ANGLIŠKOJI LITUANISTINĖ ENCIKLOPEDIJA Spausdinti
Parašė Juozas Girnius   
(Tęsinys iš pereito numerio )
Teisingas nusistatymas duoti mūsų angliškojoj enciklopedijoj ir tuos svetimtaučius, kurie yra nusipelnę lituanistikai. Bet šiais atvejais ir reikia ribotis tik šiuo jų biografijos aspektu. Taip ir daroma A. Bezzenbergerio ir A. Brūcknerio atveju. Tačiau J. N. Baudouin de Courtenay kažkodėl (greičiausiai iš anksto nepainformavus biografijos autoriaus, ko geidaujama) be jokio reikalo duodama pilna biografija, kurioj santykiai su Lietuva užima tik trečdalį viso teksto. Ateityje nereikėtų tokiu būdu eikvoti vietos, kuri kitur taip taupoma.

Tiek dėl biografijų. Nors visų pirma enciklopedija ne dėl jų leidžiama, vis vien jos užima daugiausia vietos. Jos kelia ir daugiausia klausimų. Todėl ir pastabų daugiausia dėl jų susidarė.

Nemažai ploto angliškojoj mūsų enciklopedijoj užima ir vietovardžiai, žinoma, visų pirma savieji — Lietuvos ir jos istorinių žemių. Nors ir glaustai, bet šiame tome duodami visi Lietuvos miestai, miesteliai ir bažnytkaimiai. Net pora kaimų pastebėjau. Be abejo, nėra ko daug apie bažnytkaimius pasakyti. Todėl ir kyla klausimas: ar iš viso reikia jų visų? Dar labiau šis klausimas kyla dėl kaimų: mažas dar dalykas, kad prie Adomėliu kaimo 1863 m. sukilėliai vienoj pievoj buvo su rusais susikovę. Nedidelis dalykas ir tai, kad Ažytėnuose gimė M. Katkus. Smulkinimasis kaimais ir daugeliu bažnytkaimių tik menkina visos enciklopedijos įspūdį.

Toks pat klausimas kyla ir dėl vandenvardžių — ežerų ir upių. 48 ha (Beržą) ar ir 106 ha (Al-majas) ežerai ar 22 km (Aknysta) ar ir 31 km (Agluona) upės — vargu ar jau yra tokie vandenys, kad jų reikėtų svetimiesiems leidžiamoj enciklopedijoj. Dedamųjų ežerų ir upių "slenkstį" reikėtų gerokai pakelti, kad kuo mažiau enciklopedijoj liktu visokių trupinių pribarstymo.

Svetimieji vietovardžiai iškyla kaip mūsų išeiviniai centrai — kraštai ir kolonijos. Pirmajame tome duoti jau daugumos kraštų lietuviai — Australijos, š. Amerikoje — Kanados, P. Amerikoje — Argentinos, Brazilijos ir Kolumbijos, Europoje — Belgijos ir Austrijos. Apžvalgos labai glaustos, sakytume, net per kuklios (Australija — 2 puslapiai, Kanada ir Brazilija — po pustrečio puslapio). Matyti, ir nebuvo esmingesnės medžiagos, nes, be abejo, nebūtų buvę vietos gailėta.

Jungtinių Amerikos Valstybių duodamos visos lietuviškosios kolonijos. Pusė didžiųjų kolonijų jau šiame tome duotos: Čikaga, Bostonas, Clevelandas, Baltimorė. Čikagos lietuviai aprašyti veik 5 puslapiuose, Bostono ir Clevelando — po 3 puslapius. Nepamirštos ir pačios mažosios kolonijos. Tik vienos jų nėra — Custerio, Mich. O vis dėlto ši kolonijėlė kaip tik buvo verta dėmesio: kai veik visur lietuviškąsias bažnyčias projektavo svetimieji, tai Custerio bažnytėlė yra projektuota arch. J. Muloko. kuris stengėsi jon įvesti ir lietuviškųjų motyvų (žr. Aidai, 1969 nr. 1). Lietuvių Enciklopedijoj iš pradžių (IV tome) Custerio lietuviai liko taip pat pamiršti. Bet papildymų tome jie buvo aprašyti, pateikiant ir J. Muloko projektuotosios bažnytėlės nuotrauką. Taigi, po ranka turėta informacija.

