LIETUVIAI GYDYTOJAI AMERIKOJE XX ŠIMTMETYJE Spausdinti
Parašė MILDA BUDRYS, M.D.   
1922 - 1949

Pirmojo pasaulinio karo pabaigą Amerika sutiko su džiaugsmu ir iškilmingais paradais. Grįžę iš karo jauni vyrai ir moterys pradėjo tvarkyti savo gyvenimą, o gydytojai savo praktiką. Gyvenimas perėjo į normalias vėžes. Tačiau šis pokarinis laikotarpis buvo labai skirtingas. Tai buvo "roaring twenties" su nauja muzika, menu, madomis, architektūra.

Išgyvenę karo audras ir susigyvenę, kariai norėjo tą draugystę palaikyti ir toliau, todėl 1919 m. Paryžiuje įsteigė American Legion — veteranų organizaciją. Šios organizacijos pagrindinis vienetas yra postas (post). Jų šiandien JAV yra 17,000.
Lietuviai norėjo sudaryti savo legioną. Jis buvo įkurtas 1930 m. (The Lithuanian Legion of America). Šis legionas 1938 m. turėjo 8 postus. Dabar veikia Dariaus Girėno postas Brooklyne, VII postas New Britaine, Ct., VIII postas Hartforde, Ct., ir Dariaus - Girėno ir Don Varnas postas Čikagoje. Veteranų organizacijose aktyviai dalyvavo ir gydytojai, dažnai net būdami tų postų vadais.1

Lietuvių visuomenė tuo laiku buvo rami. Veikė Birutės choras, kelios radijo valandėlės, keli smulkūs klubai bei draugijos, buvo leidžiami laikraščiai ir kartais knygos. Lietuva jau buvo nepriklausoma ir tvarkėsi savarankiškai, todėl visos Lietuvai remti draugijos baigė savo darbą ir likvidavosi. Jaunoji karta (senosios išeivijos vaikai) dar vis tebenešiojo savo širdyse lietuvybės kibirkštėlę. Gražiai veikė Lietuvos vyčiai, o studentai medikai ir odontologai, studijavę Loyolos universitete, nutarė įsteigti broliją, kad galėtų dažniau susitikti ir pabendrauti. 1929 m. Adam Kindar, Walter Eisin ir John Russell sušaukė susirinkimą ir įsteigė Lamba Mu Delta Broliją (Lithuanian Medical Dental Fraternity). Pradžioje susirinkimai buvo mokslinio pobūdžio su paskaitomis, filmų bei skaidrių rodymu. Entuziazmo pagau-
------------
Tęsinys iš Aidų 1984 m. Nr. 6, 1987 m. Nr. 4, 1988 m. Nr.3, 4.

ti, 1930 m. spalio mėnesį jie suruošė šokius South Side Masonic salėje.2 Pamažu mokslinės programos pradėjo mažėti, bet noras susitikti ir bendrauti tęsėsi iki 1978 m. Brolija turėjo 20 narių — 12 medicinos gydytojų ir 8 dantų gydytojus. Dr. Steponas Biežis ir dr. Michael Strikolis buvo šios brolijos garbės nariai. Lamba Mu Delta brolijai priklausė šie gydytojai: Walter Eisin, Adam Kindar, Frank Kwinn, Alphonse Joseph Manikas, Stanley Palutsis, Walter Phyllip, John Russell, Aleksandras Šimkus, John Simonaitis, Joseph Stone, John Waitkus ir Felix Win-skunas.

Brolijos nariais buvo ir 8 dantų gydytojai. Jų veikliausias — dr. Vincent Grebliūnas. Gimė jis Čikagoje 1917 m. ir baigė Loyoloje Dentistry School 1942 m. Tarnavo JAV kariuomenėje. Grįžęs kurį laiką buvo klinikinis instruktorius Loyolos Universitete ir 1946 m. ALDD pirmininkas.

Be to, LMD brolijos nariais yra buvę šie dantų gydytojai: Jonas Demeikis, Mattheiv Kliores, Steve Michevski, Edioard Rimkus, B. Šimkus, Charles Sven ir Vincent Zopel. (Dr. V. Grebliūno prisiminimai).

Nors Čikagoje gyveno daugiau lietuvių, bet tuolaikinis kultūros centras buvo Niujorkas. Ten 1933 m. įsikūrė Lietuvių profesionalų draugija, kurios tikslas buvo "plėsti lietuvių kultūrą ir vystyti socialinį santykiavimą su JAV, Lietuvos ir viso pasaulio profesionalais". Šios draugijos nariais galėjo būti lietuvių tautos vyrai, baigę universitetą ir turį teisę praktikuoti bent vieną iš laisvųjų profesijų. Moterys nebuvo priimamos. Draugijos nariais, be advokatų, kunigų, farmacininkų ir kt., buvo 8 medicinos ir 3 dantų gydytojai. Dr. A. Petriką yra buvęs draugijos sekretorium, vice-pirmininku ir pirmininku. Dr. J. Valukas — iždininku ir vice-pirmininku.

Draugija daugiausia rūpinosi švietimu. Jos nariai rašė lietuvių spaudoje, skaitė paskaitas, kalbėjo per radiją, tačiau didžiausias draugijos nuopelnas yra lietuvių kalbos kursų įsteigimas Columbijos Universitete Niujorke. Rytų studijų departamentas sutiko globoti ir duoti paskolą lituanistikos kursą baigusiems studentams. Draugija veikė iki 1942 m.

