir šitokia medžiaga, kuri kitaip manančių lengvai paneigiama. Dėl to kartais prasideda ilgi ir nevaisingi ginčai. Antras nemažas trūkumas yra nebuvimas LB veiklos angliškos apžvalgos. Daug senųjų lietuvių kalba angliškai. Ir naujųjų ateivių taip pat yra tokių. Jie priklauso lietuviškoms parapijoms, Vyčiams, kitoms lietuviškoms organizacijoms, lietuvių sekcijoms respublikonų ir demokratų partijose, gausiai lanko Lietuvių Dienas, parašo laiškus senatoriams, kongresmanams ir kt, prašydami paramos lietuviškam reikalui. Jiems reikalinga anglų kalba informacija apie Lietuvių Bendruomenę. Nei Lietuvių Charta, nei JAV LB įstatai jų neišskiria iš LB. Įstatų antras straipsnis sako, jog JAV Lietuvių Bendruomenę sudaro Jungtinėse Amerikos Valstybėse gyveną lietuviai". Reiškia visi lietuviai, neišskiriant ir angliškai kalbančių. Būtų užtekę A. Budreckio apžvalgą išversti angliškai ir įdėti šalia lietuviškos. Trūkumas angliškos apžvalgos knygą daro nemažai daliai lietuvių nesuprantamą. Daugeliui iki šiol neaišku, kokiu pagrindu LB kalba už visus lietuvius. Kas yra LB, kuri rašoma didžiąja raide? Eilinėje organizacijoje už pasyviuosius narius ir už opoziciją kalba dauguma. Bet LB-ėje yra atvirkščiai — mažuma kalba už daugumą, už visus lietuvius. Kokiu titulu tai daro, kas suteikė LB tą teisę? Į šiuos klausimus knygoje nerandame atsakymo. Tai irgi jos trūkumas. Bandykime tai išsiaiškinti. LB yra speciali (sui generis) organizacija, kurią sukūrė Lietuvių Charta, nustatydama pagrindus, apimtį, narius. Lietuvių Chartos pirmas straipsnis sako: "... Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę", o JAV LB įstatai, kaip jau žinome, tą patį pakartoja, tik ribojasi šiuo kraštu. Tokiu būdu Charta ir įstatai mus visus padarė pilnateisiais LB nariais, nors ir ne visi aktyviai joje reiškiasi. Aktyvieji atlieka organizacinį darbą, sudarydami organizuotąją jos dalį, dirbančią už save ir už pasyviuosius. Toks tvirtinimas nėra prasimanyta fikcija, bet turi teisinį pagrindą, kuris formuluotas kaip atstovavimas tiems, kurie patys negali ar būna nerangūs rūpintis savo tautiniais reikalais. Prof. Mykolas Roemeris 1926 m. šiuo klausimu parašė mokslinį veikalą "Reprezentacija ir Mandatas". Šiuo klausimu galima rasti informacijos ir Lietuvių Enciklopedijoje. LB yra, kaip ir kitos organizacijos, juridinis (teisinis) asmuo. Ten sakoma: "Teisiniai asmenys, būdami dirbtiniai, patys netarpiškai veikti negali. Už juos tegali tai daryti fiziniai gyvi žmonės arba fizinių žmonių kolektyvai. Jie yra teisinio asmens atstovai. Kurių žmonių valia ir kurių žmonių kurie veiksmai bus reprezentaciniai, apie tai teisinėje asmenybėje sprendžia tos asmenybės įsteigimo aktas (statutas), kuris steigėjų sudarytas taip pat yra reprezentacijos metodu". LE, I t, p. 380. Teisinis asmuo — LB aktyvioji lietuvių dalis — veikia už visus lietuvius, t.y. ir už pasyviuosius, kurie tyla sankcionuoja aktyviosios dalies veiksmus. Atstovavimas reprezentacijos metodu duoda LB teisę veikti ir kalbėti visų lietuvių vardu — ne tik juos informuoti, bet, reikalui esant, prašyti ir jų pagalbos. Čia turėjome atsakymą, kokia raide rašyti Lietuvių Bendruomenę? Kai rašydami galvojame apie bendruomenę, tada rašome didžiąja raide —    "Lietuvių Bendruomenė". Kai galvojame apie visumą lietuvių, ne teisinį asmenį, tada rašome mažąja raide — "lietuvių bendruomenė", taip kaip lietuvių visuomenė. "JAV LB Trys Dešimtmečiai" aprašo LB veiklą, parodo jos atliktus darbus ir svarbą lietuvių gyvenime. Knyga parašyta ne vieno asmens. Kiek straipsnių, tiek autorių. Iš jų redaktorius parengė šį leidinį. Jame viskas reikalinga ir gerai sutvarkyta. Darbo ir laiko knygai suredaguoti reikėjo daug. Už tai redaktorius vertas padėkos. JAV LB krašto valdyba, išleisdama "Tris Dešimtmečius", patarnavo ne tik pačiai LB, bet ir visuomenei. Jeigu kam kiltų klausimų apie LB kurią nors veiklos sritį, ras atsakymų minimoje knygoje. Antanas Gailiušis