IŠEIVIJOS LIETUVIŲ JAUNIMAS PASAULYJE Spausdinti
PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO PENKTOJO KONGRESO STUDIJINĖS ANKETOS DUOMENYS

Sąmoningos tautos, bendruomenės ir grupės deda specialias pastangas savo padėčiai stebėti ir tinkamai aptarti. Bet nuo individų nusistatymų, sprendimų bei elgesio priklausančiai padėčiai apibūdinti nėra kito kelio kaip juos pačius apklausinėti.

Lietuvių išeivijos jaunimas jau prieš keliolika metų ėmėsi iniciatyvos savo pačių padėtį aptarti plačios apimties studijine anketa, platinama bei užpildoma kiekvieno lietuvių jaunimo pasaulinio kongreso proga.

Šio straipsnio rėmuose bus pateikti 1983 m. įvykusio penktojo jaunimo kongreso proga surinktos anketos duomenys.

Padėka priklauso dr. Antanui Sužiedėliui, Amerikos Katalikų Universiteto Washingtone Berniukų Miesto Jaunimo Vystymosi Studijų Centro direktoriui, sudariusiam galimybę šios anketos duomenis apskaičiuoti jo vadovaujamo tyrimų centro kompiuteriais.

Anketos istorija, 1966-1983 1966. I Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso proga, Vytautui Černiui vadovaujant, buvo sudaryta studijinė anketa iš 57 klausimų. Rezultatai buvo paskelbti žodžiu kongrese, bet jų neteko užtikti atspausdintų spaudoje.

1972. Dr. Romualdo Kriaučiūno modifikuota 67 klausimų anketa buvo platinama ir užpildoma II Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso proga. Rezultatų lentelės su trumpu dr. Kriaučiūno įvadu buvo atspausdintos Aiduose (1973, 193 - 198 psl.).

1976. III Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso proga anketos platinimas nebuvo plačiai išvystytas. 77 užpildytų anketų duomenys buvo kompiuteriais apskaičiuoti, bet, neišvydę viešumos, guli archyve.

1979. IV Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso metu 406 surinktos anketos buvo analizuotos, o kai kurie duomenys, palyginti su tokios pačios 1972 m. anketos (bei, "kur tinkama ir įmanoma", su 1956 ir 1960 m. Lietuvių studentų sąjungos JAV-CV studijų komisijos anketų) duomenimis dr. Rimo Petrausko pranešime IV Mokslo ir Kūrybos simpoziume 1981 m. Chicagoje.

1983. Prieš V Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą surinktos anketos su 69 klausimais buvo kompiuteriais analizuotos, duomenys suvesti, žodžiu skelbti to kongreso atidaryme kongresinėje stovykloje ir studijų dienose. Rezultatai spausdinti ir tebespausdinami spaudoje: Ateityje, Pasaulio Lietuvyje, The Observer. Šiame ilgesniame Aidų straipsnyje tų metų duomenys pateikiami bei palyginami su 1972 m. anketos duomenimis.

J983 m. anketa plačiai paskleista V Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso studijinė anketa buvo paruošta ir platinama 1983 m. pradžioje. Platinimui išdalinta 4000 su viršum kopijų, pusė jų JAV-se, kita pusė pasiųsta kitų kraštų centriniams, su jaunimu ryšius palaikantiems asmenims (iš paties jaunimo ar vyresniųjų), organizacijoms ar institucijoms: Australijai — 500, Kanadai — 375, Vakarų Vokietijai — 375, Brazilijai — 150, Anglijai — 125, Argentinai — 100, Kolumbijai — 75, Urugvajui — 50, Venecuelai — 50, Prancūzijai — 30, Italijai — 25, Izraeliui — 25, Austrijai, Belgijai, Švedijai ir Šveicarijai — po 10. Iki nustatyto ir vėliau pratęsto termino sugrąžinta 289 užpildytos anketos.

Anketą užpildžiusieji Anketa dažniausiai buvo platinama jaunimo susibūrimuose arba bent tarp tų jaunuolių, kurie palaikė ryšius su išeiviais lietuviais. Užpildžiusiųjų didelė dauguma priklauso lietuvių jaunimo organizacijoms (87%), gyvena netoli nuo lietuvių apgyventų vietovių, kur nors ne per toli nuo lietuvių parapijos (84%), kur galima girdėti lietuvių radijo programą (73%) ir yra lituanistinė mokykla (73%). Daug jų yra lituanistinę mokyklą patys lankę (79%). Taigi šios anketos duomenys iliustruoja didele dalimi lietuvių kolonijose ar netoli jų gyvenantį, lietuvių jaunimo organizacijoms priklausantį išeivijos jaunimą.

Iš 289 anketą užpildžiusiųjų 184 (64%) buvo mergaitės ir 105 (36%) vaikinai. Amžiaus vidurkis — 21.33 m.; jauniausias — 15, vyriausias — 35; didesnė koncentracija 18 - 25 m. amžiaus tarpe.
Daugiausia anketų buvo užpildyta JAV-se — 133 (46% visų anketų); paskui Australijoje — 72 (25%), Brazilijoje — 24 (8,5%), Vakarų Vokietijoje — 18 (6%), Urugvajuje — 15 (5%), Kanadoje — 9 (3%), Kolumbijoje — 7 (2.5%), Prancūzijoje ir Švedijoje — po 3 (po 1%).

Anketos vertė
Tobulos lietuvių išeivių jaunosios kartos reprezentacijos tokiu nesuplanuotu anketos platinimu neįmanoma atsiekti. Vis dėlto šia anketa 289 lietuvių kilmės jaunuoliai iš įvairių pasaulio kraštų pasisakė apie savo galvojimą, nusistatymus, pasirinkimus bei elgesį lietuvybės ir kitais klausimais. Tame ir glūdi anketos vertė.

Be to, 1983 m. anketos duomenis palyginus su 1972 m. anketos duomenimis, rasta anketinio giminingumo: 1. procentai yra panašūs, nors juos skiria 11 metų, 2. procentų pasikeitimai, kiek tai liečia lietuviškumą, yra pramatyta kryptimi, t.y. po 11 m. beveik visose lietuvybės srityse pastebima nutautėjimo tendencija. Panašia pramatyta kryptimi rasti duomenys, sugretinus grupes pagal amžių: vyresnieji lietuviškesni už jaunesniuosius. Visa tai rodo, kad 1983 m. anketos bendri duomenys turi ne tik iliustracinę, bet ir reprezentacinę vertę.

Didesnės užpildžiusiųjų grupės iš JAV ir Australijos pakankamai reprezentuoja tų kraštų lietuvių jaunimą. Mažesnės užpildžiusiųjų grupės iš kitų kraštų teikia bent iliustracinę reikšmę, nors ir jose susiduriama su įvairiais tų kraštų jaunimo charakteringais elementais: pvz., kaip yra pastebima įvairių kraštų jaunimo politiniuose nusistatymuose arba, sakykim, kad ir negausios lietuvių jaunimo grupės iš Brazilijos visam kraštui tipingoje laikysenoje: tiki, bet bažnyčią retai telanko.

Statistikos pastaba Duomenis pateikiant bus nurodyta, kur rezultatai yra statistiškai reikšmingi. Jie laikomi statistiškai reikšmingi, kai jų atsitiktinumo rodyklė nėra didesnė kaip 0.05, t.y. jie atsitiktinai galėtų susidaryti nedažniau kaip 5 kartus iš 100, taigi labai retu atveju ir dėl to tai duoda pagrindo spręsti, jog šie rezultatai nėra įvykę atsitiktinai, bet turi pagrindą grupėse. Iš tikro rezultatai ir su didesnėm atsitiktinumo rodyklėm gali rodyti neatsitiktines tendencijas, bet statistikoj, taip sprendžiant, imamasi tam tikro atsargumo.

Straipsnio planas Šio straipsnio pirmoje dalyje po įvadinių pastabų pateikiami duomenys lietuvybės klausimais: santykiai su tėvais, ryšiai su lietuviais, kalba, veikla tarp lietuvių, nusistatymas Lietuvos atžvilgiu ir lietuviškieji ateities klausimai. Antroje straipsnio dalyje — kiti klausimai: ryšiai su gyvenamuoju kraštu, mokslas, tikėjimas, religinė praktika, marijuanos ir kt. naudojimas ir laisvalaikis ateityje. Gale — išvados.