1934 m. New Jersey valstijoje veikė kita pusiau profesionalų organizacija — Sąjunga, kurios nariais galėjo būti baigę universitetus lietuviškos kilmės vyrai. Tačiau nariais galėjo būti pakviesti New Jersey gyventojai ir "neturintieji stažuoto profesionalo kvalifikacijų". Taip pat į Sąjungą buvo priimamos ir moterys.3

Gyvybės į lietuvišką veiklą įnešė Dariaus - Girėno skridimas per Atlantą. 1932 m. pradėta organizuoti komitetai, rengiami susirinkimai, aviacijos šventės, renkamos aukos. Lietuviai gydytojai labai uoliai jungėsi į darbą ir kaip komiteto nariai ir kaip stambesni aukotojai.
Dariaus ir Girėno LITUANICA 1933 m. liepos 15 d. pakilo iš Niujorko, bet liepos 17 naktį nukrito Vokietijos miškuose ties Soldinu ir sudužo.4

Žuvus Dariui ir Girėnui, jų žygį tęsė leitenantas Feliksas Vaitkus. Ir vėl susidarė komitetai, ir vėl rinko aukas. 1935 m. rugsėjo 21 d. Vaitkaus LITUANICA II pakilo iš Niujorko, bet Vaitkus, perskridęs Atlantą, turėjo nusileisti Airijoje. Lėktuvas buvo nugabentas į Lietuvą.5
Prez. F. D. Roosevelto užsienio politika buvo santūri ir neutrali, izoliuojanti Ameriką nuo Europos rūpesčių. Nors 1939 m. Europoje jau žvangėjo ginklai, Amerika surengė Pasaulinę parodą Niujorke, kurioje dalyvavo ir Lietuva. Buvo suorganizuota Lietuvių Diena. Į organizacinį komitetą įėjo dr. Aldona Sliūpaitė ir dr. A. Petriką. Lietuvių Diena įvyko rugsėjo 10. Dalyvavo tautinių šokių grupės ir jungtinis choras, sudarytas iš 59 chorų su 300 dainininkų. Chorui vadovavo komp. Juozas Žilevičius. Tai buvo didžiausias to laikotarpio lietuvių pasirodymas.6

JAV ilgą laiką laikėsi savo neutralumo, tačiau, kai 1941 m. Japonija užpuolė Pearl Harbor, JAV įsivėlė į karą Afrikos ir Europos kontinentuose. Į kariuomenę buvo pašaukti ir gydytojai. Karo metu studijavusių mediciną ir baigusių universitetus buvo labai mažai. Tik pabaigoje Antrojo pasaulinio karo grįžę veteranai gydytojai vėl pasirodė savo kabinetuose ir visuomenėje.

Siame laikotarpyje buvo labai mažai iškilių gydytojų, kurie būtų pagarsėję medicinos pasaulyje arba lietuviškoje visuomenėje. Dauguma buvo užsidarę savo profesiniame darbe ir viešumoje nesirodė. Iš šio laikotarpio žinoma tik kai kurių lietuvių gydytojų pavardės, kitų tik gimimo metai ir medicinos mokyklos bei praktikavimo vietos.

Suminėsiu kelis, kurie, dirbdami ir keliaudami per šį pasaulį, paliko savo pėdsakus. Kai kurie jau yra suminėti Lamba Mu Delta brolijos istorijoje.

Dr. ANDRIUS AKELAITIS (1904 -1955). Gimė Baltimorėje, mirė Niujorke. Jis baigė John Hop-kins universitetą 1929 m. Buvo įsigijęs neurologo specialybę (AB - N & P). Praktikavo Niujorke ir buvo vienas iš nedaugelio, kuris turėjo profesoriaus titulą ir dirbo asistentu profesorium Rochesterio universitete (1936 - 1946) ir Cornell universitete (1947 -1955). Jis parašė ir išspausdino keletą straipsnių medicinos žurnaluose. 7 ir 8

Dr. K. AŽUKAS (1896 - 1958) baigė Temple universitete School of Med. Filadelfijoje 1926 m. Praktikavo Wilkes Barre, Pa. Be savo profesinio darbo, labai aktyviai dalyvavo Lietuvių R. Katalikų Susivienijimo veikloje ir 1928 - 1929 m. buvo daktaras kvotėjas.9

Dr. JOHN MATTHEW BACHULUS - BAČIULIS (1899 - 1984). Gimė jis Greenvvich, Ct., mirė Brunswick, Maine. Dr. Bačiulį visi prisimena, kaip "aukštą, tvirtą vyrą, tikrą Dzūkijos milžiną". Jis mokėsi Bowdom kolegijoje, kurioje vėliau savo motinos atsiminimui įsteigė stipendijų fondą lietuvių kilmės studentams. Medicinos studijas baigė Vermonto universitete 1924 m. Tais pačiais metais gavo ir praktikos teises. Baigęs universitetą, dar mokėsi laivyno akademijoje, kurią baigė 1930 m. Savo medicininę karjerą padarė kariuomenėje, būdamas laivyno žvalgybos karininkas - gydytojas. Kariuomenėje tarnavo nuo 1924 m. ligi 1955 m. ir įsigijo kapitono laipsnį. Pokario metais (1948 -1950) buvo Londone laivyno attachė. 1950 m. perkeltas į Pentagoną ir gyveno Vašingtone, D. C. Čia jis įkūrė ir Lietuvių Draugiją ir buvo jos pirmininku. Į pensiją pasitraukė 1955 m. ir apsigyveno Brunsvvicke, Maine. Ten ir mirė.10 ir 11

