JAV LIETUVIŲ VEIKLOS 1983 METŲ APŽVALGA

Šventieji metai Popiežius Jonas Paulius II 1983 metus buvo paskelbęs jubiliejiniais Atpirkimo metais paminėti 1950-ties metų sukakčiai nuo Kristaus mirties ant kryžiaus ir Jo prisikėlimo. Ši sukaktis mūsų spaudoje buvo trumpai priminta, bet daugiausia dėmesio skirta šv. Kazimiero 500 metų mirties sukakties paminėjimo 1984 metais pasirengimui. Šiam reikalui komitetą sudarė Amerikos lietuvių katalikų federacija, ir jį patvirtino Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrija. Komiteto pirmininku išrinktas Vyt. Volertas. Spalio mėnesį laisvuose kraštuose gyveną lietuviai arkivyskupai ir vyskupai — arkivysk. P. Marcinkus, arkivysk.  Charles  Salatka, arkivysk. Jonas Bulaitis, vysk. V. Brizgys ir vysk. A. Deksnys — visiems pasaulio lietuviams paskelbė laišką, kuriuo 1984 metus paskelbė Švento Kazimiero metais ne tiktai lietuvių tautai, bet ir visam krikščioniškam pasauliui. Tuo tarpu komitetas sudarė planą šiai sukakčiai paminėti: religinės iškilmės Vatikane 1984 kovo 4, lietuvių katalikų kongresas Kanadoje rugsėjo 1-2, veikalai apie šv. Kazimierą ir t.t. Lietuvių Kunigų Vienybė, kuri pirmiausia iškėlė šv. Kazimiero sukakties minėjimo reikalą, tai taip pat apsvarstė savo seime rugpjūčio 17-18 Philadelphijoje; jame dalyvavo vysk. V. Brizgys, 27 kunigai ir trys diakonai. Pagrindinę paskaitą seime skaitė lietuvių jėzuitų provinciolas kun. A. Saulaitis, S.J. — apie lietuvių pastoracijos problemą. Iš pranešimo paaiškėjo, kad Kunigų Vienybė rūpinasi sekmadienio mišiolėlių bei LKB Kronikos leidimu ir kad jos žinioje veikia Religinė Šalpa ir Katalikų informacijos centras New Yorke. Kunigų Vienybė sausio mėnesį taip pat reagavo į Amerikos vyskupų pastoracinį laišką dėl nusiginklavimo. Kunigų Vienybės pirm. kun. A. Kontautas iš Bostono lydraštyje prie dvylikos puslapių rašto pažymėjo, kad dauguma lietuvių kunigų yra pergyvenę sovietų ir nacių okupacijas Lietuvoje ir turi skirtingą perspektyvą apie taiką šių dienų realybėje. Brooklyne balandžio 28 įvyko Lietuvių katalikų religinės šalpos metinis susirinkimas. Iš pranešimų paaiškėjo, kad 1982 metais buvo gauta pajamų 236,036 dol., o išlaidų turėta 212,488 dol. Tiesiogiai Lietuvai suteikta šimto tūkstančių dol. vertės parama. Aukos gautos lankant 19 kitataučių parapijų septyniose vyskupijose. Daugiausia aukų gauta iš lietuvių parapijų. Religinės šalpos reikalų vedėjas yra kun. K. Pugevičius. Jo įstaiga yra pranciškonų vienuolyno patalpose Brooklyne, kur taip pat veikia Lietuvių informacijos centras. Plačiai pasaulyje paskleidžiama informacija apie Katalikų Bažnyčios persekiojimą Lietuvoje. 1982 metais Religinė šalpa išleido arti 170,000 spaudinių bei leidinių. Stipri akcija išvystyta kun. A. Svarinskui ir kun. S. Tamkevičiui ginti. Vysk. V. Brizgio ir kun. K. Pugevičiaus atsišaukimai kun. Svarinsko reikalu buvo pasiųsti visoms Amerikos katalikų vyskupijoms ir katalikų organizacijoms. Lietuvių informacijos centras sutiko redaguoti leidinį "Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania", kurio leidimą finansuoja JAV Lietuvių Bendruomenė. Religinei Šalpai vadovauja valdyba, kurios pirm. yra vysk. V. Brizgys. Rugpjūčio 18 suėjo 70 metų, kai Amerikoje buvo atkurta marijonų vienuolija. Jos atkūrėjas yra garbingasis Dievo tarnas arkivysk. Jurgis Matulaitis. Per tą laiką vienuolija yra išvariusi reikšmingą vagą lietuviškoje dirvoje. Ji ir dabar leidžia "Draugo" dienraštį, "Laivo" žurnalą, knygas. Maspetho, N.Y., lietuvių V. Atsimainymo parapija spalio 9 paminėjo 75 metų sukaktį. Ta proga buvo atnaujinta bažnyčia, pastatyta 1962 m. Jos architektas buvo J. Mulokas, o dailininkas — V. K. Jonynas. Parapijos klebonu yra prel. Pranas Bulovas. Bažnyčią statė prel. Jonas Balkūnas. Detroito Dievo Apvaizdos parapija spalio 15 paminėjo savo veiklos 75 metų sukaktį. Maža bažnytėlė buvo pastatyta 1908, o jau 1917 buvo pašventinta mūrinė bažnyčia. Dabar parapija turi nepilną tūkstantį narių. Klebonu yra kun. V. Kriščiūnevičius. Lietuvių evangelikų reformatų 36-asis sinodas įvyko birželio 25-26 Chicagoje, liet. ev. reformatų bažnyčioje. Kun. F. Skėrio paskaita buvo paminėta Martyno Liuterio 500 metų gimimo sukaktis. Du kartus per metus išleidžiamas žurnalas "Mūsų Sparnai" kurį redaguoja kuratorius P. Bružas. Kun. P. Dilys pranešė, kad lietuvių evangelikų tarybos didžiausias rūpestis yra išleisti naują Biblijos vertimą į lietuvių kalbą. Lietuvių evangelikų liuteronų Bažnyčios sinodas po 16 metų įvyko liepos 1-3 Chicagoje, Tėviškės bažnyčioje. Liet. evangelikų liuteronų septyni atstovai dalyvavo Išeivių evangelikų liuteronų darbuotojų suvažiavime Vak. Vokietijoje rugsėjo 5 - 9. Chicagoje, Los Angeles bei Toronte lietuviai evangelikai liuteronai paminėjo M. Liuterio 500 metų gimimo sukaktį. "Draugo" dienraštis paskyrė savo kultūrinį priedą A. Jurėno, V. Bagdanavičiaus ir F. Skėrio straipsniams apie Liuterį. Toronte gruodžio 4 liet. ev. liuteronų Išganytojo parapijos bažnyčioje buvo įšventintas vyskupu Chicagos ev. liut. Tėviškės parapijos senjoras kun. Ansas Trakis. Jis dabar bus Lietuvių Evangelikų Liuteronų Bendrijos išeivijoje vyskupas superintendentas. Apeigas atliko latvis arkivysk. A. Lusis ir estas vysk. K. Raudsepp. Lietuvių Bendruomenė Reikšmingiausias įvykis laisvojo pasaulio veikloje 1983 metais buvo II Pasaulio Lietuvių Dienos Chicagoje, trukusios nuo birželio 21 iki liepos 4, o skaitant ir pasaulio lietuvių parengimus, iki liepos 21. Jų rengėja buvo Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (pirm. Vyt. Kamantas), o rengimo komiteto pirm. — dr. Ant. Razma. II PLD buvo pradėtos birželio 25 lietuvių festivaliu Marąuette Parke. Veikė prekystaliai, užkandinės, barai, grojo muzika, jaunimas šoko tautinius šokius. Apskaičiuojama, kad festivalį aplankė 25 tūkstančiai žmonių. Atidarant kalbėjo buv. Chicagos burmistre J. Byrne, vysk. V. Brizgys, kun. A. Trakis ir kiti. Rengimu rūpinosi komitetas, pirmininkavo Z. Mikužis. Tą patį vakarą Jaunimo centre, Čiurlionio galerijoje buvo atidaryta laisvojo pasaulio lietuvių dailininkų darbų paroda, kurios surengimu rūpinosi dail. V. Aleknienė. Parodoje dalyvavo 42 dailininkai. Taip pat tą patį vakarą Jaunimo centre įvyko literatūros vakaras, kurį atidarė kultūrinių renginių komiteto pirm. Ingrida Bublienė. Dalyvavo poetas Kazys Bradūnas, dramaturgas Algirdas Landsbergis ir beletriste - aktorė Birutė Pūkelevičiūtė. Vakarui vadovavo Dalia Gotceitienė. Birželio 26 Illinois universitete, Chicagoje, buvo atidarytos II pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Sporto žaidynių komitetui vadovavo V. Adamkus. Dalyvavo 1400 sportininkų, 25 klubai. Trylikoje sporto šakų varžėsi pavieniai sportininkai ir 93 komandos. Žaidynės buvo pradėtos vasario 5 slidinėjimu Ellicotvillėje, New Yorko valstijoje, buvo tęsiamos Toronte, bet daugiausia varžybų vyko Illinois universiteto patalpose. Buvo varžomasi šiose sporto šakose: slidinėjimas, ledo ritulys, krepšinis, golfas, šaudymas, raketbolas, futbolas, lauko tenisas, plaukimas, tinklinis, lengvoji atletika, stalo tenisas ir šachmatai. Liepos 1 Auditorium teatre Chicagoje buvo pakartotas "I Lituani" operos pastatymas. Partijas atliko solistai Dana Stankaitytė, Jonas Vaznelis, Algirdas Brazis, Rimas Strimaitis, Margarita Momkie-nė, Bernardas Prapuolenis, Edwars Ozaki. Dirigentas — Alvydas Vasaitis. Liepos 3 Illinois universiteto Chicagoje paviljone įvyko Vl-ji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė, kurią surengė komitetas, vadovaujamas Vaclovo Momkaus. Programai vadovavo Vitalija Ruibytė-Vasaitienė. Atvyko ir sveikino sen. Charles Percy. Telefonu iš Californijos sveikino prez. R. Reaganas. Pakaitomis dirigavo: jungtiniam mišriam chorui — Aloyzas Jurgutis, Vaclovas Verikaitis, Jonas Govėdas. Jungtiniam moterų chorui — Dalia Viskontienė. Jungtiniam mišriam jaunių chorui — Faustas Strolia. Jungtiniam vyrų chorui — Alfonsas Gečas. Liaudies instrumentų orkestrui — Emilija Sakadolskienė. Kai kurios dainos atliktos chorų su solistais Anita Pakalniškyte, Roma Mastiene ir Algiu Grigu. Šventėje dalyvavo 660 choristų iš 44 chorų. Šventei baigiantis, salėje pasirodė apie 200 tautinių šokių šokėjų, vadovaujamų Nijolės Pupie-nės, ir su choro bei orkestro palyda pašoko Kalvelį, Audėjėlę ir Subatėlę. Užbaigiamajai daliai dirigavo Algis Modestas. "Antrojo kaimo" vaidintojai birželio 28 ir 30 davė keturis spektaklius. Vaidino Vida Gilvydienė, Jūratė Jakštytė, Indrė Toliušytė, Eugenijus Būtėnas, Juozas Kapačinskas, Romas Stakauskas ir Arvydas Vaitkus. Lietuviškų filmų vakare buvo parodytas Marytės Kavaliauskaitės susuktas filmas "Enjoy Yourself' apie jos vyro gimtadienį. Romo Šležo filmas "The Devil's Pool" pagal Jurgio Jankaus to paties vardo novelę. Toliau A. Šluto filmas "Skerdyklų uždarymas" apie Chicagos skerdyklas. Alg. Kezio filmas "Statyba" apie Jaunimo centro statybą. Ir pagaliau Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos susuktas filmas "Antanas Smetona". Clevelando vyrų oktetas birželio 29 davė lietuvių dainų koncertą Lietuvių tautiniuose namuose. Oktetui vadovavo Rytas Babickas. Jaunųjų talentų vakare pasirodė jaunimas, atvykęs iš įvairių šalių. Vakarą pravedė "Antro kaimo" aktoriai Jūratė Jakštytė, Eugenijus Būtėnas ir Juozas Kapačinskas. Reikšmingą vietą PL Dienose turėjo pamaldos. Birželio 26, PLD prasidedant, mišias Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Marąuette Parke koncelebravo vysk. V. Brizgys su 13 kunigų. Taip pat vyko pamaldos ir lietuvių evangelikų liuteronų Tėviškės parapijos bažnyčioje. II PLD užbaigiant, sekmadienį, liepos 3, iškilmingas mišias Quigley seminarijos bažnyčioje kon-celebravo Chicagos arkivysk. kardinolas J. Bernardinas su vysk. V. Brizgiu ir 30 kunigų. Giedojo Marąuette Parko lietuvių parapijos choras, vadovaujant muz. A. Linui, ir sol. M. Momkienė. Popiežiaus sveikinimą ir palaiminimą perskaitė vysk. V. Brizgys. Kard. Bernardinas pasakė pamokslą. Tą patį sekmadienį įvyko ir lietuvių evangelikų liuteronų pamaldos Tėviškės parapijoje. II PLD proga buvo surengta keletas parodų. V PLJK jaunųjų dailininkų meno paroda įvyko Illinois universitete. Dalyvavo 28 jauni menininkai. "Aušros" šimtmečio parodą surengė Bronius Kviklys. Dailininko Prano Domšaičio kūrinių paroda įvyko "Galerijoje". Jo kūrinius yra nupirkęs Lietuvių fondas. Lietuvių tautodailės parodą surengė Lietuvių tautodailės institutas ir Aldona Veselkienė. Buvo išstatyti gintaro dirbiniai, keramika, medžio drožiniai, juostos, tautiniai drabužiai, vazos, ąsočiai ir kt. Jaunimo centre vyko Lietuvių Bendruomenės veiklos paroda ir Lietuvos pinigų bei medalių ir filatelijos parodos. