AMERIKOS TELEVIZIJOS ŽVILGSNIS Į RELIGIJĄ SOVIETŲ SĄJUNGOJE Spausdinti
Viena didžiausių Amerikos televizijos bendrovių, National Broadcasting Corp., 1984 m. liepos 15 d. perdavė ypatingą laidą apie religiją Sovietų Sąjungoje. Jos metu buvo pakartotinai paminėtas ir tikinčiųjų persekiojimas Lietuvoje. Šią laidą, įskaitant didmiesčius, transliavo apie 80 televizijos stočių.

Gal svarbiausias akstinas paruošti šią laidą buvo birželio mėnesį įvykusi Amerikos religinių atstovų viešnagė Sovietų Sąjungoje.

Televizijos laida, pavadinta "Religija Sovietų Sąjungoj: Dar vienas žvilgsnis", prasidėjo šiais žodžiais: "Sovietų valdžia ateistinė, tačiau religija tebeegzistuoja. Ar ji gyva ir klesti? Ar ji persekiojama ir merdi?" Tuos klausimus nagrinėjo septyni dvasiškiai ir pasauliečiai, atstovaujantys stačiatikių, katalikų, episkopatų, baptistų, žydų ir anglikonų religijoms.

Londono universiteto profesorius ir vienas Kestono kolegijos steigėjų Peter Reddaway kritikavo Amerikos tikinčiųjų delegacijos Sovietų Sąjungoje vadovybę už perdidelį mandagumą sovietinei valdžiai ir vengimą viešai pasisakyti apie religijos persekiojimą. Tų vadovų spaudos konferenciją Maskvoje Reddaway pavadino "šokiruojančia". Vienas jų, presbiterijonų pastorius dr. Bruce Rigdonas, tenai tvirtino, jog bažnyčių padėtis Sovietų Sąjungoje gerėjanti. Iš tikrųjų, pabrėžė Reddaway, ši padėtis nuolat blogėja, ką rodo ir pastarųjų metų įvykiai Lietuvoje. Anot jo, tokie "kvaili" vakariečių pasisakymai apie "gerą" religijos padėtį reiškia tiesioginę paramą religijos persekiotojams; kas giria sovietinę sistemą, apvilia tikinčiuosius.

Reddaway nuomone, tikintiesiems naudingiausi privatūs apsilankymai ir asmeniški susitikimai Tarybų Sąjungoje.

Su Reddaway sutiko stačiatikių šventikas ir "Amerikos balso" religinių laidų redaktorius Viktor Potapov. Jis prisiminė, kaip dar neseniai sovietinė propaganda išnaudojo Billio Grahamo apsilankymą. Potapov pasakojo, kaip valdžios atstovai tokius delegatus be atvangos girdo ir vaišina; taip "numylėti", kai kurie svečiai vengia kritikuoti savo vaišinguosius šeimininkus.

New Yorko žydų rabinas Artur Schneider pasakojo, kad ir tikinčiųjų žydų padėtis Tarybų Sąjungoje nuolatos blogėja, jų dvasiniai poreikiai nepatenkinami. Pasak jo, žydai irgi kritikuoja tuos, kurie teisina sovietinę sistemą. Nepaisant to, jis ragino, kad durys į Sovietų Sąjungą būtų paliktos atviros, nes kitaip tikintieji ten jaustųsi izoliuoti. Tokie apsilankymai ir susitikimai yra naudingi, kalbėjo jis, bet lankytojai turi būti gerai pasiruošę, žinoti faktus. "Nebūkite naivūs , kreipėsi Schneider į būsimus lankytojus, būkite apsišvietę ir tiesūs".

Amerikiečių delegacijos narys, episkopalas kunigas Charles Perry, nesėkmingai mėgino teisinti delegacijos vadovus. Jis kalbėjo, kad jis ir kiti dalyviai buvo nustebinti religijos gyvybingumu Tarybų Sąjungoje, ypač atsižvelgiant į valdžios varžtus. Į klausimą, ar religija ten "laisva", jis atsakė, jog žodis "laisvė" čia netinka: tikintieji turi laisvę dalyvauti religinėse apeigose, bet už bažnyčios ribų jų laukia labai griežti apribojimai.