Dr. PETER BRAZIS, gimęs 1912 m. Čikagoje, kaip ir daugelis tų laikų lietuvių studentų, baigė Loyolos universitetą (Stritch School of Medicine) 1938 m. Tais pačiais metais gavo praktikos teises. Dr. Brazis priklausė Čikagos Lietuvių draugijai, į kurią įstojo jaunystėje. Baigęs medicinos studijas, visą amžių dirbo Sv. Kryžiaus ligoninėje Čikagoje ir net buvo štabo prezidentas. Labai aktyviai dalyvavo ligoninės renginiuose. Kartais atvykdavo ir į Lietuvių gydytojų draugijos susirinkimus. Išėjęs į pensiją, pasiliko gyventi Čikagoje.12

Dr. WALTER BUTKUS, gimęs 1913 m. Čikagoje, baigė Loyolos universitetą (Stritch School of Medicine) 1938 m. Praktikos teises gavo Illinois valstijoje 1938 m. ir Californijoje — 1949 m. Medicininei tarnybai pasirinko kariuomenę. Buvoprez. Roo-sevelto adjutantas. Dalyvavo Afrikos ir Italijos frontuose. Casablankoje, Afrikoje, buvo karo ligoninės vedėjas. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Walter Reed ligoninėje Wašingtone, D.C. Pasitraukė į pensiją, turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį. Dabar gyvena Silver Springs, MD. (Dr. K. Jurgėlos atsiminimai, 1987 m.)

Dr. WILLIAM CHRISTIAN - KRIKŠČIŪNAS (1902 - 1966) baigė Marylando universitetą (School of Medicine and College of Physicians & Surgeons) 1929 m. Gydyti leidimą gavo 1930 m. Dirbo Scran-tone, Pa., kur ir mirė. Šalia savo profesinio darbo labai aktyviai dalyvavo Lietuvių R. Katalikų Susivienijimo veikloje. 1934 - 1954 metais su pertraukomis buvo Susivienijimo daktaras - kvotėjas.9

Dr. TADAS DUDULIS (1888 - 1965) gimė Joniškio apylinkėje, mirė Čikagoje. Į JAV atvyko 1906 m. Studijuoti pradėjo North Western Institute, Le-wis kolegijoje. 1927 m. baigė Čikagos medicinos mokyklą. Gydyti teisę įsigijo 1929 m. Dirbo Čikagoje. Jis buvo aktyvus ir lietuviškoje visuomenėje. Bendradarbiavo spaudoje, pasirašydamas "Klevelis". Kaip delegatas dalyvavo Lietuvių Seime Brook-lyne Pirmojo pasaulinio karo metu. Buvo ALDD ir SLA narys.13

Dr. WILLIAM DUSERICK-DUSEVIČIUS (1903 -1986) gimė Bostone. Baigė St. Louis universitetą (School of Medicine) 1934 m. Gydymo teises gavo dviejose valstijose (MO ir MA) 1934 m. Pradžioje buvo JAV armijos kapitonas-gydytojas ir su kariais aplankė Prancūziją, Vokietiją ir kitas Europos vietas. 1945 m. išėjo iš kariuomenės ir pradėjo verstis privačia praktika So. Bostone, kur greit įsijungė į Šv. Petro parapijos lietuviškos mokyklos organizavimą. 14

Dr. WALTER EISIN gimė 1911 m. Čikagoje. Baigė Loyolos universitetą (Stritch School of Medicine) 1935 m. Įsigijo ginekologo-akušerio specialybę. Praktikavo Čikagoje ir priklausė įvairioms medicinos draugijoms; buvo vienas iš pirmųjų Lamba Mu Delta brolijos (Fraternitas) steigėjų, aktyvus ALDD narys ir pirmininkas. Išspausdino kelis mokslinius straipsnius. Pasitraukęs į pensiją, gyvena Palos Park, IL. Jis taip pat buvo instruktorius ginekologijos skyriuje, Loyolos Universitete.15

Dr. JULIUS GALE-JURGĖLA (1906 - 1986) gimė Elizabeth, N.J., mirė Lindenhurst, N.Y. 1914 su tėvais nuvyko į Lietuvą, kur mokėsi Vilniuje ir Kaune. 1922 m. Kaune įsteigė pirmąją jūrų skautų draugovę, o 1923 m. dalyvavo mažosios Lietuvos Klaipėdos sukilime. 1923 vėl grįžo į JAV. Medicinos studijas baigė Columbijos universitete (College of Physicians and Surgeons) Niujorke 1932 m. Tarnavo JAV kariuomenėje karo aviacijos gydytoju-kapitonu. Vėliau vertėsi privačia praktika Niujorko priemiestyje. Priklausė Lietuvos Vyčių organizacijai ir Veteranų Legiono Postui. (Dr. K. Jurgėlos atsiminimai, Nr. 16).