Kiekviename klausime bus laikomasi šio plano: 1. 1983 m. bendri procentai; 2. 1972 ir 1983 m. anketų bendrų procentų palyginimas, nurodantis pasikeitimus per 11 metų; 3. merginų ir vaikinų 1983 m. atsakymų sugretinimas; 4. palyginimas pagal kraštus, iš kurių gauta bent 15 užpildytų anketų, t.y. iš JAV, Australijos, Brazilijos, V. Vokietijos ir Urugvajaus; ir 5. palyginimas   pagal amžių.

SANTYKIAI SU TĖVAIS
Jaunimui lietuvybė pirmiausia atėjo iš lietuvių tėvų. Anketoje nemaža klausimų lietė jaunimo ryšius su tėvais: kaip jie vertina gautą auklėjimą, kiek jų ir tėvų vertybės bei idealai sutampa, kiek jie su tėvais "susikalba" ir kt.

Auklėjimas šeimoj
1983. 75%, t.y. trys iš keturių, teigė, jog jų auklėjimas jų šeimoje buvo vispusiškai priimtinas. 20%, t.y. vienas iš penkių, tvirtino, kad auklėjimas buvo per griežtas. 3% manė, jog jų auklėjimas buvo per laisvas. 2% neatsakė.

1972 - 1983. Prieš 11 m. jų auklėjimu vispusiškai patenkintų buvo dar daugiau — 82.5%, o manančių, kad jis per griežtas, mažiau — 14%. Maždaug tiek pat galvojo, kad jis per laisvas — 3,5%.

Aukštas procentas patenkintų rodo, kaip teigiamai daugelis išeivijos jaunuolių vertina savo auklėjimą namuose. (Gaila, 1983 m. kompiuteris nebuvo nustatytas šio klausimo duomenų toliau detalizuoti).

Tėvų ir jaunimo vertybės
1983. 50% anketą užpildžiusiųjų teigė, kad jų pačių ir jų tėvų vertybės ir idealai pusiau sutampa. 33% galvojo, kad tos vertybės ir idealai daugeliu atvejų sutampa, o 15% sprendė, kad daugeliu atvejų jie nesutampa. 2% į tą klausimą neatsakė.

1972 - 1983. Anketos duomenys prieš 11 m. buvo beveik visai tie patys: 51% — pusiau sutampa, 33% — daugeliu atvejų sutampa, 16% — daugeliu atvejų nesutampa.

Tarp vaikinų ir mergaičių statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Dauguma vaikinų (55%) ir mergaičių (48%) sakė, kad jų vertybės su tėvų vertybėmis pusiau sutampa. Šiek tiek gausesnis mergaičių procentas (36%) negu vaikinų (31%) tvirtino tų vertybių daugeliu atvejų sutapimą, o likusieji (16% mergaičių ir 14% vaikinų) — nesutapimą.

Kraštai. Kiekviename krašte daugiausia buvo tų, kurių vertybės su tėvų vertybėmis pusiau sutapo: 65% Vokietijoj, po 58% — Australijoj ir Brazilijoj, 47% Urugvajuj ir 46% JAV-se. Pastarajame krašte didokas procentas (40%) teigė tų vertybių sutapimą daugeliu atvejų, o tuo tarpu P. Amerikos kraštuose kiek daugiau buvo tvirtinančių jų nesutapimą: 33% Urugvajuj ir 25% Brazilijoj. Mažiausia su tėvais vertybių atžvilgiu nesutinkančių buvo V. Vokietijoje (6%).

Amžius. Apie pusė visose amžiaus grupėse teigė, jog jų ir jų tėvų vertybės tiek pat dažnai sutampa, kiek ir nesutampa. Skirtumai atsiranda kraštutinumuose. Dviejose vyresnėse grupėse (21 -25 m. — 40%; 26 - 35 m. — 41%) bent 40% tvirtina, kad jų ir jų tėvų vertybės daugeliu atvejų sutampa, kai tuo tarpu dviejose jaunesnėse grupėse (15 - 17 m. — 26% ir 18 - 20 m. — 30%) taip teigiančiųjų procentas neprašoka 30%. Atvirkščiai, dviejose jaunesnėse grupėse (15 - 17 m. — 23%, 18 - 20 m. — 17%) procentas tvirtinančiųjų, jog daugeliu atvejų jų vertybės ir idealai nesutampa, prašoka 15%, kai tuo tarpu vyresnėse grupėse jis vos tesiekia 10% (21 - 25 m. — 10%, 26 - 36 m. — 11%). Vis dėlto šie skirtumai statistinės reikšmės nepasiekia.

Tėvams labiausiai rūpi tautybė Ką jaunimas galvoja, į ką jų tėvai labiausiai kreipia dėmesį, kai jų vaikai renkasi vedybinį partnerį?

J983. Net 59% jaunimo galvoja, kad jų tėvams labiausiai rūpi jų vaikų vedybinio partnerio tautybė. Likęs 41% dalinasi: truputį daugiau (23%) galvoja, kad jų tėvams labiausiai rūpi jų social-ekonominė padėtis, o 18% — kad jų religija. (Šio klausimo 1972 m. anketoj nebuvo).

Vaikinų ir mergaičių nuomonės šiuo klausimu apie tėvus labai nedaug kuo skyrėsi.

Kraštai. Trijuose kraštuose, JAV (76%), V. Vokietijoje (55%) ir Australijoje (52%) jaunimas sprendė, kad jų tėvams labiausiai rūpi jų vaikų vedybinių partnerių tautybė. Likusiuose, t.y. Pietų Amerikos, kraštuose, kur ekonominė padėtis sunki, jaunimas sprendė, kad tėvams virš visko rūpi jų vaikų vedybinių partnerių social-ekonominė padėtis: 78% Urugvajuj ir 65% Brazilijoj. Tokiu būdu kiekviename krašte išsiskiria viena iš dviejų vertybių: arba tautybė, arba social-ekonominė padėtis; kur pabrėžiama tautybė, ten nedaug reikšmės duodama social-ekonominei padėčiai (JAV-se 9%, Australijoje 24% ir Vokietijoje 36%). Kur pabrėžiama social-ekonominė padėtis, ten maža reikšmės skiriama tautybei (Brazilijoj 5%, Urugvajuj 11%). Pagal jaunimą, tik nedaugeliui tėvų pirmoj vietoj rūpi vedybinio partnerio religija: Vokietijoj 11%, Urugvajuj 15%, JAV-se 15%, Australijoj 24% ir Brazilijoj 30%.

Pagal amžių sudarytos grupės šiuo klausimu labai nežymiai tesiskyrė.

Tėvų ir jaunimo susikalbėjimas 1983.   Nepilnai  du  trečdaliai  (62%)  sakėsi dažnai su tėvais "susikalbą, t.y. randą bendrą kalbą". Nepilnas trečdalis (30%) susikalba kartais, o likę 8% — retai.

1972 - 1983. Visai panašūs procentai buvo ir prieš 11 m., nors tuo metu Vakarų pasauly daug daugiau buvo kalbama apie generacijų plyšį: 62% "susikalbėjo" dažnai, 32% — kartais ir 6% — retai.

Mergaitės proporcingai gausiau (65%) negu vaikinai (59%) teigė, kad susikalbančios su tėvais dažnai; kartais — 32% vaikinų ir 27% mergaičių; retai — 9% vaikinų ir 8% mergaičių.

Kraštai. Pagal 1983 m. anketą tėvų - jaunimo susikalbėjime kraštų grupės taip išsirikiuoja: V. Vokietijoje — "susikalba" 78% dažnai, 17% kartais ir 5% retai. JAV-se — 68% dažnai, 26% kartais ir 6% retai. Australijoje — 60% dažnai, 36% kartais ir 4% retai. Urugvajuje — 47% dažnai, 26% kartais ir 26% retai. Pagaliau Brazilijoje — 33% dažnai, 42% kartais ir 25% retai. Didžiausias plyšys tarp jų pačių ir tėvų — bent paties jaunimo akimis — pastebimas P. Amerikos kraštuose, ypač Brazilijoje. Mažiausias — V. Vokietijoje ir JAV-se.

Amžius. Daugiau kaip pusė visose amžiaus grupėse sakėsi su tėvais dažnai susikalbą: vyresnėse grupėse taip susikalbančiųjų procentas viršija 65% (21-25 m."— 74%, 26 - 35 m. — 66%), jaunesnėse — žemiau 60% (17 - 17 m. — 54%, 18 - 20 m. — 54%); o susikalbančiųjų tik kartais procentas pasiekia bent trečdalį jaunesnėse grupėse (15 - 17 m. — 34%, 18 - 20 m. — 33%), kai tuo tarpu vyresnėse nesiekia nė ketvirtadalio (21 - 25 m. — 22%, 26 - 35 m. — 24%). Retai susikalbančiųjų nežymiai daugiau pačioj jauniausioj ir pačioj vyriausioj grupėj. Visos šios tendencijos statistinės reikšmės nepasiekia.