Iš I tomo dar nevisai aišku, ar ir kitų kraštų lietuviškosios kolonijos bus atskirai duodamos. Sprendžiant iš Argentinos, atrodo, kad atskiros lietuvių kolonijos nebus duodamos, bet iš Australijos — kad bus duodamos. Atskirai aprašomi ir Adelaidės, ir Brisbanės lietuviai, tik Canberros kolonija (gal ji ir per maža) nutylima. Adelaidės lietuvių apraše krinta į akis, kad po II pas. karo ten atvykę tik apie 200 asmenų — aiški korektūros klaida. Randamas Brad-fordo lietuvių aprašas leidžia spręsti, kad bus atskirai duodamos ir Anglijos lietuvių kolonijos. Tačiau Vokietijos pokarinių stovyklų atskirai neduodama. Reikia tik pageidauti, kad bendrasis Vokietijos lietuvių aprašas nebūtų per daug santūrus, kaip šiame tome Austrijos pokario lietuvių aprašas (vos trys ketvirčiai puslapio!).
žurnalų bei laikraščių duodami tik svarbesnieji. Pageidautina, kad tos pačios rūšies leidiniai būtų panašiai ir duodami, žurnalo "Archivūm philologicum" nurodomi ir pagrindiniai bendradarbiai, o "Athenaeum" — tik redaktorius. Randame "Baltic Review", bet nerandame "Commentationes Balticae" (šis žurnalas užsimenamas tik Baltisches Forschungsinstitut apraše).

Iš stambesniųjų organizacijų šiame tome aprašomi ateitininkai. Jų istorija Lietuvoj bent labai schemiškai pateikiama, bet išeiviniam laikotarpiui teskirta 12 eilučių, kuriose ir nebuvo galima nieko daugiau pasakyti, kaip tai, kad jie buvo po karo atgaivinti Vokietijoj, o nuo 1950 administracinis centras perkeltas į JAV. Tai jau ne tik kuklu, bet ir tiesiog nepatenkinama. Matyti, redaktorius, rašydamas apie savo paties ilgai vadovautą organizaciją, baiminosi kad nesusilauktų objektyvumo stokos — favoritizmo priekaištų. Bet šios aprašo dalies negalima laikyti objektyvia pačių ateitininkų atžvilgiu: jei nerandama nieko parašyti apie jų 25 metų veiklą išeivijoje, tuo pačiu implikuojama šios veiklos nuvertinimas. Ar tuo pačiu matu bus matuojami ir kiti? Ar, pvz., ir skautų išeivinė veikla tesusilauks 12 eilučių? Prisipažįstu, kad negaliu suprasti, kokiu būdu taip nelemtai išėjo su šiuo straipsniu. Lyg autorius būtų persigandęs, kad jau išeikvojo eilučių normą, ir straipsnį jo pusėj užbaigė.

Panašiai vargu ar galima pakankamu laikyti ir Baltų universiteto aprašą — pagal pusę puslapio iš šio aprašo nieko daugiau ir negalima reikalauti, bet ar ši institucija nenusipelnė bent vieno puslapio 6 tomų enciklopedijoj?
Dalykiniuose straipsniuose tokio perdėto "taupumo", galima sakyti, nebeaptinkame. O kadangi tie straipsniai sudaro patį tomo branduolį, tai ir vienos kitos ankstesnės kritiškos pastabos netenka generalizuoti viso šio tomo kritika. Priešingai, šie pagrindiniai dalykiniai straipsniai apskritai daro gerą įspūdį. Tai savo ruožtu visumoj sudaro ir viso šio tomo gerą įspūdį, žinoma, kiekvienos srities straipsnius specialiau įvertinti jau tų sričių specialistų reikalas. Bet eiliniams skaitytojams (o tokiais visi esame už savo specialybės ribų), svetimiesiems ar saviesiems, pateikiama pakankamai pilnos ir galimai objektyvios informacijos į-vairiais lietuviškaisiais klausimais.

