TYLOS DOVANA Spausdinti

"Tylos dovana" yra septintoji Kotrynos Grigaitytės poezijos knyga. Knygos pavadinimas kiek primena Janinos Degutytės eilėraščių rinktinę "Tylos valandos" (Vilnius, 1978). Apibūdindamas K. Grigaitytės šeštąją poezijos knygą "Marių vėjui skambant" (Šaltinis, 1981, Nr. 1), buvau pažymėjęs, kad vienas gražiausių jos patriotinių eilėraščių "Visais vardais šventa" yra giminingas J. Degutytės panašaus pobūdžio eilėraščiui "Lietuvai". Bet tiek knygų vardų panašumas, tiek eilėraščių "giminingumas" tėra atsitiktiniai dalykai, tik būdingi atgarsiai — čia ir ten.

Šiame naujausiame K. Grigaitytės poezijos rinkinyje randame panašių motyvų ir poetinių priemonių, kaip ir kituose, ankstesniuose jos rinkiniuose. Tėviškės prisiminimas, jos ilgesys, švelni melancholija, kiek žaismingas, o kartu ir poetiniam apmąstymui artimas stilius yra būdingas ir ankstesniųjų rinkinių žymės. Apkskritai tematikos ir jos išraiškos požiūriu K. Grigaitytė yra artima neoromantinei krypčiai (plg. jos eilėraštį "Mūsų sodai" šiame rinkinyje, p. 32).

Į rinkinį "Tylos dovana" sudėti 64 eilėraščiai, padalyti į 3 skyrius: Palikta vasara, Aidas, Peteliškės sparnas. Bet visų tų skyrių eilėraščiams būtų galima duoti bendrą vardiklį: refleksinė poezija. Be abejo, poetės žvilgsnis iš praeities atsimuša ir į dabartį, į jos gyvenamą metą. Tų atsiminimų daugiausia yra pirmajame skyriuje, bet jų dar galima užtikti ir kituose dviejuose, ir praeities pergyvenimais persunkti ir dabarties vaizdai. Savo gimtosios žemės, savo tėviškės netekimas į poetės sielą yra taip įsigavęs, kad lieka nebeišdildomas, netgi laikui nešant vis pirmyn, užmiršties link. Šiuo atžvilgiu K. Grigaitytės poezija daug kam bus artimesnė už tą, kuri, daugiausia svetimųjų pavyzdžių veikiama, nutolsta nuo ano mums visiems bendro šaltinio, imasi svetimų temų arba užsiveria siaurame savo asmeninių pergyvenimų ratelyje.

Tėviškės atsiminimai šiame rinkinyje daugiausia susiję su tradiciniais įvaizdžiais, kaip raštuotos drobės, gryno lino drobės, drobės kraičiams, tolumon įsižiūrėjusios drebulės, išrauti beržai (partizanų likimo simbolis) ir pan.

Tėviškės prisiminimuose gana daug vaizdingumo, ypač prisimenant tėviškės gamtą. Tai jau matyti iš eilėraščio "Į tėviškę":

Dobilai prie kelio
saldų kvapą pučia.

Bilda ratai sarčių
risčios nešami (...)

O už klėties vyšniom
apynėlis sluogia —
dairosi į kelią
dulkių debesiuos (...)

O nuo gimto slenksčio
kvepia duona, vynas,
tarp klevų kai laukia
vartai atkili, (p. 20).


Dėl to tų vaizdų pamiršti "niekad, niekad negali", lyg "pirštų galais užgauti klavišai" gimtinės aidai "vis neša ir neša" (p. 16). Tėviškės juodžemy tarpusi šaknis svetur atrodo "vis labiau padžiūvus" (p. 17).

Pirmajame šio rinkinio skyriuje randame kelis religinio pobūdžio eilėraščius, kaip "Liudytojai" (apie Kristaus kančią), "Apmąstymas" (religinis žmonijos atšalimas) ir kiti. Jei kur kryžiai niekinami ar išvartomi, tai poetė pramato jiems kitokią ateitį:

Kelsis kryžiai iš plikų dirvonų,
girių tankumynų ir šilų —
švyturiais nušvitę, Aleliuja giedant
kiekvienoj pastogėj, kiekvienam kely.
("Kryžiai po nakties", p. 24).