Apie pasimatymus su kitataučiais Kaip tėvai, jaunimo požiūriu, reaguoja į jų poravimąsi — "pasimatymus" su kitataučiais?

J983. Anketą užpildžiusiųjų 7% teigė, kad jų tėvai griežtai priešinasi; 30% sakė, kad jų tėvai nepatenkinti; 42% pažymėjo, kad jų tėvai nekreipia dėmesio, o 14% — kad jų tėvai pritaria (7% neatsakė).

1972. Procentai labai panašūs į 1983 m.: 7% — tėvai griežtai priešinasi; 32% — nepatenkinti; 45% — nekreipia dėmesio; 16% — pritarė. Atrodo, kad tėvų nusistatymai per 11 m. nepasikeitė.

Skirtumas tarp vaikinų ir mergaičių yra statistiškai reikšmingas (0.05%). Daugiau kaip pusė vaikinų (55%), bet gerokai mažiau mergaičių (39%), teigė, jog jų tėvai į tai nekreipė dėmesio. Bet arti pusės mergaičių (44%), o tik trečdalis vaikinų (33%) tvirtino, jog jų tėvai nepatenkinti ar net griežtai priešinasi tokiems pasimatymams su kitataučiais. Be to, šiek tiek daugiau mergaičių (17%) negu vaikinų (12%) tėvai pritaria tokiems poriniams susitikimams su kitataučiais.

Kraštai. Didžiausias procentas jaunimo, kurių tėvai nepatenkinti ar net priešinasi poravimosi pasimatymams su kitataučiais yra JAV-se (54%); Urugvajuj — gausiausiai pritaria (85%); Brazilijoj — daugiausia nekreipia dėmesio (87%), šiek tiek ir V. Vokietijoj (56%). Procentų pasiskirstymas pagal kraštus: JAV-se: 54% — tėvai priešingi, 39% — nekreipia dėmesio, 7% — pritaria. Australijoj: 35%, 44% 21%. V. Vokietijoj: 22%, 56%, 22%. Brazilijoj: 4%, 87%, 9%. Urugvajuj: 14%, 0% ir 85%.

Amžius. Visose grupėse, išskyrus pačią vyriausią (26 - 35 m. — 39%), bent 45% teigė, jog jų tėvai nekreipia dėmesio į jų pasimatymus su kitataučiais. Tokiais pasimatymais nepatenkintų ar net jiems pasipriešinančių tėvų procentas mažesnis jaunesnėse grupėse (15 - 17 m. — 29%, 18 - 20 m. — 38%), didesnis vyresnėse (21 - 25 m. —46%, 26 - 35 m. — 44%). Antra vertus, tokiems pasimatymams pritariančių tėvų procentas yra didžiausias jauniausioj grupėj (15 - 17 m. — 25%, 18 - 20 m. — 13%, 21 - 25 m. — 9%, 26 - 35 m. — 17%). Pastebima ši tendencija (nors statistiškai nereikšminga): jaunesnėse grupėse tėvai yra mažiau linkę priešintis jų vaikų pasimatymams su kitataučiais, dažniau nekreipia dėmesio ar net pritaria.

RYŠIAI SU LIETUVIAIS
Ryšiai su lietuviais gali būti palaikomi draugyste, susitikimais, atsilankymais parengimuose, lietuvių spaudos ar knygų skaityba ir kt.

Artimiausi draugai 1972 - 1983. Anketą užpildžiusieji artimiausių draugų tarpe turi daugiau lietuvių, bet per 11 m. tos lietuviškos draugystės truputį praretėjo. Iš 3 artimiausių draugų 1983 m. 32% (1972 m. — 35%) turėjo visus tris lietuvius, o 29% (1972 m. — 33%) turėjo du lietuvius. Tuo tarpu artimos draugystės su nelietuviais pagausėjo: 15% (1972 m. — 11%) turėjo visus artimiausius 3 draugus nelietuvius, o 23% (1972 m. — 21%) — du nelietuvius iš trijų.

Vaikinai artimiausių draugysčių atžvilgiu geriau laikosi negu mergaitės. Jie gerokai gausiau draugauja lietuvių tarpe.

Kraštai. Geriausia padėtis JAV-se, kur net 44% iš 3 artimiausių draugų turi visus 3 lietuvius; antroj vietoj — V. Vokietijoj, paskui — Brazilijoj. Prasčiausia Urugvajaus grupėje, kur nėra nei vieno turinčio 3 lietuvius artimiausius draugus.

Amžius. Tris lietuvius iš trijų artimiausių draugų sakėsi turį 38% 26 - 35 m., 35% 21-25 m., 30% 18 - 20 m. ir 28% 15 - 17 m. grupėje. Iš kitos pusės, tris nelietuvius iš trijų artimiausių draugų teigė turį 20% 15 - 17 m., 22% 18 - 20 m., 10% 21 - 25 m. ir tik 7% 26 - 36 m. grupėje. Nors statistinės reikšmės nepasiekusi, tendencija yra aiški: vyresniųjų artimiausi draugai dažniau yra lietuviai, o jaunesniųjų — nelietuvių draugų procentas artėja prie lietuvių.

Anketą užpildžiusieji su lietuvių jaunimu sueina dažniau negu su kitataučiais. Bet tai daroma proporcingai mažiau negu prieš 11 m. 1972 m. 53% pasisakė sueiną daugiau (ar vien) su lietuviais, kai tuo tarpu 1983 m. — 49%. Gi 1972 m. tik 14% pasisakė sueiną daugiau (ar vien) su kitataučiais, kai tuo tarpu šiemet jau 19%.

Mergaičių ir vaikinų skirtumai šiuo atžvilgiu nėra statistiškai reikšmingi. Mergaitės kiek gausiau sueina su lietuviais.

Kraštai. Padėtis geriausia JAV-se, kur net 63% sueina daugiau (ar vien) su lietuviais; gera ir Brazilijos grupėj — 58%. Prasčiausia Urugvajuj, kur daugiau sueinama jau su kitataučiais — 33%.
Amžius. Palyginant su kitomis, 18 - 20 m. amžiaus grupėje kiek mažesnis procentas (40%) sueina su lietuviais ir kiek didesnis procentas su nelietuviais (24%). 26 - 35 m. grupėj sueina su lietuviais 53%, su nelietuviais 16%; 21 - 25 m. — 53% ir 16%; ir 15 - 17 m. — 52% ir 20%. Skirtumai nėra statistiškai reikšmingi.

Vasario 16 minėjime
1983. Nepriklausomybės sukakties paskelbimo minėjime beveik trys ketvirčiai (72%) anketą užpildžiusiųjų pernai dalyvavo.

1972 - 1983. Prieš 11 m. šiuo atžvilgiu buvo dar geriau: 77% "pernai" Vasario 16 minėjime dalyvavo, taigi daugiau kaip trys ketvirčiai.

Vaikinų (70%) ir merginų (73%) procentai šiuo atveju beveik visai nesiskyrė.

Kraštai. Visuose kraštuose Vasario 16 minėjime dalyvavusiųjų procentai palyginti aukšti. Aukščiausias procentas — Urugvajaus grupėje (93%; beveik visi dalyvauja šokių grupėje), po to — V. Vokietijoj (89%), Brazilijoj (75%), JAV (71%), mažiau Australijoj (68%). Kraštų skirtumai statistinės reikšmės nepasiekė.

A. GUDAITIS   
MOTERIS SU PAUKŠČIU 1966

Amžius. Didžiausias procentas dalyvavusių Vasario 16 minėjime yra jauniausioj grupėj (15 - 17 m. — 83%), po to 26 - 35 m. — 71%, 21 - 25 m. —    70% ir 18 - 20 m. — 67%. Skirtumai statistinės reikšmės nepasiekė.

Lietuviški renginiai
1983. Šiemet 27% anketą užpildžiusiųjų teigė, kad pernai atsilankė į 11 ar daugiau lietuviškų renginių (t.y. maždaug kas mėnesį), 20% dalyvavo 6-10 renginiuose, 31% — 2-5 renginiuose, 7% — viename, o 15% — nei viename.

