BALZEKO LIETUVIŲ KULTŪROS MUZIEJUS Spausdinti

Iš visų Chicagos lietuvių įstaigų bei institucijų bene daugiausia garso amerikiečių spaudoje susilaukia Balzeko lietuvių kultūros muziejus, gerai pasitarnaudamas lietuviškiems reikalams. Čia būna parodos, šiaudinukų darymo kursai, lietuviškų kryžių drožinėjimo pamokos, rodomi filmai ir Lietuvą liečiančios skaidrės, vyksta žymių lietuvių ir amerikiečių rašytojų, kultūrininkų, valstybininkų paskaitos. O ir pačiame muziejuje yra daug ko pamatyti.

Šį muziejų įsteigė Stasys (Stanley) Balzekas, jr., kuris pernai buvo sukaktuvininkas — sulaukęs 60 m. amžiaus. Balzekas yra gimęs 1924 m. spalio 8 d. Chicagoje ir tinkamai išsimokslinęs. De Paul universitete jis gavo bakalauro ir vėliau magistro laipsnius, studijuodamas prekybos ir verslo administravimo mokslus. Tai jam buvo reikalinga, nes jo tėvas turėjo gerai išvystytą Chrysler automobilių pardavimo įstaigą ir jis buvo ruošiamas tapti paveldėtoju. Dabar jis — ne tik šios įstaigos vadovas, bet jau ir jo sūnus turi kitą automobilių pardavimo įstaigą Chicagos priemiesty Benvyne.

Nors gimęs ir augęs išeivijoje, Stasys Balzekas yra susirūpinęs lietuviškais kultūros reikalais ir labai daug laiko bei lėšų paskyrė įsteigdamas Lietuvių kultūros muziejų, kuris jau veikia 19 metų, nes buvo įkurtas 1966 m. birželio 22 d. Jo pagrindą sudaro gausūs dr. Aleksandro Rač-kaus rinkiniai, vėliau nuolat papildomi.

Balzeko lietuvių kultūros muziejus yra stambus įnašas mūsų išeivijoje, ir buvo įdomu apie tai daugiau iš jo iniciatoriaus sužinoti. Radau jį, besėdintį savo kabinete prie telefonų, ir pradėjau klausinėti:

Jūs gimęs ir augęs išeivijoje. Iš kur jumyse atsirado toks susidomėjimas lietuvių kultūriniais reikalais?

—    Esu Lietuvą lankęs trejetą kartų, bet lietuviškuoju gyvenimu daugiausia sudomino manieji tėvai. Jie buvo labai veiklūs. Lankė lietuviškus renginius, dalyvavo organizacijose. Ir aš ėjau su jais. Pamėgau mūsų žmones. Taip viskas atėjo natūraliai.

O kaip Jumyse gimė mintis steigti lietuvių kultūros muziejų?

—    Pradėjau rinkti senovės ginklus, šarvus. Pastebėjau, kad tokios lietuviškos senienos yra kitokio pobūdžio. Norėjau patyrinėti tą klausimą; tačiau pamačiau, kaip trūksta tuo reikalu medžiagos. Pasiteiravau pas mūsų gen. konsulą a. a. dr. P. Daužvardį. Jis man nurodė dr. A. Račkų, buvusį muziejaus kuratorių Kaune. Pradėjome rinkti abudu. Tačiau jo jėgos silpnėjo. Būdamas gydytojas, jis jautė besiartinančią mirtį, ir nutariau jo rinkinį atpirkti. Nuvykau į Chicagos istorinę draugiją. Jos vadovo Clemento Silvestro ėmiau klausinėti, ar būtų įmanomas toks etninis muziejus. Jis pareiškė, kad to kaip tik mūsų kraštui reikia. Jaučiama nauja kryptis, susidomėjimas etninės kultūros įnašais. Pasitariau dar ir su Newbery bibliotekos vadovybe. Susilaukiau palankaus atsiliepimo ir galutinai apsisprendžiau.

