MOKSLINĖ KONFERENCIJA APIE TAUTINĖS SĄMONĖS IŠLAIKYMĄ IŠEIVIJOJE Spausdinti
1985 m. lapkričio 23 - 24 d. Chicagoje buvo suruošta mokslinė konferencija apie tautinės sąmonės išlaikymą išeivijoje. Ji buvo skirta tautinio švietimo bei auklėjimo vadovams, turintiems įtaką lituanistinėse mokyklose, jaunimo organizacijose, šeimoje bei visuomenėje. Konferenciją ruošė Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Dėmesys buvo skiriamas visiems kraštams, kur tik yra lietuvių išeivių.

Konferencijos programa buvo suskirstyta į šias dalis: 1. lietuvių išeivijos dabartinė padėtis; 2. tautinio identiteto bei jo vystymosi mokslinis aptarimas; 3. tautinio sąmoningumo ugdymas atskiruose kraštuose; ir 4 modernių priemonių bei metodų naudojimas tautiniame auklėjime.

Pasaulio lietuvių anketa
Lietuvių išeivijos tautinės sąmonės dabartinė padėtis buvo nušviesta 1985 m. paruoštos, išplatintos ir surinktos Pasaulio lietuvių anketos duomenimis. Įvade moderatorius prof. dr. Tomas Remeikis pranešė, jog surinkta 3000 užpildytų anketų, ypač iš JAV, mažiau iš Australijos, Kanados, Europos ir Pietų Amerikos kraštų. Duomenų analizei naudojami kompiuteriai. Anketos komisijos pirmininkas prof. dr. Kęstutis Trimakas anketos duomenimis aptarė lietuvių kilmės žmonių tautinį sąmoningumą bei įvairių veiksnių įtaką atskiruose kraštuose bei amžiaus grupėse (šiai pradinei analizei naudota 866 atrinktos anketos, nes nesuspėta visų paruošti). Lietuviškasis sąmoningumas stipresnis vyresniojoje kartoje (65-89 ir 50 - 65 m. grupėse), bet taip pat jaunimo jaunesnėje grupėje (10-20 m.); kiek atsilieka jaunimo vyresnė grupė (21 - 29 m.) o dar labiau — vidurinioji karta (30 - 39 ir 40-49 m. grupės). Tautinis sąmoningumas stipresnis V. Vokietijoje, JAV, Kanadoje; paskui — Anglijoje ir Australijoje; silpnesnis Pietų Amerikos kraštuose. Daug reikšmės turi lietuviškos kolonijos. Su lietuviška sąmone teigiamą sąryšį turi abiejų tėvų lietuviška kilmė, artimi draugai, priklausymas lietuviškoms organizacijoms, lietuviškų knygų bei periodinės spaudos skaitymas ir kt. Anketos duomenimis išryškėjo vyresniosios kartos (50 - 89 m.) buvimas stipriuoju lietuviškumo ramsčiu, 10 - 20 m. jaunimo lietuviškumas, 21 - 29 m. jaunimo pradėjimas nuo lietuviškumo nutolti ir vidurinės kartos (30 - 49 m.) gerokas atitrūkimas nuo lietuviško sąmoningumo bei tautinių reikalų.

Prof. dr. Jolita Kisieliūtė-Narutienė nagrinėjo angažavimosi klausimą lietuvių išeivijoje. Tautai labiausiai užsiangažavusiųjų grupės randamos JAV-ėse, bet taip pat tokių asmenų proporcingai yra Vakarų Vokietijoje, Kanadoje bei kiekvienam kitam krašte; amžiumi stipriau ir daugiau užsiangažavusiųjų — vyresnės kartos grupėse ir 10 - 20 m. jaunime; jų daugiau našlių tarpe, o taip pat truputį daugiau vyrų, negu moterų.

Prof. dr. Dalia Katiliūtė-Boydstunienė svarstė duomenis anketos dalies, užpildytos tų, kurie lituanistinę mokyklą buvo lankę ar tebelanko. Atrodo, kad atsakiusieji linko vertinti bendrą mokyklos patirtį, ne atskirus jos elementus. Nelabai skyrėsi pradinės mokyklos ir aukštesniosios mokyklos vertinimai. Vis dėlto kai kurie dalykai buvo teigiamiau vertinami, pvz., mokytojų pasiruošimas (gerai — 45%; gana — 45%; likę — nelabai ar visai ne); kiti — neigiamiau, pvz., pats mokymo būdas (nelabai įdomus — 40%; visai ne — 8%; gana įdomus — 46%; labai — 7%;), vadovėliai (nelabai patrauklūs — 39%; visai ne — 4%; gana patrauklūs — 46%; labai patrauklūs — 11%). Nebuvo pastebėta žymesnio skirtumo tautinės sąmonės atžvilgiu tarp lankiusių ir nelankiusių lituanistinę mokyklą. Lituanistinę mokyklą lankiusiųjų ketvirtis jautėsi lietuviškume "labai" sustiprinti, o dar pusė visų — bent "šiek tiek".