1972 - 7983. Gerokai sumažėjo dažnai (11 ar daugiau kartų į metus) renginiuose atsilankančiųjų procentas (iš 43% — 1971 m. ; 27% — 1982 m.), o taip pat pagausėjo nė viename lietuviškame parengime nebuvusiųjų skaičius (iš 6% — 1971 m. į 15% — 1982 m.).

Tarp vaikinų ir mergaičių šiuo atžvilgiu ryškesnio skirtumo nebuvo.

Kraštai. Gan dažnai lietuviškus parengimus lanko jaunimas Australijoje (51% — bent 6 kartus į metus, 35% — 11 kartų ar daugiau), o taip pat JAV-se (55% bent 6 kartus; 21% — 11 kartų ar daugiau). Rečiausiai lanko jaunimas Urugvajuje, kur trečdalis (33%) tesilankė 2-5 kartus į metus, o du trečdaliai (67%) pernai iš viso nebuvo lietuviškame parengime ar tik viename.

Amžius. Amžiumi vyresni ir jaunesni lankė maždaug tiek pat lietuvių renginių per pastaruosius metus.

Knygos lietuvių kalba 1972 - 1983. Per 11 m. nė vienos knygos lietuvių kalba per metus neperskaičiusiųjų procentas šoktelėjo iš 42% į 50%, o skaitančiųjų procentas sumažėjo: vieną knygą — iš 26% į 20%; po dvi ar daugiau — iš 33% į 30%.

Kraštai. Lietuviškų knygų daugiausia skaito jaunimas V. Vokietijoje: vienerių metų bėgyje dvi ar daugiau — net 67%, kai JAV-ėse — 37%, Australijoj — 21%, Brazilijoj — vos 4%, o Urugvajuj — 0%. Tuo tarpu per metus nė vienos neperskaitė: Urugvajuj — 93%, Brazilijoj — 92%, Australijoj — 61%, JAV-se — 37% ir V. Vokietijoj — 22%.

Amžius. Vyriausioji, 26 - 35 m., grupė (nors statistiškai ir nereikšminga) kiek iškyla virš kitų perskaitytų lietuviškų knygų skaičiumi: joje 2 ar daugiau knygas perskaičiusiųjų procentas (45%) didesnis negu kitose grupėse, o nė vienos knygos neperskaičiusiųjų procentas mažesnis (43%). Kitose grupėse: 21 - 25 m. — 27%, 57%; 18 - 20 m. — 24%, 54%; 15 - 17 m. — 29%, 45%.

A. GUDAITIS - MERGAITĖ, BALTAS KUMELYSIR ŠOKANTI MOTERIS 1970 - 1971

Lietuvių spauda 1972 - 1983. 1983 m. 49% pasisakė pernai skaitę 2-5 lietuvių spaudos periodinius leidinius; 1972 m. — 60%. Taigi per 11 metų sumažėjo 11%. Nežymiai krito ir 6 ar daugiau periodinių leidinių skaitančiųjų procentas: iš 10% į 8%. Antra vertus, pagausėjo visai neskaitančiųjų procentas: iš 10% į 14%, o taip pat vos vieną periodinį leidinį paminėjusieji: iš 24% į 29%.

Mergaitės 1983 m. tik labai nežymiai gausiau skaito lietuvių spaudą negu vaikinai.

Kraštai. Du pirmieji teiginiai nurodo kraštų padėtį. Šešis ar daugiau leidinius proporcingai gausiausiai skaito V. Vokietijoj (17.5%), toliau JAV (10%) ir Australijoj (6%). Lietuvių spaudos visai neskaitančiųjų proporcingai daugiausia Brazilijoj (42%), paskui Urugvajuj (29%), Australijoj (10%) mažiausia Vokietijoj (6%) ir JAV (7%). Urugvajuj daugiausia pasitenkinančiųjų vienu leidiniu (64%), kai tuo tarpu Australijoj (51%), JAV (55%) ir V. Vokietijoj (59%) bent pusė pasisakė skaitą 2-5 periodinius leidinius.

Amžius. Vyriausioji, 26 - 36 m., grupė prašoka kitas lietuvių spaudos skaitymu: 12% skaito bent šešis leidinius ir dar 60% — 2-5. Didžiausias procentas nė vieno leidinio neskaitančiųjų yra 15 - 17 m. grupėje — 19%. Skirtumai amžiaus grupėse pasiekia 0.05 statistinės reikšmės.

Piniginė auka
1983. Piniginę auką lietuviškiems reikalams pernai davusių buvo beveik du trečdaliai (62%). Likę 38% aukos nebuvo davę.

J972 - J983. Iš 1972 m. anketą užpildžiusiųjų 59.5% teigė pernai davę piniginę auką lietuviškiems reikalams, taigi nežymiai mažiau kaip 1982 m. Nedavė 40.5%.

Vyrai pasirodė dosnesni ar labiau išgalį. 1983 m. jų tarpe 69% piniginę auką davusiųjų buvo proporcingai daugiau negu merginų (59%). Ir 1972 m. vyrai (63%) buvo pralenkę mergaites (57%). Šie skirtumai nebuvo pasiekę statistinės reikšmės.

Kraštai. Piniginę auką davusiųjų Australijoj (71%) buvo proporcingai gausiau negu kitur. Brazilijoj (62.5%), JAV (61%) ir Vokietijoj (61%) maždaug siektas vidurkis. Mažiausia — Urugvajuje (50%). Statistinio reikšmingumo nebuvo.

Amžius. Lietuviškiems reikalams paaukojusiųjų buvo 79% 26 - 35 m. grupėje, 63% 20 - 25 m., 49% 18 - 20 m. ir 65% 15 - 17 m. Šie skirtumai tarp grupių — statistiškai reikšmingi (0.004).

LIETUVIŲ KALBA
Keletas anketos klausimų lietė lietuvių kalbą: supratimą, jos naudojimą tarp savęs ir su tėvais bei sugebėjimą lietuviškai raštu išsireikšti.

Kalbos supratimas 1983. Pusė (52%) anketą užpildžiusiųjų neturėjo jokių sunkumų su anketa lietuvių kalba; beveik trečdalis (29%) turėjo truputį sunkumų, o beveik penktadalis (18%) — daug.

1972 - 1983. Palyginus 1972 ir 1983 m. anketas, 1983 m. šiek tiek mažiau anketą užpildžiusiųjų neturėjo jokių sunkumų su anketos lietuvių kalba (1972 — 61%; o 1983 — 52%) ir daugiau turėjo daug sunkumų (1972 — 11%, o 1983 — 18%).

Mergaitės truputį (nors ne statistiškai reikšmingai) geriau suprato anketos lietuvių kalbą: jų (56%) daugiau negu vaikinų (47%) neturėjo jokio vargo su anketos lietuvių kalba ir mažiau (16%) negu vaikinų (21%) turėjo daug sunkumų su anketos kalba.

Kraštai skyrėsi gerokai (statistiškai reikšmingai 0.000). Suprato gerai Vakarų Vokietijos jaunimo grupė (83% — jokio sunkumo; 11% — truputį, 6% — daug). Gan gerai suprato JAV lietuvių jaunimas (63% — jokio sunkumo, 33% — truputį; 4% — daug); iš Australijos — per vidurį (41%
— jokio sunkumo; 28% — truputį; 31% — daug). Brazilijoj — prastai (13% — jokio sunkumo, 33% — truputį, 67% — daug); anketa buvo išaiškinta turintiems sunkumų su kalba.

Amžius. Grupių procentiniai skirtumai turėjo žymios statistinės reikšmės (0.001): daugiau vyresniųjų neturėjo jokių sunkumų ir daugiau jaunesniųjų turėjo daug sunkumų: 26 - 35 m. — jokių sunkumų 67%, daug 16%; 21 - 25 m. — 60% ir 14%, 18 - 20 m. — 51% ir 17%; 15 - 17 m. — 34% ir 26%.

Kalba tarp bendraamžių
1983. Daugiau kaip pusė (52.5%) anketą užpildžiusiųjų kalba dažniau nelietuviškai savo amžiaus lietuvių grupėje; beveik trečdalis (30%) naudoja tiek lietuvių, tiek gyvenamojo krašto kalbą, ir tik šeštadalis (16%) kalba daugiau (arba vien) lietuviškai: 4% pasisakė naudoją tokiu atveju vien lietuvių kalbą (1.5% į tą klausimą neatsakė).