Reikėjo apsigalvoti, ar bandyti statyti didesnes muziejaus patalpas, ar pamažu rinkti ir vis augti. Tada lietuviai dar nedaug buvo garsinami; susidomėjimas mumis Chicagoje buvo labai ribotas. Per paskutinius 20 metų reikalai pasikeitė gerojon pusėn. Lietuvos reikalai nemažai išgarsinti ir per šį muziejų. Mes susilaukiame daug telefoninių šaukimų. Prašo informacijų apie lietuvius, lietuviškas įstaigas, Lietuvą. Kai padedi surasti ieškomus žmones bei medžiagą, atsiranda daugiau informacijų ir amerikiečių spaudoje.


Balzeko lietuvių kultūros muziejaus atidarymas 1966 metais. Vidury Stasys Balzekas
 
Ar turite planų savo užmojus dar labiau plėsti?

—    Turime daug eksponatų ir jų skaičius auga. Mums darosi ankšta. Labai planuojame dar pirkti kitą pastatą ar statyti naujus. Tas reikalas sprendžiamas, vyksta pasitarimai. Norėtume patalpų, kur galėtų būti, nors ir ne taip didelis, lietuvių teatras, filmų rodymui patalpos, dirbtuvės įvairiems lietuviškiems kūriniams, lietuvių kaimo modeliui patalpos, kiek erdvesnė salė . . .

Kiek jau esate investavęs į savo muziejų?

—    Mūsų dydžio muziejaus išlaikymas metams pareikalauja apie 100,000 dolerių. Mes turime muziejų, archyvą* įvairias programas. Tai stambus užmojis ir pareikalauja žymių lėšų. Dėl to tokių tautinių muziejų tėra labai nedaug.

Jūs turite gerus ryšius su įtakingais amerikiečiais. Gal galite gauti paramos iš įvairių fondų?

—    Gauname, bet reikia ir patiems pridėti. Darbas vyksta visom dienom savaitėje. Mes čia kasdien. Žmonės net nežino. Kad ir mažesnėj skalėj, bet darbas eina nuolat. Kaip priežodis sako, "mes čia lėkštes plaunam kasdien".

Manau, kad turite gerų padėjėjų?

—    Yra susidaręs mūsų štabas. Jurgis Kasakaitis yra bibliotekininkas. Jonė Karužaitė — meno vadovė. Patricija Bakūnienė globoja vaikų muziejų. Vida Striegel yra mano padėjėja ir sekretorė. Stambesnio, su valdine parama projekto vadovė buvo dr. Marija Stankuvienė - Saulaitytė. Turime dar ketvertą sekretorių, talkinančių daliniu laiku. Nemaža mums pagalba yra vadinamoji Moterų gildą, kuriai vadovauja Ellie Katauskienė. Siame sambūryje yra apie 200 narių.

Jos organizuoja programas, telkia lėšas stipendijoms, padeda vykdyti projektus, talkina gaminant kalėdinius ornamentus, padeda priimant svečius — lankytojus. Jos globos ir vaikų muziejų.

Jūs mezgate ryšius ir su žymiais amerikiečiais?

—    Taigi. Ruošiame jiems pagerbimus, kviečiame su paskaitomis. Mums svarbu ne tik, ką jie pasakys, bet kad tokiuose parengimuose jie susitiktų lietuvius, turėtų progos susipažinti su mūsų reikalais ir, laikui atėjus, būtų naudingi mūsų tautai. Pavyzdžiui, esame suruošę pagerbimą laikraštininkui Howard'ui Ty-neriui. Jis buvo "Chicago Tribūne" dienraščio išsiųstas korespondentu į Maskvą. Ir kokius du puikius, išsamius, stambius straipsnius apie Lietuvą jis paskiau paskelbė tame milijoninį tiražą turinčiame dienrašty!
 
Mes buvom pasikvietę Mokslo ir Pramonės muziejaus direktorių Dan MacMaster. Suruošėm pagerbimą gražiai lietuvių tarpe pasidarbavusiam muzikui Faustui Stroliai. Kasmet vis ką nors suruošiame. Kiekvieno mėnesio trečią sekmadienį turime parinktų žymių asmenų paskaitas. Pasikviečiame amerikiečius mokslininkus, universitetų profesorius, akademikus, vyriausybės pareigūnus, rašytojus. Mums svarbu juos supažindinti su lietuviais. Su jais susirišu pats ar mano štabo nariai — ir pavyksta atsikviesti. Norisi, kad jie būtų įtraukti padėti lietuvių visuomenei, mūsų jaunimui.