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje buvo suruošta Lietuvos žemėlapių paroda. Lietuvių liaudies muzikos rečitalį su kanklėmis atliko Mirga Bankaitytė. Buvo paminėta Dariaus - Girėno skrydžio 50 metų sukaktis. Minėjimui vadovavo J. L. Paukštis. II PLD proga įvyko V pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, į kurį suvažiavo atstovai iš 16 kraštų. Kongreso rengimu rūpinosi Violeta Abariūtė. Po oficialios dalies buvo dvi paskaitos. Kalbėjo Kolumbijos atstovas Vacys Kęstutis Slotkus ir Kanados atstovė Rasa Lukoševičiūtė. Po kongreso atidarymo jaunimo atstovai išvyko į studijų dienas bei stovyklą. Kongresas buvo baigtas Kanadoje liepos 24. II PLD metu taip pat įvyko VI Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas, kurio rengimo komiteto pirmininkas buvo dr. Petras Kisielius. Seimą atidarė PLB valdybos pirm. Vyt. Kamantas, o seimui pirmininkauti buvo išrinktas Algis Raulinaitis iš Los Angeles. Dr. Vyt. Vardys skaitė paskaitą "Lietuva istorijos tėkmėje — sovietinis laikotarpis". Pranešimus padarė PLB valdybos nariai ir seime dalyvaujančių kraštų LB atstovai. Buvo atstovaujami šie kraštai: Argentina, S. Arabija, Australija, Belgija, Brazilija, D. Britanija, JAV, Kanada, Kolumbija, Prancūzija, Šveicarija, Urugvajus, Vak. Vokietija ir Venecuela. Seime buvo užsiregistravę 115 atstovų. Renkant PLB valdybą, buvo pasiūlyti du sąrašai — JAV ir Kanados. Laimėjo JAV. Naujoji PLB valdyba liepos 30 pasiskirstė pareigomis. Pirmininku buvo perrinktas Vyt. Kamantas. O antrame posėdyje spalio 1-2 buvo apsvarstyti veiklos planai ir sudarytos šešios specifinės komisijos: administracinė — pirm. dr. T. Remeikis, kultūros — pirm. M. Lenkauskienė, švietimo ir tautinio auklėjimo — pirm. B. Jasaitienė, visuomeninių reikalų — pirm. Alg. Gečys, teisinių reikalų — pirm. R. Kudukis, spaudos bei informacijos — pirm. Myk. Drunga. Vysk. Vincentas Brizgys - aštuoniasdešimt metų jubiliatas (1983.XI.10) JAV Lietuvių Bendruomenė Be II PLD rengimo, JAV LB rūpinosi savo reikalais. 1983 metus paskelbė Aušros metais ir paragino juos minėti rengiant akademijas, spaudos parodas ir kt LB tarybos nariai patvirtino JAV LB Religinių reikalų tarybos įsteigimą ir kun. K. Pugevičiaus jos pirmininku paskyrimą. Rūpinosi Vasario 16-osios minėjimu. Tuo reikalu buvo kreipiamasi į prezidentą Reaganą ir kongreso narius. JAV LB krašto valdyba posėdžiavo kovo 25-26, o rytinio pakraščio LB atstovų suvažiavimas įvyko balandžio 23 New Haven, Conn. Vidurio vakarų apygardos apylinkių valdybų narių suvažiavimas įvykojapkričio 13. Chicagoje. Buvo pranešta, kad spausdinama 1982 m. "Violations of Human Rights" ir R. Šilbajorio knyga "Mind Against the Wali". Švietimo tarybos pirm. J. Kavaliūnas pranešė, kad Lituanistikos katedrai įneštas pirmas įmokėjimas. Taip pat, anot jo, Amerikoje šiuo metu veikia 27 lituanistinės mokyklos su 1432 mokiniais. Šioms mokykloms paremti paskirta 27,100 dol., kurių didesnė pusė gauta iš Lietuvių fondo. Visuomeninių reikalų taryba (pirm. A. Budreckis) rūpinosi užmegzti ryšius su JAV kongresu, Valstybės departamentu ir Baltaisiais rūmais. Buvo susitikta su kongreso Ad Hoc komiteto nariais. Didelį rūpestį sudarė kai kurių lietuvių kaltinimas bendradarbiavimu su naciais, remiantis sovietų liudijimais. Tam tikslui LB parengė memorandumą, kurį išsiuntinėjo senato bei atstovų rūmų teisių ir užsienio reikalų komisijoms. Memorandume protestuojama prieš sovietų dokumentų ir liudininkų naudojimą bylose prieš apkaltintus lietuvius ir kitų tautybių žmones. Amerikos Lietuvių Taryba Keturiasdešimt trečias metinis ALTo suvažiavimas įvyko spalio 22 Chicagoje. Dalyvavo 46 valdybos ir tarybos nariai, 9-nių organizacijų atstovai, 11-kos skyrių atstovai ir 50 svečių. ALTo pirmininkas dr. K. Šidlauskas, apžvelgdamas ALTo veiklą, paminėjo, kad, rūpinantis Lietuvos reikalais Madrido konferencijon, Ispanijon buvo pasiųstas kun. dr. J. Prunskis, kuris kontaktavo vakariečių delegacijas, įteikdamas ALTo memorandumą. Europos parlamentui svarstant rezoliuciją Pabaltijo valstybių laisvės reikalu, ALTas buvo pasiuntęs į Strasbourgą kun. J. Prunskį, kuris kartu su VLIKo delegatais kontaktavo Europos parlamento narius. Rezoliuciją parlamentas priėmė sausio 13. ALTas kartu su VLIKu ir LB rūpinosi padėti vadinamų karo nusikaltėlių bylose. Buvo sudarytas Lietuvių teisėms ginti komitetas ir Lietuvių teisėms ginti fondas. ALTo ir LB bendras komitetas surinko daugiau nei 120 tūkstančių dolerių Lietuvos pasiuntinybės rūmams VVashingtone restauruoti. Rūmai buvo restauruoti. Buvo pasirūpinta Vasario 16-osios minėjimu kongrese. Senate toks minėjimas įvyko vasario 22. Jam vadovavo sen. Ch. Percy. Kalbas pasakė dešimt senatorių. Kiti senatoriai savo pareiškimus įtraukė į kongreso užrašus (Congressional Record). Atstovų rūmuose kalbėjo ar raštu padarė savo pareiškimus apie 70 kongresmanų. Vasario 16-sios proga prezidentas R. Reaganas paskelbė specialią proklamaciją, o valstybės sekretorius G. Shultzas specialiu laišku pasveikino Lietuvos atstovą Washingtone dr. Stasį Bačkį. Ryšium su šv. Kazimiero 500 metų mirties sukakties minėjimu ALTas specialiu raštu kreipėsi į popiežių Joną Paulių II, prašydamas ta proga išleisti specialų Vatikano pašto ženklą. Tame reikale tarpininkauti paprašytas arkivysk. P. Marcinkus. ALTas taip pat veikė per Jungtinį pabaltiečių komitetą (Joint Baltic American National Committee), kurio pirmininkai keičiasi rotaciniu būdu. 1983 metais jam pirmininkavo ALTo pirm. dr. K. Šidlauskas, o ALTo atstovu yra dr. J. Genys. Taip pat ALTas dalyvauja Amerikos etninių grupių konfederacijoje (National Confederation of American Ethnic Groups), Rytų Europos etninėje konferencijoje (American Eastern European Conference) ir Laisvės federacijoje (Freedom Federation), pastarojoje kartu su JAV LB. Jungtinis pabaltiečių komitetas liepos 28 kongreso Rayburn rūmuose surengė iškilmingą 60-ties metų sukakties paminėjimą nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos de jure pripažinimo. Ta proga šioms trims valstybėms nusipelnę asmenys buvo apdovanoti žymenimis — Baltic Freedom Award. Buvusiam prezidentui G. Ford, kuris nebuvo atvykęs į šį minėjimą, šį žymenį įteikė pabaltiečių delegacija Ann Arbor mieste, Mich., jo bibliotekoje. Jungtinis pabaltiečių komitetas palaiko stiprų kontaktą su kongreso nariais ir ypač su Ad Hoc komitetu Pabaltijo tautoms ir Ukrainai. ALTo suvažiavime kun. Prunskis, ALTo informacijos vedėjas, praneša, kad nuo paskutinio suvažiavimo buvo išleista 14 biuletenių lietuvių kalba ir keturi anglų k. Iš viso ALTo informacija yra išleidusi 273 biuletenius. Išleista ketvirtos "Lithua-nia" laidos 90.000 egz. ALTo ižd. M. Pranevičius pranešė, kad nuo 1982.X. 1 iki 1983.IX.30 ALTas turėjo 69,549 dol. pajamų ir 67,926 dol. išlaidų. Jungtiniam pabaltiečių komitetui buvo paskirta 9,945 dol. ALTo kasoje yra 52,624 dol. ALTo valdyba per praeitus metus turėjo šešis posėdžius, neskaitant įvairių pasitarimų.   Suvažiavime buvo sudaryta nauja ALTo valdyba, kuri savo posėdyje spalio 15 pasiskirstė papareigomis. Pirmininku buvo paliktas dr. K. Šidlauskas. Numatyta 1984 metais surengti Amerikos lietuvių kongresą. Kompozitorius Julius Gaidelis, miręs 1983 m. sausio 6 d. VLIKo veikla VLIKas per savo atstovą Paryžiuje inž. A. Venskų rūpinosi Europos parlamente pravesti rezoliuciją dėl Pabaltijo valstybių padėties. Tokia rezoliucija buvo priimta sausio 13. Ta proga į Strasbourgą stebėti šios rezoliucijos priėmimo buvo nuvykus VLIKo delegacija, kurią sudarė VLIKo pirm. dr. K. Bobelis, inž. A. Venskus ir B. Venskuvienė iš Prancūzijos, kun. J. Prunskis iš JAV. Z. Juras iš Anglijos ir J. Norkaitis iš V. Vokietijos. Kadangi VLIKo delegacija atstovavo Pasaulinei pabaltiečių santalkai (Baltic World Conference), tai prie jos prisijungė ir latvių bei estų atstovai. Prieš Europos parlamento posėdį delegacija aplankė daugelį jo narių ir su jais plačiai išsikalbėjo. Po posėdžio VLIKo delegacija suruošė priėmimą, kuriame dalyvavo šios rezoliucijos didelis rėmėjas, politinės komisijos referentas dr. Otto von Habsburg, parlamento vicepirmininkas dr. E. A. Klepsch ir kiti parlamento nariai. Parlamento priimtoje rezoliucijoje buvo prašoma Pabaltijo valstybių klausimą iškelti Jungtinių Tautų dekolonizacijos pakomisėje. Rūpindamasis šia eiga, dr. Bobelis kovo 25 Pasaulinės pabaltiečių santalkos vardu pasiuntė raštą, prašydamas duoti rezoliucijai eigą, Europos parlamentą sudarančių valstybių — Belgijos, Danijos, Airijos, Italijos, Prancūzijos, Vak. Vokietijos, Luksemburgo, Olandijos ir Anglijos — užsienių reikalų minis-teriams, kartu pridėdamas 1969 m. rugpjūčio 25 dienos 