Dr. VALERIJA GENITIS (1910 - 1980) gimė ir mirė Čikagoje. Baigė Loyolos universitetą (Stritch School of Medicine) 1937 m. Praktikos teises gavo Illinois valst. 1937 m. Pasirinko pediatrijos specialybę ir savo studijas infekcinėse ligose tęsė University of Illinois ir Cook County ligoninėje. 1942 - 43 metais dirbo Soldiers and Sailors Children's School, Normai, 111. Vėliau persikėlė į Čikagą ir vertėsi privačia praktika. Labai aktyviai reiškėsi Amer. - Wo-men's Medical Ass.17

Dr. WILLIAM GRENDAL gimė So. Bostone 1917 m. Baigė Jefferson medicinos kolegiją 1942 m., gydyti teisę gavo 1943 m. Išaugintas lietuviškoje šeimoje nuo pat jaunystės, priklausė organizacijai Knights of Columbus, buvo Lietuvių katalikų studentų draugijos pirmininkas. Studentavimo metais aktyviai dalyvavo sporto organizacijose ir buvo Kap-pa Betta Phi Honorary Medical Fraternity narys. Baigęs medicinos studijas, vedė lietuvaitę Eleną Šidlauskaitę. Stažą atliko Bostono Miesto ligoninėje. Antrojo pasaulinio karo metu, nelaukdamas pašaukimo, įstojo į JAV kariuomenę. Grįžęs su leitenanto laipsniu, pradėjo privačiai gydyti So. Bostone.18

Dr. EUGENIJA GURSKIS-PAUŽIENĖ gimė 1916 m. Cicero, 111. Baigė Illinois universitetą 1941 m., gaudama gydytojos diplomą. Tame pačiame universitete 1938 m. gavo bakalauro laipsnį, o 1946 m. magistro laipsnį Wayne universitete Detroite. Buvo ginekologijos - akušerijos specialistė (AB - OBG). Ji yra parašiusi kelis straipsnius iš medicinos srities. Buvo aktyvi Detroito lietuvių kolonijoje kaip viena iš Detroito lietuvių klubo steigėjų. Dirbo Detroite, Mich.19

Dr. ANTHONY GUŽAUSKAS gimė 1915 m. Aurora, 111. Baigė Loyolos universitetą (Stritch School of Medicine) 1943 m. Stažą atliko Mercy ligoninėje Čikagoje. Po to išėjo į kariuomenę. Dirbo South Pacific ligoninėje ir užsitarnavo bronzinį ir sidabrinį medalius. Grįžęs iš kariuomenės, įsigijo chirurgo specialybę (AB-S). South Shore ligoninėje buvo štabo prezidentas; taip pat White Sox baseball komandos gydytojas. Vertėsi privačia praktika Čikagoje. 1976 m. persikėlė į Arizoną, kur buvo asistentas profesorius Arizonos Universiteto (Tucson) chirurginiame skyriuje. Ten tebedirba ir dabar. Žada pasitraukti į pensiją ir apsigyventi Floridoje, kur dirba jo 2 sūnūs, dantų gydytojai. (Autobiografija)

Dr. ALEXANDER JAVOIS-JOVAIŠA (1899 -1972) gimė Čikagoje. Mokėsi St. Ignatius High School ir University of Chicago, kur 1922 m. gavo magistro laipsnį. 1925 m. baigė Loyolos universitetą (Stritch School of Medicine). Tais pačiais metais gavo ir teisę gydyti. Dr. Jovaiša yra buvęs Loyolos universiteto farmakologijos ir fiziologijos departamento instruktorius 1926 - 1927 m. ir fiziologijos instruktorius Mercy ligoninėje 1925 - 1928 m. Jis yra parašęs ir paskelbęs straipsnį "Research in Phy-siology" žurnale 1925 metais. Bendradarbiavo "Vytyje". Taip pat turėjo skyrių "Chicago Tribūne" dienraštyje: "Why I know there is a God". Privačia praktika vertėsi Čikagoje ir buvo primasis Sv. Kryžiaus ligoninės prezidentas (1928 - 31); taip pat Labdarių Sąjungos direktorius. (Šios sąjungos pinigais ir dėka buvo pastatyta Sv. Kryžiaus ligoninė). Antrojo pasaulinio karo metu dr. Jovaiša tarnavo JAV kariuomenėje (1941 - 46). Iš kariuomenės grįžo su pulkininko leitenanto laipsniu. Jis priklausė kelioms organizacijoms (Honorary Medical Fraternities, Co-lumbus Vyčiams, Amerikos legiono don Varnas postui). Išėjęs į pensiją gyveno Floridoje.9 ir 21

Dr. ENOCKAS IGNAS KLIMAS (1884 -1937) gimė Jiezno valsčiuje, Lietuvoje. Baigė Jiezno pradžios mokyklą 1903 m. ir atvyko į JAV. Studijavo Valparaiso universitete. 1910 m. įstojo į Temple universiteto medicinos fakultetą, kurį baigė 1915 m. Praktikavo Filadelfijoje. Dr. Klimas suorganizavo Lietuvos budavojimo milijoninę bendrovę ir buvo jos direktorius. Priklausė SLA, Tėvynės Mylėtojų d-jai ir Sandarai. Buvo Temple Universiteto instruktorius.22