Kiek ir kokių muziejaus skyrių dabar turite?

—    Išsiauginome savąjį lietuviško ugdymo departamentą; Parengėme kasetę su lietuviškomis dainomis ir lietuvių kalbos pamoką pasikalbėjimo būdu. Drauge su tuo eina specialus 60 puslapių leidinys, kur yra kasetėje įrašyto pasikalbėjimo tekstas, devynių lietuviškų dainų tekstai ir gaidos, suglaustos žinios apie Lietuvą su chronologine lentele, Lietuvos žemėlapis, informacijos apie Amerikos lietuvius, penketo lietuviškų tautinių šokių gaidos, keturiolika lietuviškų valgių receptų, informacijos  apie  mūsų  muziejų  ir daugelis jo paveiksiu, taipgi nuotrauka Vyčių choro su jo aprašymu. Jis, vadovaujant muz. F. Stroliai, įdainavo į kasetę. Kasetė ir šis leididinys įdedami į dailų knygos pavidalo aplanką. Viršelis papuoštas dail. J. Tričio sukurtu paveikslu, o apačioje Fausto Kiršos žodžiai: Tu nuliūdus šiandien, žinau! Rūsčios žemės rūmai ant širdies. Išblaškyta, sena giminė Ak, brangioji, kas verkti padės?

Kokius kultūrinius lobius esate surinkę į savo muziejų?

—    Turime gal netoli 20,000 knygų. Meno kolekcijoje yra arti 2000 pašto ženklų, o turime gal arti 3000. Visa tai — apie 99% — liečia Lietuvą, Turime stambius archyvus apie Įvairius žymesnius asmenis, lietuvius karius, religiją liečiančius dalykus, teatrą ir. dramą apimančias vertybes, medžiagą apie rašytojus, lietuviškus papročius, retų dokumentų, autografų rinkinius, teisinių dokumentų kolekciją, daugybę gintaro dirbinių — kas tik liečia Lietuvą, viską telkiame į savo muziejų.

Atrodo Jūs renkate iš laikraščių pranešimus apie mirusius lietuvius?

—    Renkame. Laikome sudėję alfabetine tvarka. Sudarinėjame lyg tokią išeivijos lietuvių genealogiją; Renkame, kas tik liečia lietuvius ir Lietuvą; kas tik galima. Turime retų žemėlapių rinkinį — iš viso gal apie 350. Norime telkti viską apie Lietuvą ir lietuvius į vieną vietą; kad, kas susidomėjęs tuo klausimu, rastų kuo daugiau medžiagos vienoje vietoje. Norime, kad surinktieji duomenys mokslininkams ir visiems kitiems ryškiai pavaizduotų, jog Lietuva nusipelno būti laisva. Planuojame, sakyčiau, turėdami šimtmetį prieš akis. Juk išeivijoje kaskart labiau gausėja mišrios šeimos. Tokių šeimų vaikams gresia pavojus visai atitrūkti nuo mūsų tautos. Reikia institucijos, kur jie galėtų atrasti Lietuvą, kur eksponatai ją primintų.

Kiek žmonių per metus aplanko Jūsų muziejų?

—    Būna įvairiai, bet maždaug tarp 35 ir 50 tūkstančių. Ateina mokyklos, turistai, moterų, pensininkų grupės. . . Kai kurios grupės padaro rezervacijas aplankyti muziejų net prieš metus laiko.


Balzeko lietuvių kultūros muziejaus vadovybė ir talkininkai. Iš kairės du St. Balzeko sūnūs, Stasys Balzekas, vicekonsule Marija Kriaučiūnienė, K. Baltiamaitis, Stasys Balzekas (tėvas), J. Katauskas, Fr. Zopolas. Nuotr. V. Noreikos

Jūs savo eksponatais pasiekiate ir kitas vietas?