45 pabaltiečių atsišaukimą bei Europos parlamentui įteiktus memorandumus. Tačiau savo posėdyje balandžio mėnesį užsienio reikalų ministeriai nutarė šio klausimo nekelti. Kaip pranešė "Frankfurter Allgemeine Zeitung", Vak. Vokietijos užsienio reikalų ministeris Genscheris, tuo metu pirmininkavęs ministerių posėdžiams, pareiškė Otto Habsburgui, kad, realiai vertinant politinę padėtį, formalus Pabaltijo problemos pateikimas Jungtinėms Tautoms ar bet kuriai jos pakomisių neduotų teigiamų rezultatų. Tačiau O. Habsburgas nesutinka su šiuo nutarimu ir tęsia savo veiklą dėl Pabaltijo valstybių. Rugsėjo mėn. Europos parlamento sesijos metu jis ir dr. Klepsch bei VVadeking tarėsi su inž. Venskum dėl tolimesnių žygių. Pažymėtina, kad aštuonios iš dešimt valstybių, kurios turi atstovus Europos parlamente, nepripažįsta Pabaltijo valstybių inkorporacijos į Sovietų Sąjungą. Taip pat pažymėtina, kad 1983 metais vienu ar kitu būdu pareiškė nepripažįstančios Pabaltijo valstybių įjungimo į Sovietų Sąjungą šios valstybės: Vak. Vokietija, Anglija, Danija, Švedija, Australija, Britanija. VLIKas taip pat rūpinpsi Lietuvos klausimu Madrido konferencijoje. Vasario 2 prieš prasidedant Madrido konferencijos sesijai, JAV kongreso Helsinkio komisija, vadovaujama kongr. D. Fascellio, sukvietė įvairių organizacijų atstovus išklausyti JAV delegacijos pirmininko M. Kampelmano pranešimo. Šiame susirinkime iš VLIKo dalyvavo dr. D. Krivickas, M. Samatienė ir kt. Sesijai vykstant, VLIKo įstaiga nuolat informavo JAV delegaciją apie persekiojimus Lietuvoje. Madrido konferencijai VLIKas yra įteikęs du pareiškimus. Dr. K. Bobelis ir VLIKo valdybos narys inž. L. Grinius rugsėjo mėn. atstovavo lietuviams Pasaulinės antikomunistinės lygos (WACL) konferencijoje Luksemburge ir pasiūlė Lietuvos, Latvijos ir Estijos klausimu rezoliuciją, kuri buvo įtraukta į konferencijos darbotvarkę. VLIKo veikla reiškėsi ne tiktai per jo valdybą, bet ir per jo atstovybes įvairiausiuose kraštuose bei vietos lietuvių organizacijas. Tokias atstovybes, arba ryšininkus, VLIKas turi Venecueloje, Brazilijoje, Anglijoje, Australijoje, Kanadoje, Prancūzijoje. ALBINAS ELSKUS   PAVASARIS (1978) Melvyn S. Berstein rinkinys VLIKo metinis seimas įvyko lapkričio 12-13 Detroite. Jį surengė Rytų Lietuvos rezistencinio sąjūdžio centro valdybos nariai, gyveną Detroite. Dalyvavo 38 atstovai ir eilė svečių. Buvo apžvelgta tarptautinė padėtis ir Lietuvos laisvinimo problema. Apie "Vakarų Europos tarptautinę politiką Sąvietų Sąjungos atžvilgiu" pranešimą padarė St. Lozoraitis, Jr., B. Gaidžiūnas, vienas VLIKo steigėjų, priminė VLIKo įsteigimo aplinkybes. Po pranešimų seimas nutarė 1983-84 metus paskelbti VLIKo sukaktuviniais metais ir pakvietė visus lietuvius šią sukaktį paminėti. ALBINAS ELSKUS    RAINBOW COUNTRY. ART PARK (1979) VLIKas buvo įsteigtas Lietuvoje vokiečių okupacijos laikais — 1943 m. lapkričio 25. Tad šiuo seimu buvo paminėta VLIKo veikimo 40 metų sukaktis. Tautos fondas VLIKo veiklai finansuoti veikia Tautos fondas, kurio IX suvažiavimas įvyko gegužės 7 New Yorke. Atvyko 36 nariai, kurie atstovavo 1064 nariams, 88 organizacijoms ir VLIKui. TF tarybos pirmininku buvo perrinktas A. Vakselis, o valdybos — J. Giedraitis. TF iždininkas V. Kulpa pranešė, kad 1982 gauta pajamų 264,563 dol., o išlaidų turėta 120,884 dol. VLIKo suvažiavime Detroite lapkričio 12 TF valdybos pirmininkas J. Giedraitis pranešė, kad TF turi apie penkis tūkstančius aukotojų ir jo turtą sudaro: TF kasa — 125,694 dol., Laisvės iždas — 160,877 dol., nekilnojamas turtas, kurio vertė siekia 13,000 dol. Laisvės iždas yra TF padalinys, kurio lėšos dabar neliečiamos, bet bus panaudotos Lietuvos reikalams, kai ji atgaus laisvę. TF aukas renka per atstovybes įvairiuose kraštuose ir per įgaliotinius, ir šią TF "šeimą" sudaro apie 150 asmenų. Ypač veiklus yra TF įgaliotinis Kanadoje A. Firavičius. Greta eilinių VLIKo išlaidų apmoka Eltos biuletenių leidimą šešiomis kalbomis, paremia Vatikano bei Romos radijo laidas į Lietuvą, leidžia knygas. Politinės organizacijos Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjunga turėjo savo suvažiavimą gegužės 28-29 Chicagoje. Inž. A. Rudis skaitė paskaitą "Lietuvių krikščionių demokratų uždaviniai išeivijoje". Centro valdybos pirmininku yra Vladas Šoliūnas iš Chicagos. Leidžia tris kartus per metus žurnalą "Tėvynės Sargą" (red. P. Maldeikis) ir dvimėnesinį biuletenį. Gyvai veikia Chicagos, Floridos ir k. skyriai. Tarptautinės jaunųjų krikščionių demokratų sąjungos kongrese atstovu Caracas mieste, Venecueloj, buvo inž. Aras Mažeika, Venecuelos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas. Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos taryba buvo susirinkusi liepos 2 Lietuvių dienų proga. Posėdy dalyvavo veikėjai iš įvairių Amerikos vietų ir Kanados. Nutarta atnaujinti dalyvavimą Žaliajame internacionale. Atstovais patvirtinti A. D. Grigaitienė ir inž. L. Grinius. Pranešta, kad P. Čepėno redaguotos Lietuvos istorijos II tomas jau atiduotas spaustuvei. Bus taip pat išleista prof. dr. Krikščiūno monografija ir dr. Kazio Griniaus raštų III tomas. Leidžiamas "Varpo" žurnalas. Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos iniciatyva birželio 30 Chicagoje buvo suorganizuotas tautininkų, neolituanų ir jų artimųjų susitikimas, į kurį atvyko tautininkų bei neolitianų ne tiktai iš JAV, bet ir Kanados, Australijos, Venecuelos, Kolumbijos. Trumpus pranešimus vidaus reikalais padarė Sąjungos pirm. Vaclovas Mažeika ir Neo-Lithuania korporacijos vyr. valdybos pirmininkas Ant. Juodvalkis. Sąjungos parengtas filmas "Prezidentas A. Smetona" buvo parodytas beveik visuose Sąjungos skyriuose, o per Pasaulio Lietuvių Dienas buvo rodomas lietuvių filmų vakaronėje. Sąjungos 18-tą seimą nutarta šaukti 1984 gegužės mėn. Clevelande. Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga atstovaujama ALTe ir per Lietuvių Tautinį Sąjūdį — VLIKe. Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris su Lietuvių Jaunimo Sąjungos L. A. skyriumi 1983 sausio 29 - 30 suorganizavo 15-tas politines studijas, kurių bendra tema buvo "Dėmesys laiko problemoms". Pavergtos tautos ir laisvosios išeivijos klausimais kalbėjo R. Giedra, S. Kudirka ir VI. Šakalys. Naujų jėgų telkimo rūpesčius aiškino JAV LB vald. pirm. dr. A. Butkus. Kultūrinio ir politinių darbų derinimo klausimu pasisakė R. K. Vidžiūnienė ir prof. F. Palubinskas. Apie artimiausius darbus Lietuvos laisvinimo srityje kalbėjo R. Dabšys, A. Mažeika ir V. Vidugiris. O dr. A. Darnusis atskleidė Gestapo ir KGB klastotes sukiliminei vyriausybei apkaltinti ir dokumentus išeivijai kompromituoti. LFB poilsio ir studijų savaitė įvyko liepos 31 - rugpjūčio 7 Dainavoje. Ta proga ten pat buvo surengta LF Bičiulių konferencija,, kurioje pranešimus apie savo veiklą pateikė Chicagos, Clevelando, Detroito, New Yorko, Los Angeles, Waterburio, Philadelphijos, Toronto ir k.  sambūriai. Adv. P. Žumbakis kalbėjo tema "Informacija iš OSI paskutiniųjų bylų", o JAV LB vald. pirm. dr. A. Butkus — apie "Mūsų pastangas prieš OSI kėslus". A. Pranckevičiaus tema buvo "KGB veikla Sovietų Sąjungoje". Paskutinė paskaita buvo Lino Kojelio "Etninės grupės ir jų įtaka VVashingtone". LFB leidžia žurnalą "Į Laisvę". Redaktorius V. Rociūnas. LFB tarybos pirmininkas yra Algis Raulinaitis iš Los Angeles. Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis savo suvažiavimą turėjo liepos 4 - 5 Chicagoje. Buvo paminėta 65 m. sukaktis nuo Mažosios Lietuvos tarybos paskelbimo Tilžėje, 65 m. sukaktis nuo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, 60 m. sukaktis nuo Klaipėdos išvadavimo ir 100 metų sukaktis nuo "Aušros" pasirodymo. Taip pat prisiminta 700 metų sukaktis nuo kryžiuočių ordino įsiveržimo į prūsu žemes. Martynui Brakui pasitraukus iš Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio pirmininko pareigų, jo vieton išrinktas Kristupas Kikutis. Mažosios Lietuvos Lietuvių draugija Chicagoje lapkričio 20 surengė Tilžės akto 65 m. sukakties minėjimą. Jo reikšmę apibūdino Algis Regis; papasakojo ir apie jį pasirašiusių asmenų likimą. Alg. Gustaitis apžvelgė Mažosios Lietuvos istoriją. Lietuvos Atgimimo Sąjūdis savo vietininkijas turi Jungtinėse Amerikos Valstybėse su skyriais Chicagoje, Clevelande, New Yorke, Hot Springs, Floridoje; Kanadoje — su skyriais Toronte, Montrealyje, Delhy; Australijoje — su dviem skyriais; taip pat ir Europoje. Vyriausios valdybos pirmininkas yra Marijus Blynas. LAS skyriai 1983 metais minėjo Aug. Voldemaro šimto metų gimimo sukaktį. Toks minėjimas įvyko Clevelande, kur apie Voldemarą kalbėjo "Laisvosios Lietuvos" redaktorius Morkus Šimkus. Adelaidėje, Australijoje, Voldemaro minėjimą birželio 11-12 surengė vietos LAS skyrius. Kalbėjo Jonas Kedys. Vilniaus Krašto Lietuvių Sąjungos skyrių atstovų ir pavienių darbuotojų visuotinis suvažiavimas įvyko liepos 2 Chicagoje. Dalyvavo apie 50 atstovų ir svečių. Buvo aptartos Vilniaus krašto ir Gudijos lietuvių problemos bei lenkų pretenzijos. Priimta rezoliucija popiežiui dėl skriaudų Suvalkų lietuviams ir arkivysk. Matulaičio kanonizavimo. Taip pat buvo spaudoje paskelbtas suvažiavime priimtas atsišaukimas dėl genocido Lietuvos rytinėse bei pietinėse etnografinėse žemėse. VKLS centro valdyba palikta ta pati (pirm. A. Misiūnas), kad galėtų užbaigti veikalo "Rytų Lietuva" anglų kalba išleidimą. Amerikos Baltų Laisvės Lyga Paskatinta pasisekimo 1982 m., Amerikos Baltų Laisvės Lyga ir 1983 kovo 12 surengė Žmogaus teisių konferenciją Los Angeles mieste. Konferencijoje dalyvavo apie 150 lietuvių, tiek pat latvių bei estų ir keliolika amerikiečių. Temą "Pasipriešinimo judėjimai ir žmogaus teisių pažeidimai sovietų okupuotose Baltijos valstybėse" nagrinėjo estas Heino Jogis, latvis Maris Manietnieks ir lietuvė Daiva Kezienė. Prie jų prisijungė rusas Sergėjus Zanaščikovas, Šiauliuose baigęs gimnaziją ir 1979 atbėgęs į Vakarus. Paskaita "KGB pirštai bandyme nužudyti popiežių Joną Paulių II ir šio įvykio reikšmė Baltijos kraštams bei Lenkijai" skaitė Pail Henze, prez. Carterio laikais buvęs valstybės saugumo tarybos narys ir šį atentatą studijavęs. Apie afganų rezistenciją, lcalbėjo  dr.  