Dr. Joseph KVARCEUS-KVARCIEJUS gimė 1908 m. Brocktone, MA. Ten baigė aukštesniąją mokyklą (High School) ir Tufts universitetą Bostone 1932 metais. Brocktono lietuviai su džiaugsmu jį pasitiko ir labai didžiavosi, kai jis buvo paskirtas Brocktono miesto gydytoju. Praktiką pradėjo Brocktone ir priklausė Sv. Kryžiaus parapijai.23

Šiame laikotarpyje iš visų lietuvių gydytojų išsiskyrė
Dr. ALGIRDAS MARGERIS (1886 - 1977). Gimė jis Vilkaviškio apskrityje, mirė Vilniuje. Jo tikroji pavardė buvo Konstantinas Šeštokas. Pavardę turbūt pakeitė važiuodamas į Ameriką. Būdamas socialistinių pažiūrų, dar jaunas dalyvavo 1905 m. revoliucijoje ir savo apylinkės dvaruose organizavo darbininkų streikus. Bijodamas persekiojimo, 1907 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia pradžioje dirbo anglių kasyklose ir fabrikuose, o vakarais mokėsi anglų kalbos. Mokyklos savininkas, pastebėjęs gabumus, išsiuntė jį į Valparaiso Universitetą. Pabuvęs ten keletą metų, dėl silpnos sveikatos išstojo ir persikėlė gyventi į Lawrence, Mass., kur pragyveno pardavinėdamas lietuviškus laikraščius ir knygas. Vedęs Oną Janulionytę, persikėlė į Worcesterį. Ten dirbo "Amerikos Lietuvio" spaustuvėje. Susitaupęs kiek pinigų, išvyko į Čikagą studijuoti medicinos. 1925 m. baigė Medicinos mokyklą (Chicago Medical School), gaudamas gydytojo diplomą. Dirbti pradėjo Čikagoje, Bridgeporto apylinkėje. Dar studentaudamas, dr. Margeris įkūrė ir vadovavo Lietuvių korespondencinei mokyklai (1918 - 1925). Be darbo medicinoje, dar aktyviai reiškėsi lietuviškoje visuomenėje, bendradarbiavo spaudoje, rašė populiarius iš medicinos srities straipsnius ir taip pat moraliniais bei socialiniais klausimais. Savo rašinius skelbė "Kultūroje" ir "Trečiame Fron-te".24

Norėdamas geriau pažinti gimtąjį kraštą, 1931 m. nuvyko į Lietuvą ir savo įspūdžius aprašė "Lietuvių Žiniose", o vėliau išleido knygą "Amerikiečio įspūdžiai Lietuvoje".25

Po Antrojo pasaulinio karo, dar vis tebedirbdamas lietuviškoje visuomenėje ir reikšdamasis spaudoje, pradėjo sakyti, kad "tik didelė rusų tauta, kaip motina, globojanti mažą Lietuvą nuo visų skriaudėjų, leisdama jai plačiai kultūriniai tarpti ir augti 26

1959 m. dr. Margeris kartu su dr. Kaškiavičium ir kitais komunistų šulais išvyko į Rusiją, tikėdamas patekti ir į Sovietų okupuotą Lietuvą. Grįžęs 1959 m. rugsėjo mėnesį^Čikagoje pikniko metu dr. Margeris pareiškė: "Lietuvos miestuose bedarbių nėra, visi dirba ir uždirba gerai... Šiuo laiku eina didelė statyba naujų gyvenamų namų ir dirbtuvių... Žmonės Lietuvoje yra draugiški, linksmi ir patenkinti dabartinėmis sąlygomis".27 Be to, dr. Algirdas Margeris yra parašęs ir išleidęs keletą knygų (žiūr.
 

Dr. Walter Eisin,  Dr. Algirdas Margeris, Dr. Paul Oskar Užkuris, Dr. Jonas Poška


DR. Andrius Akelaitis   Dr. Christian Krikščiūnas

Dr. John Matthew Bachulus - Bačiulis    Dr. Tadas Dundulis


Dr. Jonas Stanislovaitis - Stanislow

 
nuoroda 1). Pagyvenęs dar kiek Amerikoje, jis 1967 m. grįžo į Lietuvą, kur ir mirė.28 ir 29

Dr. PAUL OSKAR-UZKURIS (1902 - 1966) baigė Middlesex Universitete mediciną 1929 m. Dirbo Lawrence, Mass, kur ir mirė. Jis taip pat buvo įsigijęs doktoratą iš farmacijos Massachussetts Farmacijos kolegijoje. Reiškėsi lietuviškoje veikloje. Jo sūnus — dr. P. A. Oskar — taip pat baigė medicinos mokslus ir dabar praktikuoja mediciną Haver-hill, Mass.30 ir 31