1972 - 1983. Per 11 metų padėtis yra truputį pasikeitusi lietuvių kalbos nenaudai. Nors 1972 m. tiek pat (t.y. 16%) kaip ir 1983 m. kalba daugiau (ar vien) lietuviškai savo amžiaus lietuvių grupėje, daugiau (ar vien) nelietuviškai kalbančiųjų procentas yra pagausėjęs (1972 m. buvo 47%; 1983 m. — 52.5%), o dvi kalbas lietuviškose grupėse naudojančiųjų sumažėjo (iš 37% į 30%).

Tarp vaikinų ir mergaičių yra statistiškai reikšmingi skirtumai (0.023). Proporcingai daugiau mergaičių (21%) negu vaikinų (9%) dažniau naudoja lietuvių kalbą; jų tarpe taipgi šiek tiek mažiau naudojančiųjų daugiau (ar vien) nelietuvių kalbą (mergaičių 52%, vaikinų 55%). Dvi kalbas savo amžiaus lietuvių tarpe vienodai panaudojančiųjų buvo: vaikinų 36%, mergaičių 27%.

Kraštai. Skirtumai tarp jų — statistiškai reikšmingi (0.000). Ypač iš visų užpildžiusiųjų išsiskyrė grupė iš Vokietijos, iš kurios 61% savo amžiaus lietuvių tarpe sakėsi kalbą daugiau (ar vien) lietuviškai. Kitų kraštų grupėse didžiausius procentus sudarė savo amžiaus lietuvių tarpe kalbą nelietuviškai: iš Brazilijos net 84%, iš Australijos 62%, iš JAV 54%, tik iš Urugvajaus daugumas (86%) sakėsi vartoja abi kalbas: krašto gyventojų ir lietuvių. Daugiau lietuvių kalbą vartojančių savo amžiaus lietuvių tarpe buvo nedideli procentai: iš Australijos — 15%, iš JAV — 10%, iš Brazilijos — net 84%, iš Australijos 62%, iš JAV 54%, tik iš Urugvajaus daugumas (86%) sakėsi vartoja abi kalbas: krašto gyventojų ir lietuvių. Daugiau lietuvių kalbą vartojančių savo amžiaus lietuvių tarpe buvo nedideli procentai: iš Australijos — 15%, iš JAV — 10%, iš Brazilijos — 8%, iš Urugvajaus — 0%.

Amžius — čia statistiškai reikšmingas (0.000): vyresni daugiau už jaunesnius tarp savęs kalba lietuviškai, rečiau gyvenamojo krašto kalba: 26 -35 m. — 36% kalba tik arba dažniausiai lietuviškai (33% — gyvenamojo krašto kalba), 21 - 25 m. — 20% (52%), 18 - 20 m. — 6% (60%), 15 - 17 m. — 8% (62%).

Kalbos vartojimas su tėvais
1983. I klausimą, kokia kalba kalbi su savo tėvais, jiems (tėvams) esant su savo lietuviais draugais, 50.5% pasisakė kalbą vien lietuviškai, 21% — dažniau lietuviškai, 13.5% — lygiai lietuviškai, lygiai nelietuviškai, 5% — dažniau nelietuviškai ir 9% — vien nelietuviškai. Šiuo atveju bent trys iš keturių stengiasi daugiau kalbėti lietuviškai negu gyvenamojo krašto kalba.

1972 - 1983. Pastebimas žymus pasikeitimas lietuvybės nenaudai. Sumažėjo tuo atveju vien lietuviškai (iš 65$ į 50.5%) ir padidėjo nelietuviškai (iš 4.5% į 9%) kalbančiųjų procentas.

Merginos ir šiuo atveju pasirodė lietuviškesnės už vaikinus (nors statistiškai nereikšmingai). Tokioj situacijoj jų proporcingai daugiau kalba vien lietuviškai (54%; vaikinų 46%) ir mažiau vien nelietuviškai (7%, vaikinų 12%). Lygiai abi kalbas naudoja 17% vaikinų ir 17% mergaičių.

Skirtumai pagal kraštus statistiškai reikšmingi (0.000). Tokioj situacijoj lietuvių kalba daugiausia vartojama V. Vokietijoj, mažiausiai — Brazilijoj. V. Vokietijoj: 61% vien lietuviškai, 28% daugiau lietuviškai, 11% — lygiai abiem kalbom: kalbančių su tėvais nelietuviškai šiuo atveju nėra. Panašiai — JAV: 59% — vien lietuviškai, 27% — dažniau lietuviškai, lygiai 17%, 2% — dažniau nelietuviškai, vien nelietuviškai kalbančių nėra. Australijoj: 52% — vien lietuviškai, 15% — dažniau lietuviškai, po 11% vien nelietuviškai, dažniau nelietuviškai ar po lygiai. Urugvajuj šiuo atveju dauguma (60%) sakėsi naudoją abi kalbas vienodai, 0% — vien lietuviškai, 17% — dažniau lietuviškai; 7% — dažniau nelietuviškai, o 20% — vien nelietuviškai. Brazilijoj daugiau kaip pusė (54%) kalba vien nelietuviškai, 8% — dažniau nelietuviškai, 21% — dažniau lietuviškai, 0% — vien lietuviškai, o lygiai — 17%.

Amžius. Vien lietuviškai kalbančiųjų procentas yra didesnis vyresnėse grupėse: 26 - 35 m. — 69%, 21 - 25 m. — 58%, 18 - 20 m. — 42% ir 15 - 17 m. — 40%. Tuo tarpu vien krašto kalba kalbančiųjų procentai amžiaus grupėse aiškios tendencijos nesudaro: 26 - 35 m. — 10%, 21 - 25 m. — 5%, 18 - 20 m. — 12% ir 15 - 17 m. — 11%. Statistiškai tai nereikšminga.

Rašymas lietuvių kalba 1983. Daugumai (71%) lengviau buvo rašyti ne lietuvių, bet krašto kalba; lygiai abiejomis kalbomis — 23%; ir vos 6% — lengviau rašyti lietuviškai.

1972 - 1983. Per 11 m. padaugėjo procentas tų, kuriems lengviau rašyti nelietuviškai — iš 61% į 71%. Lietuviškai geriau sugebančių rašyti mažas procentas maždaug toks pat ir liko: 1972 m. — 5%, 1983 — 6%.

Mergaičių (8%) proporcingai daugiau negu vaikinų (3%) sakėsi geriau rašę lietuviškai, o taip pat mažiau (67%) negu vaikinų (78%) geriau rašančių nelietuviškai.

Kraštai. Visuose kraštuose daugumai lengviau rašyti nelietuviškai. Vis dėlto tarp kraštų skirtumai statistiškai reikšmingi (0.003): Vokietijoj vos pusei lengviau rašyti nelietuviškai, o Pietų Amerikoj beveik visiems. Procentai pagal kraštus: V. Vokietijoj 53% — nelietuviškai, 18% — lietuviškai, lygiai — 29%. JAV — 62% — nelietuviškai, 6% — lietuviškai, 32% — lygiai; Australijoj 81% — nelietuviškai, 4% — lietuviškai, 15% — lygiai; Brazilijoj 92% — nelietuviškai, 0% — lietuviškai, 8% — lygiai; Urugvajuj 93% — nelietuviškai, 7% — lietuviškai ir 0% — lygiai.

Amžius. Nors daugumai lengviau rašyti gyvenamojo krašto kalba, ta dauguma vyresnėse grupėse mažesnė, o lietuvių kalba lengviau rašančiųjų procentas didesnis: 26 - 35 m. — lengviau nelietuviškai 60%, lengviau lietuviškai 10%; 21 - 25 m. — 72% ir 5%; 18 - 20 m. — 69% ir 6%; 15 - 17 m. — 81% ir 3%. Šie skirtumai — statistiškai nereikšmingi.

VEIKLA LIETUVIŲ TARPE
Šią anketą užpildė daugiausia lietuvių jaunimo organizacijoms priklausąs jaunimas. Šioje anketos dalyje aptariamas jaunimo dalyvavimas lietuvių jaunimo, profesinėse, politinėse organizacijose, valdybose, komisijoje bei jaunimo suvažiavimuose.

Lietuvių jaunimo organizacijose
1983. Anketą užpildžiusiųjų didžiulė dauguma (87%) priklauso lietuvių jaunimo organizacijoms (tai nesistebėtina, nes ši anketa buvo daugiausia dalinama veiklaus jaunimo subuvimuose); 12% nepriklauso, 1% neatsakė.