Ali  Kfiskinyar, afganų laisvės kovotojų ryšininkas Amerikoje, ir Andrius Eiva. Šių temų svarstybose ir vėliau bankete kalbėjo valstybės departamento Rytų Europos ir Jugoslavijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Robert W. Farrand ir gynybos ministerijos atstovas ats. av. pik. Leon K. Pfeiffer. Konferenciją laišku pasveikino prez. R. Reaganas ir Kalifornijos gubernatorius G. Deukmejian. Amerikos baltų Laisvės Lygos biuletenio "Baltic Bulletin" 1983 sausio - vasario numeryje buvo paskelbta, kad Lyga pradėjo kampaniją prašyti kongresą ir prezidentą Reaganą paskelbti birželio 14 Pabaltijo Laisvės Diena. Šios pastangos, įsijungus ir Jungtiniam Baltų Amerikiečių Komitetui, pasisekė: rezoliuciją šiuo reikalu senatas priėmė kovo 23, o atstovų rūmai — birželio 26. Pažymėtina, kad šią rezoliuciją senate pasiūlė 26 senatoriai, o atstovų rūmuose — 225 kongresmanai. Birželio 13 Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant apie 200 pabaltiečių veikėjų, prezidentas Reaganas pasirašė Pabaltijo Laisvės Dienos deklaraciją. Šių iškilmių proga įvyko privatus pasitarimas su dr. John Lenczowkiu, Europos ir sovietų reikalų direktorium valstybės saugumo taryboje. Šiame pasitarime dalyvavo Amerikos Baltų Laisvės Lygos pirm. Valdis Pavlovskis, vicepirm. Antanas Mažeika ir Avo Piirisild, Laisvųjų Latvių Pasaulinės Federacijos pirm. dr. Olgerds Pavlovskis, Americans for Due Process atstovė Rasa Razgaitienė, Estų Amerikiečių Tautinės Tarybos pietvakarių srities dir. Heino Jogis ir Jungtinių Baltų Amerikiečių Komiteto atstovas Gunars Mierovics. Pasitarime buvo apsvarstyti aktualieji Pabaltijo tautų reikalai ir prezidentui Reaganui įteiktas memorandumas su septyniais pasiūlymais, tarp kurių buvo prašoma paraginti Amerikos ambasadorių Jungtinėse Tautose formaliai pranešti visiems Jungtinių Tautų nariams, kad Jungtinės Valstybės nepripažįsta prievartinio Pabaltijo respublikų įjungimo į Sovietų Sąjungą; taip pat buvo prašyta Pabaltijo kalbų transliacijas perkelti iš Laisvės radijo į Laisvosios Europos radiją ir jas bei Amerikos Balso radijo programas padidinti. Kaip atrodo, prez. Reaganas patenkino šiuos du prašymus. Ryšium su 61 metų sukaktimi, kai Jungtinės Valstybės de jure pripažino Pabaltijo valstybes, prez. Reaganas pasiuntė Amerikos ambasadorei J. Kirkpatrick pareiškimą dėl Pabaltijo valstybių įjungimo į Sovietų Sąjungą nepripažinimo ir nurodė jai jį išsiuntinėti visiems Jungtinių Tautų nariams. Amb. Kirkpatrick šį pareiškimą pasiuntė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui su nurodymu jį paskleisti, tarp JT narių ir įtraukti į oficialius JT visumos susirinkimo dokumentus. Taip pat šis prez. Reagano pareiškimas su liepos 29 data buvo išsiuntinėtas spaudai. Rugsėjo 30 sovietų atstovas prie Jungtinių Tautų O. Trojanovskis pasiuntė JT gen. sekretoriui "oficialų dokumentą", kuriame prez. Reagano pareiškimas dėl Pabaltijo valstybių inkorporavimo Sov. Sąjungon pavadintas cinišku kišimusi į kitų valstybių reikalus ir istorinių faktų falsifikavimu. Amerikos delegacijos Trečiajame komitete pirmininkas Carl Gershmanas spalio 19 atsakė į sovietų "dokumento" teigimus, išdėstė laisvo apsisprendimo principą, nurodydamas Pabaltijo valstybių padėtį. Lapkričio 18 Latvijos nepriklausomybės paskelbimo sukakties dieną prezidentas Reaganas paskelbė kitą pareiškimą dėl Laisvės radijo Pabaltijo valstybių naujos tarnybos įsteigimo. Šia nauja tarnyba apjungiamos iki šiol Laisvės radijuje veikusios atskiros lietuvių, latvių ir estų transliacijos, atskiriant jas nuo kitų Sovietų Sąjungos tautybių transliacijų. Anot prezidento Reagano pareiškimo, tai sustiprins Pabaltijo valstybių skirtingas tapatybes. Pabaltiečiams vartai į Baltuosius rūmus plačiau atsidarė, Liną Kojelį paskyrus ryšių visuomeniniams reikalams įstaigos direktoriaus pavaduotoju. Lietuvių teisėms ginti komitetas VLIKo, ALTo ir JAV LB sutarimu sausio mėn. įsteigtas Lietuvių teisėms ginti komitetas, kuriam vadovauja dr. Viktoras Stankus iš Clevelando. Kovo 24 Chicagoje buvo surengtas susirinkimas, kuriame buvo painformuota apie bylų kėlimą lietuviams, įtariamiems bendradarbiavus su naciais, gresiant už tai pilietybės atėmimu ir deportacija. Kalbėjo dr. L. Kriaučeliūnas, dr. V. Stankus, adv. P. Žumbakis ir Rasa Razgaitienė, pastaroji kaip atstovė "Americans for Due Process" organizacijos, kurią sudaro sovietų pavergtų Rytų ir Vidurio Europos tautų atstovai. Visos šios tautybės jau seniai turi sudariusios komitetus pagelbėti savo nekaltai užpultiesiems tautiečiams. Mūsų organizacijos tikslas, sakė Razgaitienė, nėra ginti tikrus karo nusikaltėlius, bet pagelbėti nekaltai užpultiems. Organizacija siekia, kad būtų pakeistas bylos procesas: kad sprendimą darytų ne vienas teisėjas, bet jury, kad būtų duodamas nemokamas advokatas ir sugrąžintos išlaidos išteisinimo atveju. Rugpjūčio 27 Chicagoje Lietuvių teisėms ginti komitetas aptarė savo veiklą, o sekančią dieną įsteigė LTC fondą (American Rights Fund, Ine) ir sudarė jo tarybą (pirm. dr. V. Stankus) ir valdybą (pirm. dr. Jonas Račkauskas). 1983 m. buvo vienuolika apkaltintų lietuvių. Juozas Kungys buvo New Jersey teismo išteisintas. Lietuvių fondas Lietuvių fondo (Lithuanian Foundation) dvidešimtas narių metinis suvažiavimas įvyko balandžio 9 Chicagoje. Dalyvavo 119 narių su 8470 balsų. Suvažiavimą atidarė LF tarybos pirm. St. Baras. Iš pranešimų paaiškėjo, kad 1982 m. pagrindinis kapitalas siekė 2,377,900 dol., kuriuos sudėjo 5210 narių. Jų tarpe iš palikimų buvo gauta 115,000 dol., o nuo fondo įsikūrimo — 640,000 dol.; tai sudaro 27% viso pagrindinio kapitalo. Investavimai 1982 m. davė daugiausia pelno — 240,300 dol. Investavimų ir finansų komisijoms pasiūlius, fondo taryba 1983 m. leido paskirstyti 140,000 dol. Pagal prašymus ir reikalo svarbumą buvo numatyta paskirti švietimui 40,460 dol., kultūriniams reikalams — 41,400 dol., specialiems projektams — 37,000 dol. ir studentų stipendijoms — 18,100 dol. Iš viso gauta 106 prašymai 447,000 dol. sumai. Šalia LF veikia Federalinis kredito kooperatyvas, kurio pirm. dr. A. Razma pranešė, kad per nepilnus dvejus metus šio kooperatyvo indėliai siekia tris su puse milijono dol. LF meno puoselėjimo komisijos pirm. dr. G. Balukas pranešė, kad komisija persiorganizavo į savarankišką instituciją — Lietuvių dailiojo meno institutą ir įsikorporavo Illinois valstijoje. LF interesai apsaugoti įstatuose numatyta tvarka. Šis institutas jau yra įsigijęs Prano Domšaičio dailės darbus ir tariasi su dail. M. Dobužinskio įpėdiniais dėl jo 40 darbų įsigijimo. Bendras Amerikos Lietuvių Fondas BALFo seimai įvyksta kas treji metai, o direktorių suvažiavimai — kasmet. 1983 m. direktorių suvažiavimas įvyko spalio 22 Brocktone, Mass. Iš trisdešimties direktorių (du iš jų 1983 m. mirė) atvyko 12, o penkiolika atsiuntė savo įgaliotinius. Suvažiavime taip pat dalyvavo svečių be balso teisės. Posėdžiams pirmininkavo BALFo centro valdybos pirm. M. Rudienė, kuri pranešė, kad šis suvažiavimas vyksta jubiliejaus išvakarėse, nes 1984 m. sukanka 40 metų nuo BALFo įsteigimo. Centro valdybos iždininkas K. Čepaitis padarė paskutinių devynių mėnesių finansinę apyskaitą. Pajamas sudarė bendros aukos — 17,700 dol., testamentiniai palikimai — 2,000 dol., skyrių atsiųstos aukos 82,900 dol., narių mokestis — 3,800 dol., Vasario 16 gimnazijos būrelių aukos 8,000 dol., stipendijos Vasario 16 gimn. mokiniams — 18,600 dol., palūkanos iš bankų — 16,000 dol., parama lituanistinėms mokykloms — 21,000 dol. ir kitos smulkios pajamos. Čepaitis paaiškino, kad tėvai, kurių vaikai mokosi Vasario 16 gimnazijoje, pinigus siunčia per BALFą. Panašiai yra su pinigais, gautais lituanistinių mokyklų reikalams. Čia BALFas atlieka tarpininkavimą, už kurį žmonės dažnai atsilygina auka šalpos reikalams. Išlaidos: siuntinių pasiųsta už geležinės uždangos už 93,300 dol. į Suvalkų trikampį ir į Lenkiją — už 31,700 dol., į kitus kraštus (Vokietiją, Italiją, Šveicariją, Pietų Ameriką ir k.) — už 4,500 dol. Tačiau siuntinius siunčia ne tiktai BALFo centro valdyba, bet, pvz., ir BALFo Chicagos apskritis. Jos atstovų susirinkime balandžio 17 buvo pranešta, kad 1982 m. į Lenkiją ir Suvalkų trikampį buvo pasiųsta 499 siuntiniai, o 1983 iki balandžio mėnesio — 228 siuntiniai. Taip pat pažymėtina, kad BALFo Chicagos apskrities valdyba savo kadencijos metu (1982 bal. — 1983 bal.) surinko BALFo reikalams 56,465 dol. BALFo aukų rinkimo mėnuo yra spalis. Amerikos Lietuvių Katalikų Federacija ALK Federacija apjungia Amerikoje veikiančias lietuvių katalikų organizacijas (Lietuvių Katalikų Susivienijimą, LK Moterų Sąjungą, Lietuvos Vyčius, Ateitininkų Federaciją, parapijų tarybas, vienuolijas, laikraščius ir įvairias katalikų institucijas). Ji įsteigta 1906 m. Amerikos lietuvių katalikų pirmame kongrese Wilkes-Barre, Pa. ALK Federacijos tarybos suvažiavimas įvyko birželio 4-5 Chicagoje, Greta įprastinių organizacinių reikalų buvo trys simpoziumai. Simpoziumui "Dabarties Amerikos lietuvių katalikų uždaviniai" vadovavo dr. A. Darnusis. Apie kultūros kūrimą ir lietuvių reprezentaciją kalbėjo kun. dr. J. Vaškas, apie