Stiprūs istoriniai straipsniai apie mūsų valdovus Algirdą, Kazimierą (apie abu rašo J. Jakštas), Aleksandrą (K. Avižonis), Steponą Batorą (V. Sruogienė), Augustus (Sužiedėlis, kuris aprašo ir šv.Kazmierą). Archeologinę proistorę apžvelgia J. Puzinas. Redaktorius S. Sužiedėlis pateikia straipsnius apie pilis, miestus, Lietuvos Tarybą. Jis informuoja ir apie gudus. Baltus apibūdina W. R. Schmalstieg ir M. Gimbutienė. Lietuviškosios architektūros apžvalgą pateikia J. Gimbuto, P. Rėklaičio ir V. Švipo straipsniai. Bažnyčias ir varpines aptaria J. Gimbutas, o A. Mažiulis — kryžius ir koplytėles, šiam tomui teko ir dailės apžvalga (J. Grinius, P. Jurkus). Lietuviškąjį baroką ir klasicizmą atskiruose straipsniuose apžvelgia P. Rėklaitis. R. Krasauskas duoda Aušros Vartų išsamų aprašą. Su lietuviškosiomis 'baladėmis supažindina J. Balys. Mūsų baleto aprašą parūpino St. Santvaras. Gintarą aprašo B. Saldukienė. žemės ūkio apžvalgų pateikė J. Paltarokas, Br. Povilaitis ir S. Sužiedėlis. Lietuvos bankus aprašė J. Pažemėnas, pinigus — J. K. Karys. Apie mūsų kariuomenę informuoja Z. Rauli-naitis. Ir taip toliau — galime sakyti, nes tik dalį šių teminių straipsnių suminėjome. Bet jau ir iš jų matyti, kaip gausu įvairios medžiagos jau šiame tome.
Pora tik pastabų. Duodant mūsų meno įvairių sričių (architektūros, dailės, baleto) aprašus, nepamirštinas ir mokslas, kaip buvo atsitikę Lietuvių Enciklopedijos specialiajame Lietuvos tome. Įdėti straipsniai ir apie archeologinius tyrinėjimus, ir apie astronomiją. Tai gerai. Bet negerai, kad pamirštos biologija ir chemija. Gal būt, redaktorius turi galvoj visus gamtos mokslus apžvelgti vienu straipsniu. Bet tuo atveju reikėjo tai bendrai apžvalgai palaikyti ir astronomiją.

Antra pastaba. Baleto ir dailės apžvalgose supažindinama ir su šių meno sričių tolesniu plėtojimusi sovietinėje okupacijoje. Bet architektūros apžvalga baigiama nepriklausomybės metais. Jau formalus nuoseklumas reikalavo ir architektūros apžvalgą atbaigti.

Neturint iš anksto sudaryto plano ir vieno vyr. redaktoriaus, Lietuvių Enciklopedija neišvengiamai buvo nuėjusi maksimalios decentalizacijos linkme — viską duoti atskirais straipsniais. Angliškojoj mūsų enciklopedijoj tai reikštų stačiai juokingą smulkinimąsi To-ėmėsi dedamąją medžiagą koncentruoti — vienon vieton sutelkti artimus dalykus. Pvz., vienoj vietoj randame dailės mokyklas ar muziejus, o taip pat dailininkų organizacijas. Panašiai vienon vieton sutelkta informacija ir apie visus Lietuvos bankus. Tai tikslinga.

Gal būt, šia centralizacijos -koncentracijos linkme praverstų eiti net dar griežčiau. Pvz., iš straipsnio apie aviaciją toks skurdus mūsų vaizdas (tik 100 visų rūšių karinių lėktuvų prieš II pasaulinį karą!), kad kyla klausimas, ar ne tikslingiau būtų buvę karinę aviaciją įjungti į bendrąją mūsų kariuomenės apžvalgą (ji kaip tik duodama šiame tome), o civilinę aviaciją perkelti mūsų sporto apžvalgon.