1972. Labai panašiai buvo ir prieš 11 metų: 86% sakėsi priklausą lietuvių jaunimo organizacijoms, 14% — nepriklausą.

Vaikinų ir merginų (1983) procentai nesiskyrė: 89% vaikinų ir 87% mergaičių sakėsi lietuvių jaunimo organizacijoms priklausą.

Kraštai. Statistinio skirtumo nebuvo nė kraštų grupėse, nes visuose kraštuose didžiulė dauguma anketą užpildžiusiųjų priklauso lietuvių jaunimo organizacijoms: iš JAV — 92%, iš Australijos — 90%, iš V. Vokietijos — 89%, iš Brazilijos — 87.5%, iš Urugvajaus — 73%.

Amžius. Visose amžiumi suskirstytose grupėse, net ir vyriausioje, didžiulė dauguma priklausė jaunimo organizacijoms (grupių skirtumai statistiškai nereikšmingi): 15 - 17 m. — 91%, 18 - 20 m. — 87%, 21 - 25 m. — 90% ir 26 - 35 m. — 82%.

Lietuvių jaunimo suvažiavimuose 1983 m. anketą užpildžiusiųjų 10% vienerių metų laikotarpyje dalyvavo 6 (ar daugiau) lietuvių jaunimo suvažiavimuose, kursuose ar stovyklose; 43 — 2 - 5; 23% — 1; 23% — jokiame (be to, 1% į tai neatsakė).

1972. m. panašiai buvo dalyvauta jaunimo suvažiavimuose, tik truputį didesnis procentas dalyvavo keliuose tokiuose suvažiavimuose: 19% — bent šešiuose suvažiavimuose (ar daugiau), 35% — 2 - 5, 18% — 1 ir 28% — jokiame.

Tarp vyrukų ir mergaičių ryškesnio procentinio skirtumo nebuvo.

Pagal kraštus. Kiek dažniau jaunimo suvažiavimuose dalyvauta JAV-bėse (14% — 6 ar daugiau; 49% — 2 - 5; 20% — 1; 17% — 0%). ir V. Vokietijoj (22% — 6 ar daugiau, 33% — 2 - 5, 17% — 1, 28% — 0). Australija (6% — 6 ar daugiau, 33% — 2-5, 31% — 1, 30% — 0) ir Brazilija (4% — 6 ar daugiau, 57% — 2 - 5, 9% — 1, 30% — 0). Kiek atsilikus buvo Urugvajaus jaunųjų grupė: 0% — 6 ar daugiau, 33% — 2 - 5, 47% — 1, 20% — 0.

Amžius. Jaunesni amžiumi dažniau ir gausiau dalyvavo jaunimo suvažiavimuose, stovyklose (skirtumas statistiškai reikšmingas, 0.05). Bent dviejuose suvažiavimuose dalyvavo 58% 15 - 17 m. jaunimo (nė vienam 17%); 52% 18 - 20 m. (nė vienam 18%); 57% 21 - 25 m. (nė vienam — 22%); ir 27% 26 - 35 m. (nė vienam 40%).

Lietuvių profesinėse organizacijose
1972 - 1983. Lietuvių profesinėms organizacijoms 1972 m. priklausė 9%, o 1983 m. irgi beveik tiek pat — 7%.

Pastaraisiais 1983 m. 6% vaikinų ir mergaičių buvo įsirašę į šio pobūdžio organizacijas.

Kraštai. 11% iš JAV grupės, 6% iš Australijos ir 6% iš V. Vokietijos, bet nė vienas procentas iš Brazilijos ar Urugvajaus nepriklausė lietuvių profesinėms organizacijoms. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kraštų nebuvo.

Pagal amžių suskirstytose grupėse pastebima nežymi ir statistiškai nereikšminga tendencija: vyresnieji proporcingai dažniau priklauso lietuvių profesinėms organizacijoms. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kraštų nebuvo.

Pagal amžių susiskirstytose grupėse pastebima nežymi ir statistiškai nereikšminga tendencija: vyresnieji proporcingai dažniau priklauso lietuvių profesinėms organizacijoms: 26 - 35 m. — 11%, 21 - 25 m. — 6.5%, 18 - 20 m. — 7% ir 15 - 17 m. —    5%.

Lietuvių politinėse organizacijose 1972 - 1983. Lietuvių politinėms organizacijoms priklausančiųjų procentas nedidelis: 1972 — 7.5%, 1983 — 6%. Pasikeitimas nežymus.

Tarp vaikinų (5%) ir mergaičių (7) skirtumas visai neryškus.

Kraštai. 9% iš JAV, 6% iš V. Vokietijos ir 3% iš Australijos priklauso politinėms lietuvių organizacijoms, bet nei vieno iš Brazilijos ar Urugvajaus.

Amžius. 7% 26 - 25 m. amžiaus grupėje, 10% 21 - 25 m., 5% —18 - 20 m. ir 1.5% 15 -17 m. grupėje priklauso lietuvių politinėms organizacijoms (skirtumai statistikoje nereikšmingi).

Dalyvavimas valdybose 1983. Ieškant atsakymo, ar didelis procentas ne tik priklauso organizacijoms, bet veikia valdyboj ar kokioj komisijoj. Jaunimo buvo atsiklausta, ar jie dalyvavo pernai lietuvių organizacijų valdyboj ar komisijoj. Lygiai trečdalis (33%) pasisakė pernai valdyboj ar komisijoj dalyvavę, du trečdaliai (67%) — ne.

1972 - 1983. Prieš 11 m. anketą užpildžiusiųjų daugiau negu pusė (53%) teigė dalyvavę kokioj valdyboj ar komisijoj, taigi reikšmingai daugiau.

Organizacijų valdybose vaikinų ir merginų proporcija tiek 1972 m. (53% ir 53%), tiek 1983 m. (35% ir 32%) balansuota.

Kraštai. Organizacijų valdybose ar komisijose priklausančiųjų proporcingai buvo gausiau (virš vidurkio) Australijoje ir JAV-se (po 37%), žemiau vidurkio — Vokietijoje (22%), Brazilijoje (17%) ir Urugvajuje (13%). Šie skaičiai statistinės reikšmės nepasiekė.

Amžius. Kuo vyresnė grupė, tuo procentas pernai valdybose dalyvavusiųjų didesnis: 15 - 17 m. — 14%, 18 - 20 m. — 29%, 21 - 25 m. — 42% ir 26 -35 m. — 49%. Šis skirtumas statistiškai reikšmingas (0.000).

RYŠIAI SU TĖVYNE
Ryšiai su tėvų kraštu skirstomi į dvi dalis: 1 dabartinė okupuota Lietuva: domėjimasis gyvenimu joje ir jos lankymas; 2. nepriklausomos Lietuvos galimybė: išeivijos pastangų, politinės padėties vertinimas ir tėvynėj apsigyvenimas jos laisvės atgavimo atveju.

Domėjimasis 1983. Nuolat besidominčiųjų dabartiniu Lietuvos gyvenimu — 65%, kartais — 32%, nedomina — 2%.

Merginos (74%) statistiškai reikšmingai prašoka vaikinus (51%) nuolatiniu domėjimusi dabartiniu gyvenimu Lietuvoj (0.000).

Kraštai. Didžiausias nuolat Lietuva besidominčiųjų procentas — V. Vokietijoje (72%), mažiausias — Australijoje (58%). Kiti kraštai arti vienas kito: JAV — 68%, Brazilija ir Urugvajus — po 67%.

Amžius. Lietuvos gyvenimas labiausiai domina vyresniuosius, mažiausiai —jauniausius (skirtumas statistiškai reikšmingas, 0.017): 26 - 35 m. — 77.5%, 21-25 m. — 72%, 18 - 20 m. — 65%, 15 -17 m. — 52.5%.

Lankymas
1983. 18% anketą užpildžiusiųjų jau yra aplankę Lietuvą. Be to, 65% lankytų, jei galėtų. 8% mano, kad netinka dabartinę Lietuvą lankyti, o 5% — ją lankyti neįdomu. 4% neatsakė.

Skirtumai tarp mergaičių ir vaikinų dideli, statistiškai reikšmingi (0.001). Dvigubai daugiau mergaičių (21%) negu vaikinų (10%) yra Lietuvą jau aplankę; jų daugiau norėtų ir aplankyti, jei galėtų (71%, vaikinų 66%); jų mažiau galvoja, kad netinka. Lietuvą lankyti, kol ji nelaisva (6%, vaikinų 13%); jų tarpe proporcingai mažiau tų, kurie sakosi, jog neįdomu Lietuvą lankyti (tik 2%, vaikinų 10%).