lietuvių ir bendrai apie parapijų vieklą — kun. A. Saulaitis, apie tautos išsilaikymą — dr. L. Sidrys. Simpoziumui "Katalikiškos spaudos ateitis" vadovavo M. Drunga. Apie katalikišką spaudą aplamai ir lietuvių spaudą pasisakė E. Sakadolskienė, apie kultūrinį įnašą spaudoje — A. Liulevičienė, apie spaudos prisitaikymą prie jaunimo galvojimo — kun. V. Bagdanavičius. Simpoziume "Mūsų įsipareigojimai Bažnyčiai Lietuvoje", kuriam vadovavo dr. J. Meškauskas, kalbėjo kun. J. Prunskis, kun. K. Pugevičius ir dr. V. Ambrozaitis. Išvada: persekiojimus kelti į viešumą, ypač svetimųjų spaudoje. Suvažiavime buvo nutarta pasiūlyti Kunigų Vienybei paskelbti Lietuvos Kankinių dieną, kuri būtų tą patį sekmadienį minima visose lietuvių bažnyčiose. ALK Federacijos tarybai 1983 m. vadovavo adv. Saulius Kuprys. Susivienijimai Amerikos Lietuvių Katalikų Susivienijimo direktorių taryba posėdžiavo liepos 14-15 savo centrinės įstaigos patalpose Wilkes-Barre, Pa. Pirmininkavo Susivienijimo pirm. adv. Thomas Mack. Finansinė padėtis yra gera, bet bėda yra dėl narių skaičiaus mažėjimo. Mirusių narių gyvybės draudimams išmokėta 64 tūkstančiai dol. Susivienijimas taip pat yra parėmęs LKB Kronikos leidimą LK Mokslo Akademiją, Lituanistikos katedrą ir k. ALK Susivienijimo eilinis trimetinis seimas įvyks 1984 m. Pittstono, Pa., apylinkėse. Bus rengiamasi ALK Susivienijimo šimto metų sukakties minėjimui 1986 metais. Šiuo metu ALK Susivienijimas veikia 17-oje valstijų, kuriose oficialiai gyvuoja 140 k uopų. Pagal valdžios duomenis ALK Susivienijimo turtas 1982 gruodžio 31 siekė 2,526,366 dol. vertės ir turėjo 3,298 narius su bendra apdraudos suma 2,845,795 dol. Ateitininkai Sendraugių centro valdybai Los Angeles mieste vadovavo Jonas Valukonis. Buvo surengtos dvi stovyklos — Dainavoje rugpjūčio 7 - 14 ir Kennebunkporte — rugpjūčio 13 - 20. Dainavoje dr. A. Norvilas kalbėjo apie dvikalbiškumą, kun. dr. K. Trimakas nagrinėjo kongreso anketą, inž. K. Palubinskas skaitė paskaitą tema "Quo vadis, ateiti milicija?", o dr. P. Kisielius papasakojo atsiminimus apie kun. St. Ylą. Meninę dalį atliko pianistas M. Motekaitis. Kennebunkporte jaunimo veikėja Daiva Veitaitė apžvelgė pasaulio jaunimo kongreso svarstybas, A. Kuolas iš Toronto kalbėjo apie "Atominę bombą krikščionio pasaulėžiūroj", J. Giedraitis supažindino su Tautos fondu, o Tomas Venclova kalbėjo apie "Aušros" metus. Meninę dalį atliko sol. G. Čapkauskienė. Ateitininkų namai Lemonte yra tapę veiklos židiniu. Spalio 14 - 16 įvyko jau tradicija tapęs "Ateities" akademinis savaitgalis, kurio tema buvo "Naujų sąvokų išeivijos kultūriniame gyvenime ieškojimas". Šią temą savo paskaitomis nagrinėjo dr. K. Skrupskelis — "Lietuviško rūpesčio idėjiniai pagrindai", dr. A. Sužiedėlis — Lietuvybę atgaivinti, išlaikyti ar sukurti" ir V. Nakas — "Kiek ir kokios įtakos lietuviai gali turėti JAV užsienio politikai". Simpoziume savaitgalio tema dalyvavo K. Bradūnas, D. Kolbaitė ir E. Sakadolskienė. Jaunimo centre įvyko "Ateities" žurnalo vakaras. Buvo įteiktos premijos "Ateities jaunimo kūrybos konkurso laimėtojams. Ateitininkų namuose taip pat buvo surengta pavasario šventė su sol. Lindos Ruzgaitės - Burbienės dainų rečitaliu, meno šventė ir visa eilė kitų renginių. Greta Chicagos ateitininkų sendraugių taip pat gyvai veikė Los Angeles, Philadelphijos, Clevelando, New Yorko, Baltimorės ir kitų vietovių ateitininkai. Studentų ateitininkų sąjungai vadovavo Rasa Narutytė iš Chicagos, Kovo 25-27 buvo surengti pavasario kursai Beverly Shores, Ind. Kun. I. Urbonas skaitė paskaitą "Lietuvos Bažnyčia", o kun. A. Saulaitis — "Po Antrojo Vatikano". Studentų ateitininkų suvažiavimas įvyko spalio 21-22 Dainavoje. Programoje buvo simpoziumas "Ar Sovietų Sąjunga išsilaikys?", ir apsvarstyti sąjungos reikalai. Naują centro valdybą sutiko sudaryti New Yorko — Washingtono studentai ateitininkai. Moksleivių ateitininkų stovykla įvyko Dainavoje liepos 10 - 17, o spalio 7-10 Putname buvo surengti kursai, kuriuose kalbėjo dr. K. Skrupskelis (ateitininkų kilmė), sesuo Ignė, Lilė Kulbienė, Edis Sulaitis ir Linas Palubinskas. Iš atskirų vietų, kur veikė moksleivių ateitininkų kuopos, pažymėtinos Chicaga, Los Angeles, Clevelandas, New Yorkas, Torontas. Jaunųjų ateitininkų sąjungos vasaros stovykla buvo surengta liepos 17-31 Dainavoje. Jos tikslas šį kartą buvo supažindinti stovyklautojus su įvairių šalių papročiais, parodant, kad lietuvių dabar gyvenama įvairiuose kraštuose. Stovykloje dalyvavo 116 berniukų ir mergaičių. Programos koordinatorė buvo Jaunųjų ateitininkų sąjungos pirm. Birutė Bublienė, o stovyklos komendantas — dr. S t. Rudys. Jaunųjų ateitininkų vadovų kursai buvo surengti balandžio 9 Ateitininkų namuose Lemonte. Juos pravedė B. Bublienė ir J. Udrienė. Gyvai reiškėsi jaunių kuopos Chicagoje, Toronte. Nauja jaunųjų ateitininkų sąjungos pirmininkė nuo spalio 29 yra Ramunė Račkauskienė. Ateitininkų federacijos valdybai vadovavo Juozas Laučka, o tarybai — dr. A. Darnusis. Abiejų organų kadencijai pasibaigus, buvo paskelbti rinkimai. Nauju federacijos vadu išrinktas dr. K. Pemkus. Kun. S. Ylai mirus, federacijos valdyba įsteigė jo vardo fondą remti ateitininkų veiklai. "Ateities" redaktorius kun. dr. K. Trimakas kovo - balandžio mėn. Australijoje lankė ateitininkus ir susipažino su jų veikla. Ateitininkų federacijos religinės literatūros premija buvo paskirta kun. dr. Pr. Gaidai už jo veikalą "Nemarus mirtingasis: arkivysk. Teofilius Matulionis". Mecenatas buvo kun. dr. J. Prunskis. Ateitininkų medikų "Gajos" korporacija turėjo savo suvažiavimą rugsėjo 4 Chicagoje. Kun. V. Bagdanavičius kalbėjo tema "Sąžinės laisvės principas medicinos praktikoje." Suvažiavimo metu į "Gajos" eiles įstojo 17 naujų narių — medikų. "Gajos" korp. pirmininkas yra dr. K. Ambrozaitis. Skautai Svarbiausias įvykis lietuvių skautų veikloje buvo jubiliejinė "Aušros" stovykla Kanadoje, trukusi nuo liepos 31 iki rugpjūčio 13. Stovyklos mintis buvo "Stiprėkime, dirbdami kartu". Šūkis: "Aušra Lietuva — tegyvuoja skautija!" Iš viso pasaulio lietuvių skautų buvo suvažiavę apie aštuoni šimtai. Šia stovykla buvo atžymėta 65 metų sukaktis nuo Lietuvos skautų sąjungos įsteigimo, 60 metų nuo "Skautų Aido" pasirodymo ir 65 metų sukaktis nuo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Stovykla buvo pavadinta "Aušra" paminėti 100 metų sukakčiai nuo "Aušros" laikraščio pasirodymo. Chicagos tuntų vadovybė surengė Rako stovyklavietėje dvisavaitinę stovyklą tiems skautams,-ėms, kurie negalėjo dalyvauti jubiliejinėje stovykloje. Ši stovykla vyko liepos 9-23. Skautiškos sutiktuvės Raguva buvo surengtos Dainavoje gegužės 28-30. Jų programą sudarė lietuvių pasakų vaidinimas. Atlanto rajono skautų vadovų,-ių sueiga - suvažiavimas įvyko balandžio 23 Kultūros židiny, Brooklyne. Lapkričio 20 Jaunimo centre, Chicagoje, buvo surengtas simpoziumas skautiškos veiklos klausimais. Pagrindiniai kalbėtojai buvo S. Gintaras Plačas — apie skautų ideologiją ir Linas Kučas — apie bendrą mergaičių ir berniukų veiklą. Aplamai skautų veikla yra labai gyva. Chicagoje galbūt nėra savaitgalio be kokio nors skautų renginio ar sueigos. Neolituanai Korp. NeopLithuania nariai visame pasaulyje lapkričio 12 paminėjo korporacijos įsteigimo 61 metų sukaktį. Daugiausia jų yra Chicagoje, tad ir svarbiausias minėjimas įvyko šiame mieste. Pamaldas už mirusius ir nukankintus narius jėzuitų koplyčioje laikė kun. J. Kidykas. Po to buvo padėtas vainikas prie žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklo. Grupė korporantų nuvyko į Šv. Kazimiero kapines ten palaidotų korporantų kapų papuošti. Tautiniuose namuose įvyko iškilmingas posėdis, kuriame paskaitą apie korporaciją skaitė Rimas Gulbinas ir kalbėjo korp. pirm. Ant. Juodvalkis. Dvejiems metams išrinkta valdyba, kurios pirmininkė yra Dalė Gotceitienė. Chicagos neolituanai vasario 27 paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 65 m. sukaktį ir Vaižganto 50 m. mirties sukaktį. Vyčiai Lietuvos vyčių 70-tasis metinis seimas įvyko rugpjūčio 18 - 21 Philadelphijoj. Jo šūkis buvo: "Tai, ką mes pasižadame, tegu Dievas padeda mums išlaikyti". Seime buvo paminėta "Aušros" šimto metų sukaktis dr. J. S tuko paskaita ir akt. Juozo Boley skaitymu iš "Aušros". Rugpjūčio 19 vakare buvo surengta eisena su žvakėmis prie Laisvės Varpo: joje dalyvavo 400 asmenų. Centro valdybos pirmininke buvo perrinkta Loreta Stukienė. Kaip pranešta seime, vyčių organizacija turi 3800 narių, kurių tarpe yra 140 kunigų. Organizacija veikia apygardomis ir kuopomis. Didžiausia kuopa yra Chicagoje, Brighton Parko apylinkėje, turinti 509 narius. Iš viso veikia 55 kuopos. Chicagos vyčiai turi savo chorą, kuriam vadovauja Fausta Strolia, ir tautinių šokių grupę, vadovaujamą Prano Zapolio. Seime taip pat buvo pranešta, kad metų laikotarpyje vidurio apygarda turėjo keturis suvažiavimus. Atlanto pakraščių apygarda — 3. Vidurio centro apygarda — 2 ir Naujosios Anglijos apygarda — 2. Santaros - Šviesos savaitgalis Šis trisdešimtasis suvažiavimas Tabor Farmoje, Sodus, Mich., buvo įrėmintas į dvi universalias temas. Pirmą dieną, rugsėjo 8, pirmąją paskaitą skaitė Vyt. Kavolis: "Pasaulio srautas ir sąmonės archeologija". Paskutinė, baigiamoji, paskaita rugsėjo 11 buvo Mykolo Drungos: "Autonomija ir autoritetas". Universalinei grupei taip pat priskirtina Danguolės Variakojytės tema: "Antropologija ir fotografija: vizualinio meno ryšys" — kartu su jos foto darbų paroda. Lidija Šimkutė - Pocienė kalbėjo apie lietuvių mitologijos savitumus, o Liucija Baškauskaitė — apie sielvartą ir gedulą lietuvių išeivijoje. Po to vykusiame simpoziume "Lietuvių kultūros