—    O kaipgi. Suruošiame parodėles miesto rotušėje, universitetų patalpose, vadinamuose community centruose. Siunčiame kalbėtojus, kur kas kviečiasi.

Muziejus susilaukia nemato garso amerikiečiuose. Jus net didieji dienraščiai skelbia savuose parengimų kalendoriuose.

—    Mes daromės savotišku informacijos centru. Turime ryšius. Atvykstantieji į Chicagą dažnai šio ar to klausia.

Jūs patvarkėte, kad net prie greitkelio yra lentos, pranešančios, kuriuo keliu vykstat randamas Lietuvių kultūros muziejus . . .

—    Iš viso prie greitkelių yra šešios tokios lentos. Reikėjo keletą metų darbuotis, kad to pasiektume, bet turime draugų, ir tos lentos buvo įtaisytos valstijos lėšomis.

Leidžiate net savo periodinį biulebiuletenį. . .

—    Jis vadinasi "Lithuanian Museum Review". Išeina kas du mėnesiai. Tiražas 7000 egz. Redaguoju aš su talkininkais. Dabar leidinys išeina keturių puslapių. Planuojame didinti. Leidinys gausiai iliustruotas. Išleidome jau beveik 100 numerių. Per metus jis kainuoja apie 8000 dol. Siunčiame universitetams, mokytojams, valdžios tarnautojams, šiaip įtakingiems asmenims. Mūsų uždavinys — lietuvių reikalus kelti už lietuvių ribų. Daugelis mūsiškių yra iškritę iš lietuviškos visuomenės. Mes juos norime pasiekti ir atgal grąžinti. Čia didesnis darbas negu paroda. Paroda surengta ir pasibaigia, o čia darbas vyksta nuolat. Laimei, turime arti tūkstančio muziejaus rėmėjų - narių. Jie padeda aukomis.

jūsų įstaigų yra turbūt lankę ir nemažai žymių žmonių?

—    Yra buvę Kanados, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos generaliniai konsulai, New Yorko Metropolinio muziejaus, Meno muziejų atstovai. Iš VVashingtono ir kitų miestų bei kraštų atvykę žmonės.

Ko Jūs norėtumėte iš lietuvių?

—    Svarbu gauti daugiau eksponatų. Labai lauktume naujų pasiūlymų, idėjų, o taip pat ir finansinės paramos. Svarbiausia, kad dirbtume visi kartu, išvien. Jei mes susiskaldysime, pasidalinsime, vieni kitiem pavydėsime — nieko nepasieksime. Mes norime jungti senąją generaciją su jaunesne ir visus tinkamai įvesti į amerikiečių visuomenę, kaip lietuvišką junginį. Norime, kad nebūtų užmirštos organizacijos ir žmonės, kurie dirbo ir dirba.

Jūs užsiimate automobilių pardavimo verslu. Kokių darbo ir laiko dalį galite skirti muziejui?

—    Galiu sakyti, kad dirbu 16 valandų per parą. ir gal net didesnė laiko dalis — gal net arti 10 valandų paroje tenka muziejui. Ir taip septynias dienas savaitėje. Tenka daug ką paaukoti iš verslo ir asmeniško gyvenimo muziejui. Plečiasi kontaktai, gyvenimas vis daugiau ima suktis apie muziejų. Bet tik tuo keliu galima ko nors pasiekti. Galiu dar pasidžiaugti, kad muziejaus direktorių tarybą sudaro mano tėvas, du mano sūnūs, duktė, o taip pat gen. vicekonsule Marija Kraučunienė, J. Katauskas, jr., Eleen R. Mackevich, Fr. Zapolis ir aš pats. Turime nemažai talkininkų.

- o -

Buvo miela ilgiau išsikalbėti su Stasiu Balzeku ir pasigėrėti taip lietuviškais reikalais užsidegusiu Amerikos lietuviu. Muziejaus pilnas pavadinimas ir adresas: Balzekas Museum of Lithuanian Culture, 4012 Archer Ave., Chicago, IL 60632; telefonas (312) 847-2441.