Dr. JUOZAS PAULIONIS (1894-1961), gimęs ir augęs Amerikoje, baigė Columbijos universitetą (College of Physicians & Surgeons) Niujorke 1920 metais. Vertėsi privačia praktika Brooklyne. Vėliau pradėjo dirbti kaip vicedirektorius Kings County ligoninėje, o savo kabinetą perleido dr. Vac. Paproc-kui. Dr. Paulionis buvo mėgiamas lietuvių ir gerbiamas kitataučių. Jis yra parašęs ir išspausdinęs straipsnį "Paprasčiausi trūkumai mokyklų vaikuose" (Gydytojas, 1923 m. Nr. 3). Jo specialybė buvo vaikų ligos. Mirė Niujorke.32

Dr. DOMININKAS PILKA (1888 -1960) gimė Ukmergės apskrityje, mirė Bostone. Į JAV atvyko 1909 m. Mokslą baigė College of Physicians & Sur-geon Bostone 1929 m. Gydyti teisę gavo 1940 m. Dr. Pilkos draugai atsimena jį kaip "aukštą, laibą, smailanosį ir visada besišypsantį" vyrą. Atvykęs į JAV, dirbo Jersey City dirbtuvėje. Priklausė socialistų grupei, buvo SLA narys. Dr. P. Pilka paruošė ir išleido Lietuvių kalbos gramatiką ir didelį A. Lalio lietuvių - anglų kalbų žodyną P3 ir 34

Dr. JONAS POŠKA (1889 - 1970) gimė Kėdainių apskrityje, mirė Čikagoje. Į JAV atvyko 1909 metais. Baigė Čikagos medicinos mokyklą 1923 m. Teisę gydyti įsigijo Illinois valstijoje 1924 m. Dirbo Čikagoje.
Dr. J. Poškos visuomeninė veikla — plati ir šakota. Dar būdamas studentu Šv. Bėdos kolegijoje, Peru, 111., suorganizavo Lietuvių moksleivių draugiją, kurios sekretorius buvo Petras Daužvardis, Draugija leido net mėnesinį žurnalą.
Per pirmąjį pasaulinį karą dr. Poška pardavinėjo. Lietuvos bonus, vėliau buvo pašauktas į JAV kariuomenę, kur tarnavo vienerius metus. Grįžęs labai aktyviai įsijungė į Vyčių organizaciją. Buvo centro valdybos pirmininkas. Jo pastangomis pradėjo eiti žurnalas "Vytis". Jis taip pat buvo vienas Sv. Kazimiero Akademijos ir Šv. Kryžiaus ligoninės organizatorių. Poška buvo ir literatas, poetas. Už darbus Lietuvai ir lietuvių visuomenei dr. Joną Pošką Lietuvos vyriausybė apdovanojo Gedimino Ordinu, kurį jam įteikė gen. kons. Petras Daužvardis Čikagoje 1939 metais.35

Dr. kun. ANTANAS RAKAUSKAS (1895 -1965) gimė Šakių apskrityje, mirė Greensburge, Pa. Į JAV atvyko 1913 m. ir po 3 metų jau studijavo Valparaiso univversitete. 1924 m. įstojo į Northwes-tern universitetą Čikagoje, kurį baigė 1930 m., gaudamas gydytojo diplomą. Gydė Čikagoje ir buvo Šv. Kryžiaus ligoninės štabo narys. Dar studentavimo metais dr. Rakauskas aktyviai dalyvavo lietuviškoje spaudoje. 1917 m. rašinėjo į "Vytį", o vėliau į "Moksleivį", "Giedrą", "Draugą", "Garsą", "Darbininką" ir kt. Nuo 1930 m. vedė "Draugo" sveikatos skyrių. 1933 m. ALRK Federacjos kongresas, įvykęs Čikagoje, dr. Rakauską išsirinko centro valdybos pirmininku. 1938 -1944 m. jis buvo ALRK S-gos daktaras - kvotėjas. 1937 m. pakviestas ALRK Moterų Sąjungos daktaru - kvotėju.
Studijavimo metais susipažino su dainininke Elena Namikaite ir ją vedė. Ji greit mirė (1938). Tada jis nutarė tapti kunigu. Mokėsi Marijos, Angelų Karalienės seminarijoje prie Niagaros Unviversi-teto ir Šv. Vincento seminarijoje Latrobe, Pa., kurią baigė 1944 m., ir buvo įšventintas kunigu. Kaip kunigas dirbo Pittsburge, New Kensingtone ir kitose parapijose.36 ir 37

Dr. JONAS REPŠYS (1889 -1966) gimė Užpaliuose. Mirė Dorchėster, Mass. Baigė Middlesex medicinos kolegiją Cambridge, Mass., 1926 m. Gavo gydyti teises Massachusetts valstijoje. Dirbo Cambridge ir Dorchesteryje, Mass. Buvo aktyvus lietuviškoje visuomenėje ir Darbininkų Susivienijimo daktaras - kvotėjas 1960.38

Dr. JOHN RUSSELL gimė 1908 m. Mokėsi Čikagoje. Loyolos universitete (Stritch School of Medicine) 1924 m. gavo M S laipsnį iš fiziologijos, 1932 m. -— gydytojo diplomą. Įsigijo psichiatro specialybę ir buvo pakviestas Katalikų universiteto Vašingtone profesorium - asistentu. Kilus karui, išėjo į kariuomenę, o grįžęs apsigyveno Kalifornijoje.