Kraštai (statistiškai reikšminga 0.002). V. Vokietijoj pusė (50%) Lietuvą yra aplankę, JAV-ėse 18.5%, Australijoj 11%, Brazilijoj 8%, Urugvajuj — nė vieno (šioj valstybėj valdžia kliudo lankyti Sovietų Sąjungą ir jos okupuotus kraštus). Lankytų, jei galimybė būtų: 84% iš Brazilijos, 73% iš Urugvajaus, 70% iš Australijos, 68% iš JAV-ių ir 44% iš V. Vokietijos. Galvojančių, kad netinka Lietuvą lankyti, kol ji nelaisva: JAV-ėse 11%, Australijoj 10%, Brazilijoj 8%, Urugvajuj 7%, Vokietijoj nei vieno. Neįdomu: Urugvajuj 20%, Australijoj 9%, V. Vokietijoj 6%, JAV-ėse — 2.5%, Brazilijoj nei vieno.

Amžius. Dabartinę Lietuvą jau aplankiusiųjų didžiausias procentas yra vyriausioje, 26 - 35 m., grupėje — 27.5%, mažiausias — jauniausioje, 15 -17 m. grupėje — 6%. Gal kiek keistoka, bet jaunoje 18 - 20 m. grupėje daugiau negu kitose yra tų, kuriems Lietuvą lankyti "neįdomu" (10%), ir tų, kurie laiko, kad ją lankyti "netinka, nes ji nelaisva" (13.5%). Amžiaus grupių duomenys statistiškai reikšmingi (0.002).

Išeivijos pastangos
1983. Beveik pusė anketą užpildžiusiųjų (46%) teigė, kad išeivijos pastangos Lietuvos nepriklausomybei atgauti šiek tiek kreipia tarptautinių įvykių raidą palankia kryptimi, 27% laikė jas nepaprastai svarbiomis ir efektingomis tarptautinėje plotmėje, o 22% neturinčiomis įtakos. 5% neatsakė į tą klausimą.

J972 - 1983. Prieš 11 m. jaunimas buvo truputį optimistiškesnis: 35% teigė, kad išeivijos pastangos yra nepaprastai svarbios ir efektingos, 39% — šiek tiek, o 26% — neturinčios įtakos. Taigi po 11 m. kiek sumažėjo jas labai vertinančiųjų procentas, o padaugėjo jas "šiek tiek" vertinančiųjų.

Vaikinų ir merginų procentai 1983 m. šiuo klausimu buvo tokie pat.

Kraštai. Pagal kraštus teigiamiausiai išeivijos pastangas vertino jaunimas iš Brazilijos (67% — nepaprastai, 25% — šiek tiek, 8% — neturi įtakos); po to — iš JAV (31%, 53%, 16%); per vidurį — iš Australijos (27%, 46%, 27%); kiek neigiamai iš V. Vokietijos (17%, 39%, 44%); o neigiamiausiai — iš Urugvajaus (0%, 13%, 87%).

Amžius (statistiškai nereikšmingas). Dviejose vidurinėse grupėse nuomonės plačiau išsidalinusios, t.y. jose nemaža pasisakiusių už pastangų efektingumą arba neefektingumą, tuo tarpu jauniausioj ir vyriausioj grupėse daugiau pasisakiusių už jų "šiek tiek" efektingumą. 15 - 17 m. grupėj: 27% — nepaprastai svarbios ir efektingos, 55.5% — šiek tiek, 17.5% — neturi įtakos, 18 - 20 m. grupėj: 29%, 40.5% ir 30.5%. 21-25 m. grupėj: 33,3%, 41.3% ir 25.3%. 26 - 35 m. grupėj: 24.5%, 58% ir 17.5%.

Lietuvos nepriklausomybės galimybė
1983. Daugiau kaip pusė (55%) galvoja, kad galimybė Lietuvai atgauti nepriklausomybę per paskutinius 10 metų nepasikeitė. Galvojančiųjų, kad padėtis pablogėjo, buvo maždaug tiek pat (19%), kiek manančiųjų, kad padėtis pagerėjo (18%); 8% į tą klausimą neatsakė.

1972 - J983. 1972 m. rezultatai yra panašūs į 1983 m. duomenis, išskyrus tik tai, kad buvo kiek didesnis procentas optimistiškai žiūrinčiųjų. 56% teigė, kad padėtis nepasikeitė, 27% — pagerėjo, 17% — pablogėjo.

Merginų ir vaikinų nuomonės panašios, išskyrus tik, kad kiek daugiau mergaičių sprendė padėtį nepasikeitus (64%, vaikinų 58%) ir kiek daugiau vyrų laikė padėtį pagerėjus (13%, merginų 8%).

Kraštai. Apie padėties nepasikeitimą gausiausiai teigė jaunimas iš JAV; optimistiškiausią buvo jaunimo grupė iš Brazilijos, pesimistiškiausią iš Urugvajaus. Padėtis nepasikeitė: 68% iš JAV, 57% iš Urugvajaus, 52% iš Australijos, 50% iš V. Vokietijos ir 35% iš Brazilijos. Padėtis pagerėjo: 48% iš Brazilijos, 19% iš V. Vokietijos, 18% iš JAV, 15% iš Australijos ir 0% iš Urugvajaus. Padėtis pablogėjo: 43% iš Urugvajaus, 33% iš Australijos, 31% iš V. Vokietijos, 17% iš Brazilijos ir 14% iš JAV.

Amžius. Kiekvienoj amžiaus grupėj bent pusė teigė, kad galimybės Lietuvos nepriklausomybei atgauti nepasikeitė. Likusiųjų didesnis procentas visose grupėse (išskyrus jauniausią, kurioj beveik dvigubai daugiau optimistų) galvojo, kad galimybės pablogėjo. 15 - 17 m. grupėje: 24% — pagerėjo, 62.5% — nepasikeitė, 13.5% —pablogėjo. 18-20 m.: 21%, 51% ir 28%. 21 - 25 m.: 19%, 60% ir 21% m.: 14%, 66% ir 20%.

Jei Lietuva nepriklausoma Kiek dabartinio veiklaus išeivijos jaunimo vyktų į Lietuvą apsigyventi, jei ji taptų nepriklausoma?

1983. Jaunimas atsakė taip: 10% vyktų apsigyventi. 60% vyktų į ją apsidairyti. 27% nenorėtų apsigyventi. Į klausimą neatsakė 3%.

1972 m. anketoje ta tema buvo kitokiu klausimu suformuluota ir dėl to duomenų negalima palyginti.

Vaikinų ir mergaičių teiginiai 1983 m. anketoje statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tik truputį daugiau vyrų sakėsi vyksią apsigyventi (13%, palyginant su 8% mergaičių). Mergaičių daugiau neapsisprendusių — vyksiančių apsidairyti (64% mergaičių, 58% vaikinų). Nenorėtų apsigyventi 29% vaikinų ir 28% mergaičių.

Kraštai. Dauguma iš kiekvieno krašto sakėsi vyksią į nepriklausomą Lietuvą apsidairyti: 80% iš Urugvajaus (iš šios jaunimo grupės niekas iki šiol nėra dabartinės Lietuvos aplankęs), 74% iš Australijos, 67% iš Brazilijos, 58% iš JAV-ių ir 47% iš V. Vokietijos. Iš V. Vokietijos gerokai didesnis procentas negu iš bet kurio kito krašto pasiruošusių vykti nepriklausomon Lietuvon apsigyventi (29%); kituose kraštuose gerokai mažiau; Brazilijoj ir JAV-se — po 8%; Urugvajuj — po 7%, Australijoj — 6%. Nenorinčiųjų apsigyventi kiek daugiau JAV-ėse (34%; gal dėl to, kad kraštas labiau pasiturintis?), mažiausia — Urugvajuj (13%; kaip ir vienas neturtingiausių kraštų, Brazilijoj — 25%, V. Vokietijoj 24%, Australijoj — 20%.

Amžius nesudarė aiškios įtakos šiuose apsisprendimuose, išskyrus tik kad kuo vyresnė grupė, tuo didesnis procentas vyktų į nepriklausomą Lietuvą apsidairyti, pvz., 72.5% iš 26 - 35 m. grupės, palyginant su 60% iš 15 - 17 amžiaus grupės. Bet ir čia išimtis: 18 - 20 m. grupėj pusė yra tvirčiau apsisprendusių kraštutinumuose (12% apsigyventų Lietuvoj, 38% ne) ir todėl tik 50% vyktų Lietuvon apsidairyti.