Visišku nesusipratimu laikau mūsų tariamųjų dievų atskirais straipsniais davimą, kai visur kitur stengiamasi medžiagą kiek galint tikslingiau vienon vieton sutelkti. Priskaičiavau šio tomo trijose raidėse 21 dievą! Iš jų, berods, tik Bangpūtys turėjo savo vietą lietuviškame Olimpe, o visi kiti yra tik tariami. Negi norėjome pasauliui pasirodyti tokia dievinga tauta, kad visos turi prieš mus nublankti? Bet tada būtų reikėję vis nekartoti, kad tai tik "a supposed deity". Straipsnių autorius rimtai reikalą ėmė, nes ne tik neslėpė jų tariamumo, bet vis jį demaskavo. Todėl daugumą jų ir davė ne lietuviškais vardais, o taip, kaip kur jie buvo užrašyti, pvz. Alaba-this, Aspelenie, Ausca, Austheia, Auxtheias Vissagistis, Babilos, Ben-tis, Bezlea, Biczbirbius, Bubilos, Bu-dentoys etc. Tie straipsniai iš tikro paliudija jų autoriaus A. Mažiulio didelę erudiciją, šioj srittyj, bet reikėjo ją pataupyti bendrajai mūsų senojo tikėjimo apžvalgai. Dabar gi tik be reikalo daug vietos veltui išeikvota, tuos pačius dalykus vis kartojant. Drįstu siūlyti, kad kituose tomuose būtų nutrauktas to viso "dievyno" atskirais straipsniais teikimas. Tai juk bendroji enciklopedija, o ne specialus senojo mūsų tikėjimo žodynas (ir toks dalykas prabangesnėmis sąlygomis būtų įmanomas)
Lietuviškai gautąją medžiagą vertė į anglų kalbą ištisa eilė asmenų, o jų vertimus lygino prof. R. Sealey. Nebūdamas kompetentingas šiuo atžvilgiu darbą vertinti, tegaliu pasakyti, kad bent lietuviui skaitytojui angliškosios mūsų enciklopedijos kalba atrodo pakankamai gera. Vienas tik reikalas yra aiškus: reikia griežtai iš karto nusistatyti, kaip į anglų kalbą verčiami mūsų organizacijų pavadinimai ir panašūs dalykai. Kai kur atsitiktinai pastebėjau, kad nevisiškai laikomasi vienodumo. Pvz., ta pati Tautinė sąjunga (ALTS) E. Bartkaus biografijoj yra Lithuanian National Associa-tion, o T. Blinstrubo biografijoj jau ji virtusi National Lithuanian Society. To paties T. Blinstrubo biografijoje Lietuvių fondas verčiamas Lithuanian Fund, bet pats šis fondas angliškai vadinasi Lithuanian Foundation. Jei daugiau tokių nevienodybių organizacijų varduose būtų įsibrovusių, nebūtų gerai. Reikia vienodumo ir kitur pageidauti. Pvz., V. Čepinskio biografijoj prorektorius (universiteto) taip ir verčiamas: prorector, bet gi trejeto puslapių B. Česnys tose pačiose pareigose apibūdinamas kaip Assistant Rector (J. Blažiui tai įrašoma mažosiomis raidėmis). Lietuvos vidurinė mokykla — gimnazija vienų biografijose yra se-condary school, o kitų high school (beje, panašios apimties 'biografijose vienų išvardijama ir gimnazija, kitų — ne). Įvairiai verčiamas tiesioginio atitikmens JAV universitetuose neturįs lietuviškojo universiteto vyresnysis asistentas: vienur jis yra assistant instructor, kitur — senior assistant.

Brangus dalykas yra korektūros. Todėl lietuviškoji spauda ir gausi korektūros klaidomis. Labai būtų pageidautina, kad Encyclopedia Lituanica bent šiek tiek būtų laisvesnė nuo korektūros klaidų, negu kiti mūsų leidiniai. Svetimtaučiui turi rėžti akį, kai, pvz., St. Baro biografijoj randa 3 korektūros klaidas 2 eilutėse! Ir jei kas skaitys, negalės nepastebėti, nes šios klaidos yra ne lietuviškose pavardėse, o visur žinomų Verdi ir Puccini operų herojų varduose.