Tautinis identitetas
Simpoziume "Tautinis identitetas socialinių mokslų šviesoje" tautinė sąmonė buvo apžvelgta iš skirtingų mokslo požiūrių. Dr. Rimas Petrauskas savo temoje "Tautinio identiteto vystymasis psichologijos teorijų šviesoje", aptaręs tautinio identiteto elementus (tautos istoriją, kultūrą, kalbą; patriotizmą bei tautinį charakrakterį), toliau svarstė šeimos lietuviškos aplinkos įtaką bei tautinių švietimo institucijų svarbą tautinės sąmonės vystyme. Jis užbaigė mintimi, kad jo vidurinioji karta turi išryškinti savo situaciją, pati patirdama du tautinius identitetus. "Akultūrizacijos teorija ir vėliausi tyrinėjimų duomenys" temoje prof. dr. Vytautas Černius peržvelgė lietuvių išeivijos patirtį, pritapimą prie krašto, bet ir savito tautinio identiteto išlaikymą Amerikos "tirpdančio katilo" ("melting pot"), asimiliacijos ir pliuralizmo teorijų šviesoje.

Prof. dr. Ina Užgirienė pažvelgė į temą "Savimonės vystymasis ir tautiškumas". Kaip vaikų savimonė, taip ir tautiškumas vystosi palaipsniui vis gilesnėmis suvokimo fazėmis — ob-jektyviniu, visuomeniniu, psichiniu, asmeniniu. Asmeninėje fazėje ieškoma vertybinio, pasaulėžvalginio elemento. Tokiame jaunuolio laikotarpyje reikia vertybinio, labiau pasisavinto žvilgsnio. Tada tautiškumas turi rištis su bendražmogiškomis vertybėmis. Tautiškumu reikia tikėti ir jį kurti. Norint gi jį įdiegti, reikia juo gyventi. Šviežių minčių pabėrė prof. dr. Liucija Baškauskaitė, kalbėdama apie "Tautinių mažumų identiteto ribų išlaikymą". Baltai buvo amerikiečių atrinkti asimiliacijai 1950 m. Jie suklydo: mes buvom ne emigrantai, bet pabėgėliai. Aplinka dažnai apibrėžia, kur galime būti lietuviais. Lietuvybė remiasi jausminiu perdavimu. Tačiau dažnai mes perduodame ne teigiamą, o neigiamą jausmą, dažnai naudodami negatyvų parėmimą (negative reinforcement). Apibrėžus idealą, kaip turi būti, jaučiasi kalti tie, kurie jo nepasiekia (pvz., gerai neišmokus lietuvių kalbos). Prelegentė siūlė ruošti etnografines studijas, veržtis į daugiakultūrinę amerikiečių sferą, leisti Draugo kultūrinį priedą anglų kalba.

Prie šių mokslinių pranešimų priklauso ir sekantį rytą Elenos Bradūnaitės-Anglinskienės ryškinta tema "Tautinis sąmoningumas palyginamoje perspektyvoje", kur buvo aptariami ir palyginami Amerikoje esančių mažumų šeštadieninių mokyklų tikslai bei metodai.

Tautinis auklėjimas
Trečioje dalyje atskirų kraštų atstovai pranešė apie tautinio auklėjimo padėtį mokyklose ir organizacijose. Jonas Kavaliūnas — apie JAV, Vytautas Bireta — apie Kanadą, Janina Vabolienė — apie Australiją, Birutė Jasaitienė — apie Pietų Ameriką. Perskaityti keli pranešimai raštu: H. Valavičiaus — apie padėtį Brazilijoj, A. Smito — apie Vasario 16 gimnaziją. Apie tautinį auklėjimą savose organizacijose kalbėjo: Stefa Gedgaudienė — apie Skautų Seseriją Kazys Matonis — apie Skautų Broliją ir Bronius Keturakis — apie ŠALFL: sporto sąjungą (o kur ateitininkai?).