Diskusijų metu iškilo ir Lietuvos klausimas. Profesorius Reddaway palygino sovietinės stačiatikių hierarchijos paklusnumą vyriausybei su tvirtesne ir labiau nepriklausoma Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovybės laikysena. Jis tvirtino, kad lietuviai katalikai laimėjo daugiau nuolaidų iš valdžios, nes jie laikėsi tvirčiau už rusų stačiatikių hierarchiją. Reddaway paminėjo Katalikų teisėms ginti komiteto narių, kunigų Sigito Tamkevičiaus ir Alfonso Svarinsko, suėmimą ir 123,000 lietuvių pasirašytas peticijas, reikalaujančias jų paleidimo. Padėtį Lietuvoje Reddaway pavadino "įtempta".

Apie tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje užsiminė ir rabinas Schneider. Jis vadovauja "Atsišaukimo į sąžinę" organizacijai, kuri rūpinasi religijos laisve visame pasaulyje, ir yra dažnai lankęsis Tarybų Sąjungoje.

Pagrindinis diskusijų dalyvių dėmesys buvo nukreiptas į stačiatikius. Mėginta atsakyti į klausimą, kodėl stačiatikių hierarchija šiandien beveik visiškoje valdžios kontrolėje. Šventikas Potapov aiškino, kad, užėmę valdžią, bolševikai su nepaprastu aršumu persekiojo rusų stačiatikius, kurių daug žuvo konclageriuose. Tarybinė valdžia mėgina naudoti stačiatikių bažnyčią savo užsienio politikos tikslams — po antrojo pasaulinio karo ši bažnyčia buvo sovietinės ekspansijos Rytų Europoje instrumentas, o šiandien — Maskvos įrankis pasauliniame taikos sąjūdyje.

Pasak Baptistų pasaulinės sąjungos atstovo Reinholdo Kerstano, kai kurie baptistai Sovietų Sąjungoje taip pat skundėsi savo vadovybės per dideliu nuolankumu valdžiai. Tačiau, pabrėžė jis, ir tokie vadovai yra "tikri krikščionys". Sovietiniai pareigūnai jam aiškino, jog Sovietų Sąjungoje esą 545,000 baptistų, bet neoficialiomis žiniomis jų penkis sykius daugiau.

Iš diskusijų paaiškėjo, kad Sovietų Sąjungoje yra 45 milijonai musulmonų, tačiau jie nevisi aktyvūs. Maskvai ypatingo rūpesčio kelia nepaprastas musulmonų prieauglis. Jų apgyventose srityse veikia daug pogrindžio mečečių, bet valdžia musulmonus ne taip griežtai persekioja, kaip, pvz., baptistus. Tai galima paaiškinti užsienio politikos išskaičiavimais, nenoru užpykinti vadinamojo "Trečiojo pasaulio" šalių. Valdžia taip pat bijosi, kad sovietiniai musulmonai nepadėtų Afganistano kovotojams.

Paklausti apie religijos perspektyvas Sovietų Sąjungoje, televizijos diskusijų dalyviai pasisakė gana optimistiškai. Marksistinei - lenininei ideologijai subankrutavus, daugelis sovietinių piliečių ieško prasmės kitur ir taip sueina į sąlytį su religija. Valdžios atstovai anksčiau sakydavo, kad Tarybų Sąjungoje religija tesidomi senimas; šiandien jie taip nebekalba. Ypač jaunimas ieško vertybių, moralinių šaknų — vis didėja tikinčiųjų jaunuolių skaičius. Pasak profesorių Reddaway, religija Tarybų Sąjungoje ir toliau plėsis bei stiprės, ypač ten, kur bažnyčių vadovybė sugebės išlikti nepriklausoma.