Gana negausiame bendradarbių sąraše tuojau akin krinta, kad 4 bendradarbių santrumpos yra dvigubos. Atseit, per vėlai pastebėta, kokia santrumpa atitinkamam bendradarbiui buvo iš pradžių parinkta.

Techniškas Encyclopedia Lithu-anica apipavidalinimas yra patenkinamas. T. Valius sukūrė dailų aplanką, leidėjas J. Kapočius parinko naują, akiai malonų šriftą. Tomas gana gausiai iliustruotas. Dauguma iliustracijų gerai ir perteiktos. Bet yra ir taip uždažytų, kad nieko nebeįžiūrėti (pvz. Čikagos Jaunimo centro nuotraukoj yra matomas ne pats pastatas, o tik keletas automašinų pastato priekyje — p. 501). Iš parašo po nuotrauka 503 puslapy neįmanoma žinoti, kokį ten Lithuanian Cong-ress matome, nes daugelis Čikagoj vykusių suvažiavimų buvo vadinti kongresais. Straipsny apie lietuvių dailę nuotraukos, duodamos reprezentuoti Lietuvos dabartinei dailei, yra gana atsitiktinai parinktos ir nieku būdu jai neatstovauja.

Gerai, kad prie biografijų dedami žmonių atvaizdai angliškojoj enciklopedijoj duodami didesnio formato, žinoma, jų šioj enciklopedijoj daug mažiau negu Lietuvių Enciklopedijoj. Todėl jų atrankos klausimas yra dar jautresnis. Pvz., būtų galima kelti klausimą, ar buvo būtini Tatjanos (ne iš pačių iškiliųjų mūsų baleto primadonų) ar Svetlanos (lietuviuose, berods, nė karto nepasirodžiusios) atvaizdai. Iš antros pusės galima kelti klausimą, ar jau tokia vietos stoka, kad nebuvo galima dar vieno antro atvaizdo įdėti. Pvz., be atvaizdų duoti ir tokie asmenys, kaip kankiniai vysk. V. Borisevičius ir Julijonas Būtėnas, dirigentas M. Bukša, rašytoja S. Čiurlionienė, iš gyvųjų išeivijoj — kompozitorius Br. Budriūnas, rašytojas K. Barėnas, iš jaunųjų mokslininkų humanitarų aukščiausiai iškilusi prof. B. Ciplijauskaitė.

Absoliučiai tobulo darbo nėra ir negali būti, ypač tokio kolektyvinio, kaip enciklopedija. Todėl ir kritiškos pastabos neturi būti imamos lyg jo nuvertinimu, Lituanistinės enciklopedijos anglų kalba I tomo suredagavimas buvo keblus uždavinys. Redaktorius S. Sužiedėlis savo uždavinį gerai atliko. Aplamai daug darbo jis įdėjo į šį tomą. Be ištisos eilės jo paties straipsnių, aišku, jo plunksnai priklauso ir daugelis kitų nemažų straipsnių, kurie be parašo duodami.

Žvelgiant į ateitį — rengiamuosius tomus, būtų pravartu dar kartą patikrinti visos enciklopedijos susidarytąjį planą, kad viskas rastų savo vietą ir kad jos niekam nepritrūktų, kam ir kiek tikrai reikia. Iš I tomo atrodo, lyg daug kur redaktorių varžė vietos stoka. Jei iš tiesų maža vietos, tai reikia griežtinti matus gausiai smulkiajai medžiagai — mažiau jos duoti, nes ji ir pačią enciklopediją tik smulkina. Vietos sutaupytų ir nuoseklus medžiagos koncentravimas, nedarant tokių išimčių, kaip šiame tome nebuvėliams dievams, šeši tomai po 608 puslapius yra pakankamai platūs rėmai aprėpti netokį jau platų lietuviškąjį pasaulį. Tikimės, kad kituose tomuose išsilygins ir tie nelygumai, kurių I tome sunku buvo išvengti.