Dr. JONAS STANISLOVAITIS - STANISLOVA (1898 - 1972) gimė Amsterdame, N.Y., mirė Floridoje. Baigė Cornell universitetą 1926 m. ir vertėsi privačia praktika Waterbury, Conn. Jo specialybė buvo psichiatrija. Išėjęs į pensiją, apsigyveno Smyrnoj, Fl., kur ir mirė. Pelenai buvo pervežti į Waterburį. Be profesinio darbo, jis mėgo ir rašyti. Kartu su dr. A. Petriką 1959 m. parašė "Gydymo istoriją". Taip pat buvo aktyvus lietuvių organizacijose, o nuo 1932 iki 1940 m. buvo SLA daktaras -kvotėjas. Gimęs ir augęs Amerikoje, visada svajojo aplankyti Lietuvą. Į Lietuvą nuvyko 1959 m. ir ten beviešėdamas pasidarė "dideliu Tarybų Lietuvos bičiuliu".39' 40

Dr. JEROME URBAN gimė 1914 m. Brookly-ne, N.Y., baigė Columbijos universitetą Niujorke 1938 m., įsigijo chirurgo specialybę (AB-S) 1951 m. Dr. J. Urban turbūt yra įžymiausias to laikotarpio chirurgas. Jis dirbo vėžio tyrimų institute ir taip pat dėstė Cornell universitete Niujorke, nuo 1952 m. 1981 m. pakeltas į profesorius.
Lietuvių tarpe mažai dalyvavo, bet Niujorke gyvenantieji lietuviai gydytojai apie jį žinojo ir minėdavo savo susirinkimuose.41' 42

Dr. ALBERTAS VALIBUS (1901 - 1982) gimė Minersville, Pa. Baigė Hahnemann universitetą 1925 m. Buvo aktyvus Pennsylvanijos valstijos politinėje veikloje kaip Įstatymų rengimo komiteto narys. Taip pat neužmiršo ir lietuviškos veiklos. Buvo SLA daktaras - kvotėjas. Praktikavo Edvvardsvillėje ir Minersvillėje, Pa.43

Dr. JOHN WAITKUS gimė 1918 m. Cicero, IL., baigė Loyolos universitetą (Stritch School of
Medicine) 1943 m. ir įsigijo chirurgo specialybę. Praktikavo Čikagoje. Buvo keletos ligoninių konsultantas ir klinikinis asistentas profesorius Loyolos Universitete.44

Dr. GEORGE VVILTRAKIS (1905 -1976) gimė Bostone, mirė Elgine, II. Baigė Loyolos universitetą (Stritch School of Medicine) 1929 m. Specialybė — chirurgija. Antrojo pasaulinio karo metu dr. G. Wiltrakis tarnavo JAV kariuomenėje ir dirbo karo ligoninėse, užsitarnaudamas pulk. ltn. laipsnį. Už uolų darbą karo veteranai jį išrinko National V.F.W. Surgeon General. Po karo vadovavo Altonos ir Peo-rijos valstybinėms ligoninėms. Taip pat buvo Loyolos universitete chirurgijos lektorius. 1975 m. Čikagoje pagerbtas specialiu adresu.45 ir 46

Dr. ANTHONY STANLEY YUŠKIS (1908 -1980) gimė Spring Valley, II., medicinos mokyklą Čikagoje (Ruch Medical School) baigė 1936 m. Specialybė — vidaus (AB-M) ir kardio-vaskuliarinės ligos. Dirbo San Diego, Calif.
Lietuviai gydytojai, įkūrę K. L. G. draugiją, pradėjo ieškoti ir senosios išeivijos gydytojų, Į savo draugiją jie įtraukė ir dr. M. Devenį, dr. Aldoną Šliūpaitę ir dr. A. S. Yuškį. Dr. A. S. Yuškis buvo taip pat klinikinis asistentas profesorius Kalifornijos universitete (Southern California).47 ir48
Po Antrojo pasaulinio karo, dar prieš naująją emigraciją (D.P.), Amerikoje medicinos mokslus baigė dar šie gydytojai:

Dr. ALDONA BALTCH- GRAVROKIENĖ, gimusi 1926 m. Binghamptone, N.Y., su tėvais buvo nuvykusi į Lietuvą, o grįžusi 1952 m. baigė Niujorko valstybinį universitetą (State University of New York — Upstate College of Medicine, Syracuse). Turi praktikuoti teisę Niujorko ir Illinois valstijose. Šiuo metu yra medicinos profesorė ir docentė farmakologijos ir eksperimentinės medicinos skyriuose Albany universitete (Albany Medical College of Union University). Be to, yra parašiusi apie 50 mokslinių straipsnių.  

Dr. EUGENE KINDER, gimęs 1926 m. Či-kaoje, baigė Loyolos universitetą (Stritch School of Medicine) 1952 m. Specialybė — psichiatrija. Yra buvęs klinikinis asoc. profesorius Illinois universitete, Rush Medicinos mokykloje ir Wisconsino universitete. Parašė kelis mokslinius straipsnius. Dabar gyvena Phoenix, Arizonoje. (Autobiografija, 49' 50).