istorija — neišryškintos problemos, neišnaudotos mitologijos" dalyvavo V. Kavolis, V. Kelertienė, A. Mickūnas, Lietuvos skulptūrą skaidrėse parodė A. Smilingis. Romas Misiūnas ir Tomas Remeikis nagrinėjo Lietuvos praeities problemas ir aptarė Lietuvos dabartį: rusai liberalai ir baltų klausimas iki pirmojo pasaulinio karo, ir pasyviosios rezistencijos modelis: dviprasmiškumo dimensijos. Literatūros temomis buvo dvi paskaitos: Rimvydas Šilbajoris kalbėjo apie sąžinės tematiką dabartinėje lietuvių ir rusų literatūroje. Broniaus Vaškelio tema buvo: "Žemdirbio lemtingoji akistata su technika J. Avyčiaus ir V. Rasputino prozoje". Moterų simpoziumo temos: "Lietuvos moteris išeivijoje ir krašte, jos santykis su savimi ir kitais, visuomene ir vertybių sistema". Dalyvavo L. Baškauskaitė. I. Gražytė - Maziliauskienė, G. Remeikytė, E. Sakadolskienė ir N. Venclovienė. Moderavo V. Kelertienė. Buvo pokalbis su Anthony Petrosky, Pittsburgo universiteto profesorium, kuriam 1982 m. Academy of American Poets paskyrė Walt VVhitmano premiją: 1983 m. jis išleido savo pirmą eilėraščių rinkinį "Jurgis Petraškas", dedikuotą savo seneliui. Anthony Petrosky yra trečios kartos Amerikos lietuvis. Ramūnas Kondratas kalbėjo apie gydytoją Vincentą Žygą, kuris Naujojoje Gvinėjoje surado paplitusią keistą ligą — kurru. Poezijos vakare programą atliko Živilė Bilaišytė, Lidija Šimkutė ir Rimas Vėžys. Taip pat savo poezijos angliškai paskaitė Anthony Petrosky. Brigitos Pumpolytės - Kasinskienės ir Juozo Kasinsko smuiko ir gitaros koncerto programą sudarė Kasinsko kompozicijos, jo aranžuotos lietuvių liaudies dainos ir svetimų kompozitorių kūriniai. Santaros - Šviesos savaitgalis buvo sutraukęs daugiau nei šimtą dalyvių. Lietuvos Šaulių Sąjunga LŠS centro valdyba spalio 29 šaulių namuose Chicagoje surengė pobūvį sutelkti lėšoms istorinės Lietuvos žemėlapiams bei šešiems Lietuvos herbams išleisti. Ta proga meninę programą atliko solistė Aldona Buntaitė ir pianistė Nijolė Kupstaitė, neseniai atvykusi iš okupuotos Lietuvos. LŠS centro valdybos pirmininkas yra Karolis Milkovaitis. Detroite Stasio Butkaus šaulių kuopa spalio 9 paminėjo savo veiklos 25 m. sukaktį mišiomis ir akademija, kurioje sol. Danutė Petronienė padainavo lietuviškų dainų, o Audrutė Mingėlaitė paskambino pianinu. Worcesterio, Mass., Dr. Vinco Kudirkos šaulių kuopa surengė sol. Daivos Mongirdaitės koncertą. New Yorko Simo Kudirkos šaulių kuopa sausio 23 surengė Klaipėdos krašto 60 m. atvadavimo sukakties minėjimą. Šią sukaktį taip pat paminėjo Cicero jūros šaulių kuopa "Klaipėda" bei Gen. Daukanto jūros šaulių kuopa ir Los Angeles Juozo Daumanto kuopa. Moterų veikla Amerikos Lietuvių Romos Katalikių Sąjungos 40-osis seimas 1983 metais įvyko Putname, Marijos Nekalto Prasidėjimo seselių vienuolyno patalpose. Dalyvavo 79 delegatės ir būrys viešnių. Greta eilinių reikalų kun. dr. V. Cukuras savo paskaitoje kalbėjo apie šv. Kazimiero kilmę. Britą Meiluvienė, netekusi regėjimo, papasakojo apie aklos ryžtą ir norą toliau dirbti. Siūlymas dėl narių apdraudos susijungti su LK Susivienijimu pavestas spręsti centro valdybai. Pagal oficialų valdžios pranešimą 1982 gruodžio 31 ALRKS turto vertė siekė 259,584 dol. 585 narės buvo apdraustos 246,204 dol. Iškiliąja lietuve moterim buvo išrinkta sesuo Aloyza, Marijos Nekalto Prasidėjimo vienuolijos provinciolė. Dvejiems metams išrinkta centro valdyba. Pirmininke liko Julia Nesukaitytė - Mack, kuri šias pareigas eina jau 12 metų. ALRK Moterų Sąjungos pradžia siekia 1913 metus, kada buvo iškelta mintis ją organizuoti. Bet nutarta šią sukaktį minėti 1984 m., nes steigiamasis seimas įvyko 1914 m. Chicagoje. Nuo 1916 m. Sąjunga leidžia savo žurnalą "Moterų Dirvą", kurią redaguoja Dale Murray. Lietuvių katalikių moterų organizuotos veiklos 75 metų sukaktis buvo paminėta spalio 22 Toronte, Kanadoje. Minėjimo tema buvo: "Lietuvės katalikės įnašas mūsų tautai". Apie lietuvių katalikių moterų veiklą nepriklausomoje Lietuvoje kalbėjo sesuo Augusta Sereikytė, papasakodama, kaip nuo Lietuvių Katalikių MoterųTDraugijos įsteigimo 1908 m. susikūrė eilė kitų svarbių liet. kat. moterų organizacijų Lietuvoje ir kituose kraštuose, daug nuveikusių įvairiose gyvenimo srityse. Dr. Aldona Šlepetytė-Janačienė, Pasaulio Lietuvių Katalikių Organizacijų Sąjungos (PLKOS) pirmininkė, aptarė liet. kat. moterų veiklą išeivijoje, keliant tarptautinėje plotmėje tragišką lietuvių tautos likimą. Minėjimo meninėje dalyje pasirodė Toronto "Volungės" choras, diriguojant D. Viskontienei, pianinu palydint J. Govėdui. Spalio 23 įvyko PLKOS tarybos posėdžiai. Pirmininke perrinkta dr. A. Šlepetytė-Janačienė iš New Yorko. Pasaulio Katalikių Moterų Organizacijų Unija (WUCWO) savo suvažiavimą surengė birželio 14 -24 Kanadoje. Jo tema buvo: "Moteris, jas identitetas, religinis ugdymas ir naujoji bendruomenė". Dalyvavo 62 šalių katalikių moterų organizacijų atstovės. Lietuvių Moterų Klubų Federacija (LMKF) jau trisdešimt metų priklauso Tarptautinei Moterų Klubų Federacijai (General Federation of Women's Clubs — GFWC), kurios 92-asis suvažiavimas įvyko gegužės 29 — birželio 2 Orlando, Fla. Dalyvavo 1300 delegačių iš viso pasaulio. Lietuvėms atstovavo LMKF pirm. Marija Noreikienė, Valerija Šileikienė, Danutė Alksninienė ir GFWC pareigūnė Galia Žilionienė. Savo pranešime Noreikienė supažindino suvažiavimą su LMKF veikla, Lietuvai esant okupuotai. Suvažiavimai Lituanistikos instituto narių devintas suvažiavimas įvyko rugsėjo 3-4 Toronte. Jį atidarė instituto pirm. prof. dr. Rimvydas Šilbajoris ir priminė, kad šio suvažiavimo dauguma paskaitų lies "Aušros" laikotarpį. Paskaitos buvo suskirstytos į tris dalis: literatūrą, psichologiją ir filosofiją. Dr. K. Skrupskelis skaitė apie "Filosofinių raštų redagavimą". J. Dai-nausko tema buvo: "Lietuvos istorijos klausimai 'Aušros' puslapiuose". Literatūros pobūdžio paskaitas skaitė Aušra Liulevičienė: "Kai kurie Aušros poezijos bruožai"; dr. V. Vaškelis: "J. Vaičkaus dramos teatras Amemerikoje"; dr. I. Maziliauskienė: "Sauliaus Kondrato romanas "Žalčio žvilgsnis' ". Dr. R. Šilbajorio paskaitos tema buvo: "Žmoniškumo skaidrėjimas pokarinėje Lietuvos poezijoje". Jis konstatavo, kad dabar jaučiamas poetų asmeninis išsilaisvinimas iš partijos varžtų. Dr. K. Trimakas analizavo "Lietuvių jaunimą keturiuose kontinentuose pagal 1983 m. PLKJ studijines anketos duomenis". Paskaitos buvo baigtos svarstybomis "Lituanistinės problemos Vakaruose", kurioms vadovavo dr. J. P. Slavėnas. Suvažiavimo metu įvyko vakaras, kurio programą atliko smuikininkai A. R. Bankai ir pianistė Bankaitė. P. Krukonis parodė Lietuvos vaizdų skaidrėse. Politinių kalinių suvažiavimai Nacių ir bolševikų aukoms amerikiečių ir lietuvių visuomenei priminti buvusieji politiniai kaliniai kovo 12 - 13 Chicagoje surengė Lietuvos genocido savaitgalį. Buvo surengta ekumeninė paroda "Stutthofas — Gulagas" ir Lietuvos genocido aukų minėjimas. Kalbėjo buvę rezistentai kaliniai — Mečys Maskevičius, Jonas Kreivėnas, Elena Juciūtė, dr. A. Darnusis. Ta pačia proga įvyko buv. politinių kalinių susirinkimas. Išrinkta Lietuvos rezistencijos buvusių politinių kalinių sąjungos nauja valdyba: A. Darnusis, J. Ivašauskas, E. Juciūtė, J. Kojelis, J. Kreivėnas, S. Kudirka, P. Narutis, A. Paškonis, S. Petersonienė, kun. V. Pikturna ir J. Šlajus. Sąjun-junga buvo įsteigta 1945 m. Vokietijoje. Ramovės suvažiavimas Lietuvių karių veteranų sąjunga "Ramovė" savo skyrių atstovų suvažiavimą sušaukė gegužės 21 - 22 Clevelande. Dalyvavo 33 atstovai su 67 balsais. Apie atliktus darbus per trejus metus pranešė centro valdybos pirm. A. Jonaitis. Daug rūpesčio pareikalavo "Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijos" knygos leidimas. "Kario" žurnalo atstovas A. Samusis pranešė, kad prenumeratorių skaičius pastovus — 1500. Gydytojų suvažiavimas Pasaulio ir Amerikos lietuvių gydytojų sąjungų suvažiavimas buvo surengtas rugsėjo 3-4 Chicagoje. Jis praėjo "Aušros" minėjimo ženkle. Dr. Milda Budrienė skaitė paskaitą apie "Lietuvius gydytojus aušrininkus", o dr. Kazys Pemkus buvo surengęs parodą apie gydytojus aušrininkus. Rugsėjo 4-oji buvo skirta mokslinėms paskaitoms, kurias skaitė gydytojai dr. J. Daugirdas, dr. L. Bekeris, dr. A. Šaulytė, dr. A. Vanagūnas ir dr. A. Razma, jr. Suvažiavimo metu taip pat buvo paminėta "Fraternitas Lithuanica" korporacijos 75 m. sukaktis. Tą pačią dieną įvyko "Gajos" korporacijos suvažiavimas, kuriame paminėta 55 metų sukaktis nuo jos įsisteigimo. Minėjimai Pavergtų Tautų savaitės minėjimas buvo sukaktuvinis: ją pirmą kartą prieš 25 metus pagal kongreso nutarimą paskelbė prezidentas Eisenhoweris. Prezidentas Reaganas ir 1983 m. paskelbė Pavergtųjų Tautų savaitę. Liepos 19 jis priėmė Pavergtųjų Tautų atstovus ir pasakė kalbą, kurioje priminė sovietų pavergtas Pabaltijo valstybes. Liepos 20 atstovų rūmų Ad Hoc komitetas Pabaltijo ir Ukrainos reikalams kartu su VVashingtono pabaltiečių organizacijomis surengė priėmimą. Šiuose minėjimuose dalyvavo Lietuvos atstovas dr. S. Bačkis, VLIKo pirm. dr. K. Bobelis ir kiti lietuvių veikėjai. Pavergtų Tautų savaitė buvo plačiai paminėta visame krašte, dalyvaujant ir lietuviams. Pvz., New Yorke minėjimas buvo pradėtas paradu. Įvyko ekumeninės pamaldos, kuriose iš lietuvių dalyvavo prel. P. Bulovas. Minėjimą atidarė Petras Wytenus, American Friends of Anti-Bolshevik Bloc Nations pirmininkas. Trėmimai birželio mėnesy taip pat buvo plačiai paminėti lietuvių gyvenamose vietose. New Yorke buvo pamaldos Apreiškimo par. bažnyčioje, o Kultūros Židinyje įvyko minėjimas. Apie trėmimus kalbėjo Elena Juciūtė, buvusi Sibiro kalinė. Bet svarbiausias