LIETUVYBĖ ATEITYJE
Metant žvilgsnį į dabartinio išeivijos jaunimo lietuvybės ateitį, buvo klausta, ar jiems būtų svarbi vedybinio partnerio tautybė, ar norėtų savo vaikus išlaikyti lietuviais ir ar pramato ateityje gyventi netoli lietuvių kolonijų.

Vedybinio partnerio tautybė
1983. 61% užklausto jaunimo sakėsi, kad jiems jų vedybinio partnerio tautybė svarbi.

1972 - 1983. Prieš 11 m. 65.6% anketą užpildžiusiųjų pažymėjo savo vedybinio partnerio tautybę esant jiems svarbią, taigi šiek tiek didesniu procentu negu 1983 m.

Nežymiai daugiau vaikinų (65%) negu merginų (62%) teigė jų vedybinio partnerio tautybę jiems esant svarbią.

Kraštai. Ypač JAV-ių jaunimui vedybinio partnerio tautybė buvo svarbi — net 81%. Šis tautybės svarbos pabrėžimas, atrodo, bent dalinai yra dėl tėvų įtakos, nes šiame krašte, kaip niekur kitur, jaunimas jaučia savo tėvus labiausiai rūpinantis jų vaikų vedybinio partnerio tautybe (76%). Australijoj vedybinio partnerio tautybė yra svarbi 51%, Vokietijoj — 47%, Brazilijoj — 37.5% ir Urugvajuj — 33% (bent dalinai tai atspindi ir jų tėvų netokj dažną rūpestį tautybe; žr. skyrelį "Kas tėvams labiausiai rūpi").

Amžius. Bendrai paėmus, amžiumi vyresnieji dažniau pasisako už jų vedybinio partnerio tautybės svarbą: 52% 15 - 17 m., 62% 18 - 20 m., 70% 21 - 25 m., 66% 26 - 35 m. Procento sumažėjimas vyriausioj grupėj, atrodo, sudarė priežastį, kodėl šie duomenys nepasiekė statistinės reikšmės.

Vaikai
Ką galima būtų pasakyti apie ateinančią generaciją išeivijoj, t.y. apie jaunimo vaikus? Ar jaunimas norėtų, kad jų vaikai būtų gryni lietuviai, daugiau lietuviai, ar daugiau gyvenamojo krašto žmonės, ar vienodai ir tokie ir tokie?

1983. Jaunimas dabar dalinasi beveik po lygiai į tuos, kurie savo vaikus norėtų matyti lietuviškais (47%: grynais — 12%, ar daugiau lietuviais — 35%) arba vienodai lietuviais ir gyvenamojo krašto žmonėmis (44%). Maža kas norėjo, kad jų vaikai būtų daugiau gyvenamojo krašto žmonės (4.5%) ar net vien gyvenamojo krašto žmonės (1%).

1972 - 1983. Labai panašiai buvo ir prieš 11 metų, išskyrus mažą slystelėjimą norinčiųjų vien grynų lietuvių (nuo 14.5% į 12%).

Nors skirtumai ir nebuvo taip drastiški, tačiau statistiškai (0.04) reikšmingi tarp mergaičių ir vaikinų. Proporcingai daugiau mergaičių (51%) negu vaikinų (45.5%) norėjo lietuviškų vaikų, o daugiau vaikinų (11%) negu mergaičių (3%) norėjo, kad jų vaikai būtų daugiau gyvenamojo krašto žmonės. Didelis procentas ir vienų ir kitų norėjo, kad jų vaikai būtų vienodai abiejų kultūrų (46% mergaičių ir 43.5% vaikinų).

Kraštai. Visuose kraštuose, išskyrus JAV-ėse, jaunimo didesnė dalis nori, kad jų vaikai būtų vienodai abiejų kultūrų: lietuvių ir gyvenamojo krašto: Urugvajuje — 74%, Brazilijoje — 54%, Vokietijoje — 50%, Australijoje —46%. Tik JAV-ėse jaunimo didesnė dalis (59.5%) nori, kad jų vaikai būtų daugiau lietuviai, negu abiejų kultūrų vienodai (39%). Kituose kraštuose irgi didoka dalis norėjo daugiau lietuviais esančių vaikų: Vokietijoj 44%, Australijoj 41%, Brazilijoj 38%. Tik Urugvajuj tas procentas buvo žemas — 13%. Labiau gyvenamojo krašto žmonėmis esančių vaikų norėjo palyginant nedidelis procentas jaunimo: iš Urugvajaus ir Australijos — po 13%, iš Brazilijos — 8%, iš Vokietijos — 6% ir iš JAV-ių vos 1.5%.

Amžius Čia statistiškai reikšmingas (0.01). Vyresnieji labiau apsisprendę už vaikų lietuviškumą: 56% 26 - 35 m. amžiuje, 54% 21 - 25 m., 43.5% 18 - 20 m., ir 44% 15 - 17 m. Gi jaunesni krypsta daugiau į jų vaikų tautinį suvienodinimą 53% 15 - 17 m., 42% 18 - 20 m. (šis procentas šioj grupėj mažesnis tik dėl to, kad joje procentas norinčių savo vaikus išauklėti gyvenamojo krašto žmonėmis yra didesnis negu bet kurioje kitoj amžiaus grupėj — t.y. 14.5%), 44.5% 21-25 m. ir 40.5% 26 - 35 m.

Kur ateity gyvens Ar ateityje jaunimas išsilaikys vietovėse arti lietuvių kolonijų? Ši tema buvo paliesta klausimu, kur jis mano gyventi už 5 metų.

1983. Daugiau kaip pusė (51%) anketą atsakiusiųjų galvoja už 5 metų gyventi bent netoli lietuvių kolonijos (27% — mieste su lietuvių kolonija, 24% — užmiesty netoli lietuvių kolonijos). Atsakiusiųjų, kad gyvens "kaip pasitaikys", buvo 44%. 2% atsakė, kad gyvens toli nuo lietuvių kolonijos, ir 3% neatsakė iš viso.

1972 - 1983. Šiemetiniai procentai lietuvių artumos atžvilgiu yra palankesni negu prieš 11 metų. Tada tikėjosi po 5 metų gyventi ne per toli nuo lietuvių kolonijos 44% (23% — mieste su lietuvių kolonija, 21% — užmiesty netoli lietuvių kolonijos), kai tuo tarpu teigiančių gyventi "kaip pasitaikys" buvo daugiau kaip pusė (54%). Be to, 2% tikėjosi gyventi toli nuo lietuvių kolonijos.

Tarp vaikinų ir mergaičių statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo, tik kiek daugiau vaikinų teigė po 5 metų gyvensią "kaip pasitaikys".

Kraštai. Visų kraštų (išskyrus JAV) jaunimo dauguma pramato už 5 metų gyventi "kaip pasitaikys": 66% Vokietijoj, 61% Brazilijoj, 57% Australijoj, 50% Urugvajuj, o JAV-ėse 32%, kur 68% tikisi gyventi ne per toli lietuviškos kolonijos (mieste su lietuvių kolonija 30%; užmiesty netoli lietuvių kolonijos 38%). Australija ypač pasižymėjo aukštu procentu manančiu gyventi mieste su lietuvių kolonija (33%, o užmiesty su lietuvių kolonija 10%), o Urugvajaus grupėje pirmavo manantieji už 5 metų gyventi užmiesty netoli lietuvių kolonijos (43%, gi mieste su lietuvių kolonija tik 7%). Grupės iš Brazilijos (mieste 26%, užmiesty 13%) ir iš Vokietijos (mieste 17%, užmiesty 17%) irgi netoli atsilikusios. (Kraštų apskaičiavimuose 2% manančių gyventi toli nuo lietuvių kolonijos buvo išleistos).

Amžius. Pusė (51%) iš vidurinių grupių (18 - 20    m. ir 21 - 25 m.) sprendė už 5 metų gyvensią "kaip pasitaikys", o likusi pusė (49%) netoli lietuvių. Tuo tarpu jauniausioj ir vyriausioj grupėj besitikinčių gyventi netoli lietuvių buvo daugiau kaip pusė (59% 15 - 17 m. ir 61% 26 - 35 m.). Šie grupių skirtumai buvo per maži, kad turėtųstatistinės reikšmės.

(Bus daugiau)


A. GUDAITIS    SŪNUS PALAIDŪNAS. 1971 - 1972.