Dr. ALPHONSE PALUBINSKAS, gimęs 1922 m. Lowell, Mass., baigė Harvardo universitetą
(Harvard University Medical School) 1952 m. Jo specialybė — radiologija. Studijas gilino Anglijoje ir Švedijoje. Nuo 1959 m. persikėlė į San Francisco, CaL, ir vietos universitete buvo radiologijos ir neurologijos profesorius. Be to, konsultantas keliose ligoninėse. Yra parašęs ir išspausdinęs 104 mokslinius straipsnius (iki 1984 m.). 1986 m. dr. A. Palubinskas išėjo į pensiją.51
Rinkdama žinias apie senąją emigraciją, radau dar kelias lietuvių gydytojų pavardes, būtent: dr. Albin Wallace, dr. Frank Weiksner-Vaišnora, dr. Anthony West-Vyšniauskas, dr. Walter Yovaiša, dr. Lidija Zaleska (ji buvo ALDD narė), dr. Stanley Zmuidzinas.
Šiuo straipsniu baigiu senosios lietuvių gydytojų emigracijos veiklos apžvalgą (žiūr. Aidai, 1984, Nr. 6, 1987, Nr. 4, 1988, Nr. 3, Nr. 4). Po Antrojo-pasaulinio karo į JAV atvyko daug lietuvių gydytojų, baigusių medicinos mokslus Lietuvoje ir Vokietijoje. Jie atsivežė savo idėjas ir savo organizacijas. Kiek ilgiau pagyvenę, atkūrė Lietuvoje veikusias korporacijas ir draugijas. Senosios emigracijos sukurtos draugijos palengva likvidavosi.

Lietuviai gydytojai, pradžioje bandę atkurti Kauno miesto lietuvių gydytojų draugiją, pagaliau įsijungė į jau veikiančią Lietuvių daktarų draugiją, kuri vėliau išaugo į Amerikos lietuvių gydytojų sąjungą, o dar vėliau — į Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungą. Tiek gydytojų veikloje, tiek lietuviškoje visuomenėje prasidėjo nauja pokarinė epocha, kuri dar tęsiasi ir, reikia tikėtis, kad tęsis dar daug metų.

Nuoroda I
Dr. Algirdo Margerio išleistos knygos: Šliūptarniai (1949), Širdies rūmai (1951), Saulės rūstybė (1955), Chi-cagos šešėliai (1952), Amerikos lietuviai ir angliškų skolinių žodynas (1956), Lietuva šiandien (su J. Jokubka, 1960), 150 dienų tarybinėje Lietuvoje

Literatūra
1.    LE, XXXIII, 474 p.
2.    Vytis, Nr. 19, 299 p.
3.    Dr. A. Petriką, "Švieša", 1971, Nr. 4.
4.    P. Jurgėla, Sparnuoti lietuviai — Darius ir Girėnas, 1935 m.
5.    LE, XXXII, 499 p.
6.    LE, XXII, 31 p.
7.    LE, XXXVI, 18 p.
8.    Enciclopedia Lituanica, I, 46 p,
9.    Dr. A. Kučas, Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimas Amerikoje, 365 p.
10.    LE, XXXVI, 73 p.
11.    Enciclopedia Lituanica, I, 23 p.
12.    AMA Physicians Profile.
13.    Chicagos Lietuvių Metraštis, 18 p.
14.    Vytis, 1945, Nr. 12.
15.    Medicina, 1987, Nr. 2, 14 p.
16.    LE, X, 126 p.
17.    American Medical Directory, 1956, 614 p.
18.    Vytis, 1942, Nr. 5, 458 p.
19.    Amerikos Lietuvių Vardynas, 1953, 87 p.
20.    Chicagos Lietuvių Metraštis, 1955, 177 p.
21.    Lietuvių Gydytojų Biuletenis, 1963, Nr. 1, 37 p.
22.    Enciclopedia Lituanica, II, 142 p.
23.    Amerikos Lietuvių Vardynas, 1953, 137 p.
24.    MTLE, 2, 510 p.
25.    Chicagos Lietuvių Metraštis, 1955, 163 p.
26.    Naujienos, 1959.VII.22.
27.    Naujienos, 1959. XI. 5.
28.    LE, XVII, 502 p.
29.    MTLE, 2, 510 p.
30.    Vytis, Nr. 19, (1938.X.15).
31.    LGB, 1967, Nr. 1, 36 p.
32.    Vienybė, 1961. VIII. 1
33.    Keleivis, 1960, Nr. 24.
34.    Vienybė, 1960. VII. 6.
35.    Vytis, Nr. 14, (1928.VI.30).
36.    LE, XXIV, 455 p.
37.    LGB, 1966, Nr. 4, 43 p.
38.    A. Ambrozė, Chicagos lietuvių istorija, 113 p.
39.    Sveikatos Apsauga, 1972, Nr 4, 64 p.
40.    LE, XXVI, 43 p.
41.    Sveikatos Apsauga, 1969, Nr. 5.
42.    Medicina, 1987, Nr. 2, 16 p.
43.    SLA jubiliejinis leidinys, 1936.
44.    Medicina, 1987, Nr. 2, 16 p.
45.    LE, XXXVII, 666 p.
46.    Medicina, 1975, Nr. 3, 175 p.
47.    Directory of Medical Specialties, 1975, 845 p.
48.    AMA Physicians Profile, 1988.
49.    Lituanus, Vol. 34, Nr. 2, 21 p.
50.    Directory of Medical Specialties, 1975.
51.    LE, XXXVI, 428 p.