šių minėjimų įvykis buvo prezidento Reagano proklamacija, kuria birželio 14-oji buvo paskelbta Pabaltijo Laisvės Diena. Ta proga Baltuosiuose rūmuose buvo surengtas priėmimas, į kurį buvo pakviesta apie du šimtai pabaltiečių veikėjų. Daugelyje vietų buvo paminėta šimto metų sukaktis nuo "Aušros" laikraščio pasirodymo. LB 1983 metus buvo paskelbusi "Aušros" metais. Dariaus - Girėno skrydžio į Lietuvą 50 metų sukaktis paminėta specialiomis programomis. New Yorke šaulių kuopos surengtame minėjime kalbėjo Lietuvos gen. konsulas A. Simutis ir prie šio skrydžio rengimo prisidėję Antanas Vaivada bei Jonas Valaitis. Dariaus - Girėno skrydis taip pat buvo paminėtas liepos 16 prie didvyrių paminklo Litua-nicos aikštelėje New Yorke. Kalbėjo adv. Steponas Briedis, Dariaus - Girėno paminklo komiteto fin. sekr., dr. J. Stukas ir k. Klaipėdos krašto išlaisvinimo ir prijungimo prie Lietuvos 60 m. sukakties minėjimą Chicagoje surengė Gen. T. Daukanto ir "Klaipėdos" jūrų šaulių kuopos. New Yorke šios sukakties minėjime kalbėjo Klaipėdos išvadavimo dalyviai dr. Kostas ir gyd. Julius Jurgėlos. Tarp kitų šią sukaktį paminėjo ir Lietuvių istorijos draugija savo susirinkime sausio 14. Kalbėjo Jonas Dainauskas — "Klaipėda anų laikų politikoje" ir Jonas Tamulis — "Atsiminimai Klaipėdos sukilimo 1923 metais". Prisiminta ir 50 metų sukaktis nuo Tumo-Vaižganto mirties. Pvz., Neo-Lithuania korporacijos bei Lietuvių Tautinės Sąjungos padalinių Chicagoje surengtame minėjime apie Vaižganto reikšmę lietuvių tautai ir valstybei kalbėjo rašytojas Antanas Gustaitis. Kultūros židinio dešimties metų sukaktis buvo paminėta gruodžio 3. Programą atliko iš Toronto pakviestas "Volungės" choras, vadovaujamas Dalios Viskontienės. Gruodžio 10 įvyko Specialus Kultūros židiniui remti Lietuvių kultūros fondo korporacijos narių suvažiavimas. Ši korporacija pradės veikti nauju vardu — Lithuanian Cultural Center, Inc. (Lietuvių kultūros centras) ir perims visus Židinio administracijos bei jo išlaikymo darbus. Dailės parodos Lietuvių dailės paroda Vasario 16-osios proga surengta New Yorke Kultūros židinyje vasario 26-27. Joje dalyvavo 30 dailininkų. Dail. Romo Viesulo litografijos ir intalijos darbų paroda įvyko Galerijoje, Chicagoje, sausio 4-22. Buvo išstatyti 25 darbai, kuriuose vaizduojama sielvartas, badas, ligos, netektis. Dail. Kazimiero Žoromskio kūrinių paroda surengta sausio 29-30 Kultūros židiny, New Yorke. Išstatyti 36 darbai. Dail. Giedrės Žumbakienės darbų paroda vyko nuo sausio 20 iki vasario 27 šeštoje National Print Exhibition Havajuose. Margučio radijas Chicagoje kovo 11 buvo surengęs dail. Laimos E. Simanavičiūtės meno parodą. Dail. Česlovo Januso meno paroda surengta kovo 19-20 Kultūros židiny, New Yorke, minint jo 75 m. amžiaus ir 50 m. kūrybinės veiklos sukaktį. Išstatyta 160 paveikslų. Pabaltiečių metinė dailės paroda buvo atidaryta kovo 6 latvių namuose Bronxe, New Yorke. Dalyvavo 33 dailininkai. Dail. Antano Tamošaičio knygos "Lithuanian Easter Eggs" pristatymą Kultūros židiny New Yorke surengė vietos Lietuvių tautodailės instituto skyrius. Ta proga buvo parodytas filmas apie dail. Anastazijos Tamošaitienės audimo meną ir surengta dail. A. Tamošaičio surinktų margučių paroda. Greta vyko margučių dailinimo demonstracija. Dail. Ilona Pėterienė dalyvavo "Women Painters West" rinktinėje parodoje kovo 8-29 Glendale, Calif. Dail. Reginos Ingelevičienės - Matuzonytės pomirtinė apžvalginė paroda surengta gegužės 7-8 Kultūros židiny, New Yorke. Išstatyta 98 kūriniai. Atidarymo metu kalbėjo dail. Aleksandra Kašubienė. Kūrybą apžvelgė Rima Čerkeliūnienė. Dail. Albino Elskaus vitražų viena paroda įvyko gegužės 8 - birželio 26 Craft centre, Brookfield, Conn., o antra — gegužės 13 - birželio 5 Experimental Glass Workshop, New Yorke. Dail. Zitos Sodeikienės darbų paroda surengta spalio 8 - 30 d. Galerijoje, Chicagoje. Dail. Adomo Galdiko darbų paroda įvyko spalio 15-16 Kultūros židiny, New Yorke. Jos surengimu rūpinosi Leonardas Andriekus, O.F.M. Buvo išstatyti 62 daugiausia stambaus formato darbai. Apie Galdiko kūrybą kalbėjo dail. R. Viesulas ir rašyt. P. Jurkus. Dail. Elenos Urbaitytės tapybos ir kolažo paroda surengta spalio 1-2 Toronte. Dail. Vytauto Igno grafikos paroda įvyko spalio 15 - 16 Piliečių klubo salėje Bostone. Dail. Miko Šileikio tapybos paroda — spalio 14 - 29 Čiurlionio galerijoje, Inc., Chicagoje. Dail. Marijos Žukauskienės tapybos paroda — spalio 23 - 24 Kultūros židiny, New Yorke. Dail. Vidos Krištolaitytės meno darbų paroda surengta Čiurlionio galerijoje, Chicagoje, lapkričio 19 - 27. Išstatyta apie 50 kūrinių. Fotografija Dvyliktoji fotografijos paroda buvo spalio 21 -30 Jaunimo centre, Čiurlionio galerijoje, Chicagoje. Ją surengė Lietuvių Foto archyvas. Dalyvavo 27 fotografai. Algimanto Kezio nuotraukų paroda buvo sausio 16    Kultūros židiny, New Yorke. Išstatyta apie 120 didelių jo fotografijų atspaudų, kuriuose vaizduojama urbanistinis gyvenimas, šiek tiek gamtos ir žmogus mieste. Kezys yra Chicagoje įsteigęs meno galeriją ir ją pavadinęs "Galerija", kurios tikslas parodyti Amerikos visuomenei lietuvius menininkus. Propaguodamas liet. meną, jis išleido A. Galdiko, A. Tamošaičio, V. Petravičiaus ir M. B. Stankūnienės kūrinių atvirukus su angliškais paaiškinimais. Koncertai Solistė Nelė ir muzikas Arvydas Paltinai gegužės ir birželio mėn. gastroliavo su koncertais JAV ir Kanados miestuose. Chicagoje jų koncertą gegužės 8 surengė "Margučio" radijas. Mišrus vyrų ir moterų kvartetas "Harmonija", vadovaujamas muz. Viktoro Ralio, susiformavęs prieš dvejus metus, yra pasirodęs su koncertais Clevelande, Baltimorėje bei kituose miestuose. V. Ralys taip pat vadovauja New Yorko vyrų chorui "Perkūnas", kurio koncertas įvyko birželio 4 Kultūros židinyje, New Yorke. Sol. Vilija Mozūraitytė, prieš porą metų atvykusi iš Lietuvos į Vak. Vokietiją, kovo 13 pasirodė "Margučio" radijo surengtame koncerte Chicagoje. Sol. Gina Čapkauskienė, akomponuojant Vytui Bakšiui, koncertavo pranciškonų vasarvietėje Kennebunkporte rugpjūčio 19, VVashingtone — rugsėjo 24, Detroite — spalio 8, kur taip pat buvo susipažinta su neseniai išleista jos dainų plokštele ir Rochesteryje — spalio 23, Šv. Jurgio parapijai minint savo 75 m. sukaktį. Sol. Aldona Stempužienė vasario 27 Clevelande pasirodė su nauja programa. Sol. Daiva Mongirdaitė, akomponuojant VVilliam Smiddy, liepos 31 pranciškonų vasarvietėje Kennebunkporte atliko Donizetti operos ariją, Franz Schuberto tris dainas, Br. Budriūno dainas ir k. Ji taip pat turėjo koncertą gegužės 14 Worces-teryhe, kurį surengė vietos šaulių kuopa. Sol. Jonas Vaznelis dalyvavo Dievo Apvaizdos parapijos religinės muzikos koncerte Detroite ir Dievo Motinos parapijos Clevelande simfoniniame koncerte, kuriame taip pat pasirodė pianistas Antanas Smetona. Sol. Algis Grigas ir sol. Maralin Niska atliko koncerto programą "Draugo" romano premijos Anatolijui Kairiui įteikimo proga. Akomponavo Alvydas Vasaitis. Taip pat solistės Niskos vyras VVilliam Mullen (lietuvių kilmės) su ja smuiku pagrojo du dalykus. Sol. Alodijos Dičiūtės - Trečiokienės dainų ir operos arijų koncertas spalio 8 buvo surengtas Los Angeles. Sol. Karen Vidžiūnas (amerikietė, ištekėjusi už lietuvio), kartu su Los Angeles parapijos choru, vadovaujant muz. Aloyzui Jurgučiui, atliko programą, Los Angeles Šv. Kazimiero parapijai minint savo 30-ąją Lietuvių dieną. Sol. Marytė Bizinkauskaitė su akt. Julija Dantiene lapkričio 19 atliko programą Philadephijos LB  radijo koncerte,  minint jo veiklos  30  m. sukaktį, ir lietuvių dienų koncerte Clevelande lapkričio 26 - 27. Bizinkauskaitės muzikos studijų baigimo proga balandžio 23 Brocktono muziejaus auditorijoje buvo surengtas jos koncertas. Komp. Jeronimo Kačinsko sukurta lietuviška suita fleitai, klarinetui bei fagotui buvo atlikta Šv. Petro parapijos salėje So. Bostone kovo 27. Suitą sudaro keturios dalys: Vidurdienio darbai, Laukų daina, Lamzdžių garsai ir Sūkurys. Komp. Kačinskas taip pat skambino pianinu kamerinės muzikos koncerte liepos 24 pranciškonų vasarvietėje Kennebunkporte. Koncertą atliko Berklee kolegijos trio. Toje kolegijoje komp. Kačinskas profesoriauja. Sol. Rūta Pakštaitė ir pianistas Vytas Bakšys, LB Kultūros tarybos vasario 19 surengto jaunųjų talentų konkurso koncerto laimėtojai, atliko Laisvės Varpo radijo koncertą spalio 2 So. Bostone. Vytenis Vasyliūnas sausio 18 Carnegie Hali, New Yorke, atliko vargonų koncertą vietoje tą dieną numatyto smuikininko Izidoriaus Vasyliūno koncerto, jam mirus gruodžio 14. Komp. Julius Gaidelis, kuris mirė 1983 sausio 6, buvo Bostone paminėtas sol. Stasio Santvaro žodžiu ir menine programa, kurią atliko sol. Benediktas Povilavičius ir Brocktono Šv. Kazimiero parapijos choras, kuriam iki savo mirties vadovavo komp. Gaidelis. Programoje atliktos dainos, arijos ir giesmės buvo sukurtos komp. Gaidelio. Muz. Jonas Žukas spalio 30 davė vargonų koncertą Baltimorės katalikų katedroje. Koncertą surengė katedros vadovybė. Pianistas Manigirdas Motekaitis spalio 23 Chicagoje atliko lietuvių ir pasaulinių kompozitorių kūrinių. Sol. Nerijos Linkevičiūtės - Kasparienės koncertas buvo surengtas VVashingtone kovo 20. Koncerte taip pat grojo smuikininkas Michael Kollars, akompanavo Raminta Lampsatytė. Sol. Linkevičiūtė taip pat atliko programą Pennsylvanijos Lietuvių dienoje. "Gintaras", Montrealio meno vienetas, kurį sudaro apie 50 asmenų, atliko programą New Yorke, Laisvės Žiburio radijo koncerte. Čiurlionio ansamblis, spalio 14 mirus jo įkūrėjui ir meno vadovui Alfonsui Mikulskiui, savo susirinkime lapkričio 5 nauju savo vadovu pakvietė Rytą Babicką, ansamblio