Gal ir atominis pavojus nebūtų atsivijęs, jei nebūtų "išvarę Tave iš namų ir ženklus pakelės nutrynę" (eil. "Žadam palaidoti žemę", p. 25).

Antrajame rinkinio skyriuje randame prisiminimų, susietų su palyginimais ar sugretinimais "čia ir ten":

tai ten . . .
Tai ne čia,
kur gestam kaip žaros iš lėto" (p. 30).


Bet tas gesimas neužgožia poetės jaunesnio meto polėkio, kuris gali išvaduoti iš neramių dabarties pergyvenimų. Kai kur gal ir sunkiau beatsekti, iš kur imtas gamtos vaizdas, bet kai pasigirsta prašymas "Pargyvuoki pempe, parkukuok gegute", jau aišku, kokia žemė čia minima. To jaunatvės entuziazmo aidas pasigirsta tokiuose eilėraščiuose kaip "Kartą pavasarį", "O vėjau, vėjau", "Miško šeima", "Užtvanka":

Vartai užkelti,
žirge laukinis!
Kamanas purtyk,
sukis aplink.
Karčius baltuosius
saulėj džiovinki,
spindulių pluoštais
įsikinkyk, (p. 41).


Trečiasis rinkinio skyrius "Peteliškės sparnas" (simboliškai tai reiškia poetinę dovaną; yra kaip ir poetinis credo. Tai žvilgsnis į nueitą kelią, į praeitį, bet ir į ateitį. Nors "vartai užverti" (dažnas įvaizdis), nors gal svetur reikės "palaidot vasarą mūs paskutinę" (p. 56), viltis teberūsi. Poetė čia išsako lyg ir savo poetinį palikimą:

Skubu apeiti savo daržą
šalna kad neužsuktų nežiniom;
kol vasara dėl palikimo varžos
su rudenio viešniom.

Visiems po žiedą apdalinsiu
už meilės lašą šios dienos.
Palikus sau tik šviesią mintį
ant rudenio briaunos.
("Skubu", p. 67).


Sušvinta viltis transcendentiniame pasaulyje pasimatyti su savo brangiaisiais "amžinos laimės Žibinto" (sl. 81) šviesoj.

Gera dalis šio rinkinio eilėraščių parašyta laisvais ritmais, bet ne mažiau jų ir parimuota, vietom daugiau aliteraciniais, tolimesnio sąskambio rimais ir laisvai pasirinktoj eilėraščio formoj. Kas norės, galės pasimėgauti kokia dvidešimčia ketureiliais sudėtų eilėraščių, o kitiems gal ne mažiau patiks dabar madingi (nors jau ir kai kurių klasikų praktikuoti) laisvi ritmai. Bet ir šiuose dažnai gali nugirsti kad ir tolimesnių žodžių atliepiantį sąskambį. Muzikalumas yra reikšminga visų šių eilėraščių žymė.

Vaizdingumui sukelti skirta nemaža atitinkamų įvaizdžių, kurių vienas kitas jau anksčiau minėtas. Kai kurie čia bus gal pirmą kartą nugirstami, kaip, pvz., sparnų ašmenys, šalta ugnis ir pan. Būdingi ir tokie palyginimai, kaip gniūžtės kaip lelijos, ar sugretinimai, kaip erškėčiai ir lelijos, saulėtekis ir saulėleidis ir kt. Poetinio išradingumo šiame rinkinyje ne mažiau kaip ir ankstesniuose. Gal vienas kitas eilėraštis ar posmas liks hermetinės išraiškos ženkle, gal koks sakinys nuskambės realesne gaida (juk autorė ir beletriste), bet apskritai taupus, gerai išmąstytas žodis, į kurį stengtasi sudėti kuo daugiau poetinio tūrio, žymi visą K. Grigaitytės poeziją. Estetinė išraiška čia tokia skaidri, kad gali eiti pavyzdžiu ne vienai mūsų poetei, mėgstančiai kartais tą skaidrumą pažeisti ir skaitytoją pašokiruoti. Knygą nuotaikingai pailiustravo Paulius Jurkus.

Kotryna Grigaitytė: TYLOS DOVANA. Lyrika. Brooklyn, N.Y., Išleido Darbininkas, 1983. Spaudė pranciškonų spaustuvė. 86 p. Kaina nepažymėta.