Konferencijos programos ketvirtoje dalyje buvo nagrinėjami praktiškieji tautinio auklėjimo reikalai namuose, lituanistinėse mokyklose ir jaunimo organizacijose. Savo paskaitoje "Motyvacija tautiniam auklėjimui išeivijoje" dr. Dalia Katiliūtė-Boydstunienė išryškino malonumo-patrauklumo motyvuojančią galią, besireiškiančią saviveikos, bendravimo ir kitose auklėjimo srityse.

Danutė Dirvonienė kėlė būtiną reikalą "suorganizuoti priešmokyklinio amžiaus vaikams strategiją kaip įsisavinti kalbą": šeimai reikia pagalbos, reikia steigti lietuviškus židinėlius. Ramunė Račkauskienė pateikė praktiškų pasiūlymų pradžios mokyklos mokinių tautiniam auklėjimui: konkursai, tautosaka, dabarties aktualios žinios, ryšys su visuomene ir kt. Kalbėdama apie aukštesniąsias mokyklas, Danutė Bindokienė pasisakė už lituanistinių mokyklų "nenumokyklinimą" (ir reikalą išmokti gramatiką), už tarpmokyklinį bendravimą, varžybas, už tarpmokyklines stovyklas, Kun. Antanas Saulaitis, S.J., vaizdiniu būdu parodė, kaip įdomiai ir patraukliai galima kalbėti jaunimui (savo platesnį pranešimą Įteikė konferencijos dalyviams raštu). Rūta Udrienė nurodė konkrečius pavyzdžius, kaip šeimoje vaikuose ugdomas ir palaikomas gyvas lietuviškumas kasdieniu skaitymu,dainom, saviveikla, bendravimu, laiškų rašymu, radijo programėlių kūrimu bei išpildymu (užrekorduojant į magnetofonines juosteles), lietuviškų vietovių bei institucijų lankymu ir kt. Vaikų tautinis auklėjimas šeimoje remiasi kasdieniu pačiu tėvų lietuviškumu.

Šio suvažiavimo programa buvo atitinkamai papildyta dviem atgaivos momentais: šeštadienio vakarone ir sekmadienio rytmečio pamaldomis. Vakaronės metu Illinois universiteto lituanistikos katedros vedėjas prof. dr. Bronius Vaškelis tarė žodį apie kūrybą; buvo įteiktos PLB premijos A. Kairiui ir A. Mironui, o Lietuvių Pedagoginio Instituto studentai, režisuojant instituto lektorei Daliai Bylaitienei, pateikė ištraukas iš Balio Sruogos dramos "Baisioji naktis". Sekmadienio ryto pamaldose buvo sukurta jauki tautinė - religinė nuotaika.

Konferencijai besibaigiant, paskelbti jos metu išryškėję siūlymai bei išvados. Tikimasi, kad šiais nutarimais bus plačiau pasinaudota, kaip ir planuojamu atspausdinti leidiniu su konferencijos pranešimais bei paskaitomis.

Šią konferencijos programą mėginta paruošti moksliškai; bet ir su praktišku pritaikymu, bandant išlaikyti pusiausvirą tarp žvilgsnio Į esamą padėtį Pasaulio lietuvių anketa bei kraštų pranešimais, tarp teoretinio mokslinio pagrindo bei konkrečių modernių metodų ir priemonių apapsvarstymo. Dalyvavusiųjų teigiami pasisakymai lyg liudijo konferencijos pasisekimą.

Šią konferenciją organizavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės švietimo-auklėjimo skyrius, kuriam vadovauja PLB valdybos vicepirmininkė švietimo-auklėjimo reikalams Birutė Jasaitienė. Patį darbą atliko tos konferencijos rengimo komitetas: pirm. Bronius Juodelis, sekr. Vilija Kerelytė, anketos koordinatorius prof. dr. Kęstutis Trimakas, PLB valdybos vykd. vicepirmininkas prof. dr. Tomas Remeikis, pati Birutė Jasaitienė, JAV LB Švietimo Tarybos pirm. Jonas Kavaliūnas, Kanados LB Švietimo Kom. pirm. Vytautas Bireta, Lituanistikos Katedros vedėjas prof. dr. Bronius Vaškelis ir Pedagoginio Lit. Instituto rektorius prof. dr. Jonas Račkauskas. Talkino Lietuvių Moterų Federacijos Chicagos Klubas.