koncertmeisterį. Muz. Petro Armono vadovaujamas Lietuvių klubo choras ir "Bay Aerea Chamber Strings" orkestras kovo 25 surengė koncertą St. Petersburge, Fla., o kovo 16 St. Petersburgo LB surengė kanadietės solistės Irenos Černienės koncertą. Akt. Henriko Kačinsko poezijos rečitalis buvo surengtas Miami, Fla., kovo 6. Teatrai Šeštasis Teatro festivalis įvyko Chicagoje lapkričio 24-27. Buvo užsirašę šeši teatrai, bet vėliau atsisakė du: Worchesterio "Vienas" ir Toronto "Aitvaras". Festivalyje Clevelando "Vaidila" pastatė Algio Rukšėno politinę komediją "Posėdis pragare". Režisavo, dekoracijas ir kostiumus sukūrė Petras Maželis. Vertinimo komisija šį teatrą pripažino iškiliausiu ir paskyrė žymenį už dekoracijas ir drabužius. St. Petersburgo "Žibintas" pasirodė su Anatolijaus Kairio komedija "Testamentas". Režisūra ir dekoracijos — Dalilos Mackialienės. Hamiltono "Aukuras" suvaidino Petro Vaičiūno dramą "Tėviškės pastogėj". Režisierė — Elena Dauguvietytė - Kudabienė, kuri šiam teatrui vadovauja jau trisdešimt trejus metus. Kazimieras Bungurda, suvaidinęs ūkininko vaidmenį, buvo pripažintas geriausiu aktorium. Los Angeles "Dramos sambūris" pastatė Dalilos Mackialienės dramą "Nepripažintas tėvas". Režisavo Danutė Barauskaitė - Mažeikienė. Iškiliausia aktore pripažinta Viltė Jatulienė. Satyros ir humoro teatras "Antras kaimas" Chicagoje veikia jau 20 metų. Su specialia programa jis pasirodė Pasaulio lietuvių dienų proga ir paskui su ja gastroliavo New Yorke, Hartforde ir k. Kolektyvą sudaro 8 asmenys: prievaizda (grupės vadovas) Algirdas Titus Antanaitis ir vaidintojai — Vida Gilvydienė, Jūratė Jakštytė, Indrė Toliušytė, Eugenijus Būtėnas, Juozas Kapačinskas ir Arvydas Vaitkus. Dailininkas — Vincas Lukas, šviesininkas — Jonas Kaunas. Laisvės Žiburio koncerte balandžio 9 savo programa akt. Vitalis Žukauskas paminėjo savo sceninio darbo 40 metų sukaktį. 1942 m. įsijungęs į teatrą Kaune, dalyvavo eilėje pastatymų, gyvendamas Vokietijoje, 1948 m. su A. Škėma suorganizavo pirmąjį literatūrinį kabaretą "Klumpę" kartu su akt. A. Brinką ir H. Kačinsku ir aplankė daugelį stovyklų. 1949 m. Brooklyne suorganizavo teatro grupę ir su ja pastatė 12 veikalų ir aplankė eilę lietuvių vietovių. Pasunkėjus veiklai su šia grupe, ėmėsi ' ruošti humoristines programas, kurias jis vienas sukurdavo ir atlikdavo. Tas programas jis pavadino "Vieno asmens teatru". Šiam "teatrui" jis yra sukūręs apie tris šimtus vaidinimų ir humoristinių škicų ir yra aplankęs lietuvių vietoves Amerikoje, Kanadoje, Pietų Amerikoje, Europoje ir Australijoje. Lietuviai pasirodė ir kitataučių teatruose. Ingrida Blekytė vaidino Chicagos universiteto Court teatre dramoje "Loot". Laima Šulaitytė vaidino spektaklyje "Summer Stock Murder", kurį pastatė Chicago Premiere Society bendrovė. Laura Soltis su aktorių grupe gastroliavo kaip šokėja veikale "Evita". Filmuose ir televizijoje yra pagarsėjusi Ann Jillian (Nausėdaitė). Rež. Jonas Jurašas Japonijoje pastatė Čechovo pjesę "Trys seserys". Jį pakvietė Tadaši Suzuki teatras Tokijo mieste. Aktoriaus Henriko Kačinsko pagerbimas jo 80 m. amžiaus sukakties proga buvo surengtas kovo 27 Sunny Hills, Fla. Kalbėjo akt. J. Blekaitis ir P. Jurkus. Kitas jo pagerbimas buvo surengtas New Yorke. Grandinėlė Clevelande veikiąs lietuvių tautinių šokių ansamblis "Grandinėlė" kovo 19 paminėjo savo veiklos 30 metų sukaktį. Taip pat buvo pagerbti šio ansamblio vadovai visą laikotarpį — Liudas ir Aleksandra Sagiai. Per tą laikotarpį "Grandinėlę" yra perėję apie 500 šokėjų, dalyvavusių maždaug 400 koncertų ne tik JAV-se, bet ir Pietų Amerikoje ir Europoje. "Grandinėlę" sudaro apie 90 šokėjų ir muzikantų. Premijos JAV LB Kultūros taryba, kuriai vadovauja Ingrida Bublienė, yra suorganizavus eilę premijų. Joms įteikti surengiama speciali šventė. Trečioji tokia šventė įvyko gegužės 14 Kultūros židinyje New Yorke. LB krašto valdybos trijų tūkstančių dolerių premija už mokslo veikalą buvo paskirta dr Genovaitei Kazokienei iš Australijos už studiją, kurią ji parašė magistrės mokslo laipsniui gauti, "Life and Work of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis". Kazokienės veikalas buvo parinktas iš konkursui pristatytų septynių knygų ir aštuonių rankraščių. Dramos konkursą laimėjo Algirdas Landsbergis, ir jam buvo paskirta dviejų tūkstančių dolerių premija. Dailės premija teko dail. Vytautui Ignui už jo grafiką. Kultūros darbuotojo premiją gavo Aleksandra ir Liudas Sagiai, kurie yra sukūrę tautinių šokių ansamblį "Grandinėlę" ir jam vadovavo trisdešimt metų. Lituanistikos anglų kalba premija paskirta dr. Vytautui Vardžiui už jo veikalą apie Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje. Muzikos premija buvo pripažinta komp. Jeronimui Kačinskui, Berklee muzikos kolegijos profesoriui, o teatro premija — aktoriui Henrikui Kačinskui, kuris 1983 m. atžymėjo scenos darbo 60 m. ir savo amžiaus 80 m. sukaktis. Radijo premija teko dr. Jokūbui Stukui, kuris jau 43 metus veda "Lietuvos atsiminimų" programą New Jersey. Jaunojo dailininko premija paskirta dailininkei ir architektei Sofijai Gruzdytei. Tos gausios premijos, pagyvinusios išeivijos gyvenimą, atsirado Kultūros tarybos dėka. Jai pasisekė įtikinti Lietuvių fondą, kad būtų premijų mecenatu. Literatūros premijų įteikimo šventę ir koncertą, spalio 2 Kultūros židinyje New Yorke surengė Lietuvių rašytojų draugija, kuriai vadovauja Anatolijus Kairys. Maironio vardo 1000 dol. premija už poeziją buvo įteikta Bernardui Brazdžioniui už jo knygą "Vaidila Valiūnas". Premijos mecenatas — Juozas Gabė. Dvi premijos teko Pauliui Jurkui: Juozo Gabės vardo jaunimo poezijos premija už jo humoristinę poemą "Kiškis Piškis pas Gediminą". Tos premijos necenatė — Nelė Mazalaitė-Gabienė. Antroji, Aloyzo Barono vardo novelės premija P. Jurkui teko už jo novelę "Bokštas". Premijos necenatas — Julija ir Emilis Sinkiai iš Los Angeles. Leonardui Žitkevičiui įteikta Juozo Gabės vardo jaunimo poezijos premija už jo knygą rankraštyje "Aš nelauksiu, kol užaugsiu". Premijos mecenatė — Nelė Mazalaitė - Gabienė. Po premijų įteikimo programą atliko premijų laimėtojai ir pianistas Vilius Smiddy. Lietuvių rašytojų draugijos 2000 dol. premija paskirta Anatolijui Kairiui už romaną "Pažadų dvaras". Mecenatas — Lietuvių fondas. Kazys Bradūnas laimėjo Illinois Arts Council 1982 m. poezijos premiją 500 dol. už eilėraščių ciklą "Prierašai prie Genezės". Ateitininkų federacijos 1000 dol. premija paskirta kun. dr. Pranui Gaidai už veikalą "Nemarus mirtingasis — arkivysk. Teofilius Matulionis". Poezijos dienos Dešimtos poezijos dienos surengtos Chicagoje gegužės 27 - 28. Jas pravedė Kazys Bradūnas. Pirmas vakaras buvo skirtas prisiminti "Aušros" poetams. Su jų kūryba klausytojus supažindino Aušra Liulevičienė, o jų kūrybą skaitė "Antro kaimo" aktoriai, vadovaujami A. T. Antanaičio. Buvo deklamuota ir dainuota kūryba tokių poetų, kaip Stanislovas Dagilis, Andrius Vištelis, Maironis, Juozas Miglovara, Petras Arminas - Trupinėlis ir k. Antras vakaras buvo skirtas dabarties poezijai, kuriai atstovauti buvo parinkti šeši poetai: trys iš išeivijos — Jonas Aistis, Bernardas Brazdžionis ir Alfonsas Nyka-Niliūnas; trys iš Lietuvos — Janina Degutytė, Judita Vaičiūnaitė ir Vincas Mykolaitis - Putinas. Knygos 1983 metais Kotryna Grigaitytė pasirodė su savo lyrika "Tylos dovana". Leonas Lėtas išleido savo rinkinį "Trakas", o A. P. Bagdonas — "Žodžius į tolį". Albina Brazauskaitė - Razminienė davė dainų daineles "Aš tau priminsiu ramųjį kaimą", o Jonas Rūtenis — "Šventuosius dūmus". Iš romanų pasirodė du: Anatolijaus Kairio "Kelionė į Vilnių", "Draugo" premijuotas romanas, ir Vacio Kavaliūno "Dalia". Novelių knygą "Visaip atsitinka" išleido Antanas Gailiušis. Iš religinių veikalų pažymėtini Br. Kviklio "Lietuvos bažnyčios", II tomas, Vilkaviškio vyskupija, ir III tomas, Kauno arkivyskupija. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, VI tomas (Nr. 40 - 49). Prel. L. Tulaba, "Pamokslai sekmadieniams", 11 sąsiuvinis. Vysk. V. Brizgys, "Kazimiera Kaupaitė — Motina Marija". Vikt. Gidžiūnas, Pranciškonų observantų - bernardinų gyvenimas ir veikla Lietuvoje XV ir XVI amžiuje. Atspaudas iš LKMA Suvažiavimo darbų IX tomo. Vysk. V. Brizgys, II Vatikano mintys ir Lietuviai susirinkime. B. Ramanauskas, OFM, Aš savo dalį atlikau (apie šv. Pranciškų Asyžietį). J. Gimbutas, Lietuvos bažnyčių statytojai XIX-XX amžiuje. Atspaudas iš LKMA Suvažiavimo darbų IX tomo. Chronicle of the Catholic Church in Lithua-nia. Nr. 52-54. Išvertė V. Matusaitis. K. Trimakas, red., Moteris ir Kristus. Taip pat paminėtinos šios knygos: Juozas Brazaitis, Raštai, IV tomas. Bronys Raila, Kitokios Lietuvos ilgesys. Pranas Razminas, red., Kražiai. Amžinai iškeliavusieji Stasys Lozoraitis, Lietuvos diplomatijos šefas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministeris, mirė Romoje gruodžio 24. Alfonsas Mikulskis, kompozitorius, Čiurlionio ansamblio dirigentas, — spalio 14 Clevelande. Julius Gaidelis, kompozitorius — sausio 6 Milton, Mass. Stasys Yla, kunigas, publicistas, — kovo 24 Chicagoje. Antonio Samore, kardinolas, Lietuvos draugas, — vasario 3 Romoje. Jurgis Kiaunė, savanorių kūrėjas, pedagogas, — vasario 4 Putname. Jonas Aviža, prel. dr., — spalio 17 Miunchene. Aleksandras Aleksis, kompozitorius, vargonininkas, — spalio 11 Waterburyje. Kazys Veselka, aktorius, — kovo 25 Chicagoje. Juozas Gutauskas, prel., Škotijos lietuvių veikėjas, — balandžio 10 Glasgovve. Jonas Mulokas, architektas, — gegužės 31 Los Angeles. Jonas Simanavičius, visuomenininkas, — gegužės 19 Toronte. Albinas Elskus — Rožės langas. Beatričės Vasaris rinkinys 1976