TĖVYNĖJE Spausdinti
—    Sovietų Sąjungos Prezidentas M. Gorbačiovas į Lietuvą atvyko sausio mėn., išbuvo 3 dienas, daugiausia Vilniuje. Lankėsi ir Šiauliuose. Jo kelionės tikslas — įtikinti, kad Lietuva pasiliktų Sovietų Sąjungoje ir neskelbtų nepriklausomybės — nepasisekė. Prezidentas buvo mandagiai priimtas, turėjo pokalbius su vyriausybės nariais, taip pat kalbėjo gatvėse minioms. Jo lankymosi metu buvo demonstruojama už nepriklausomą Lietuvą.

Stasiui Lozoraičiui Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba kovo 24 d. suteikė atstatytos kovo 11 d. respublikos ypatingo pasiuntinio ir atstovo įgaliojimus. Tai padaryta, jei kada Soivietų Sąjunga suvaržytų Lietuvos Aukščiausios Tarybos veiklą. Ekonominiai suvaržymai dabar labai žiaurūs: Lietuvai uždėta ekonominė blokada. Tai padaryta Didįjį Penktadienį. Sustabdyta į Lietuvą įvežti naftą, teikti elektrą, maisto produktus ir įvairias žaliavas.

—    Kovo 26 - 27 naktį Sovietų Sąjungos kareiviai Vilniuje įsiveržė į psichiatrinę ligoninę, kurioje buvo laikomi pasitraukę iš Sovietų kariuomenės jaunuoliai, juos sumušė, pagriebė ir išsivedė. Dėl to Lietuvos vyriausybė labai griežtai protestavo. Ne gana to, paskelbus nepriklausomybę, Sovietų tankai bei lėktuvai kurį laiką gąsdino Vilniaus gyventojus. Tačiau ir tai nepalaužė lietuvių ryžto būti nepriklausomais.

—    Lietuvos rašytojų, dailininkų, kompozitorių, žurnalistų ir teatro sąjungų pirmininkai kovo 27 d. pasiuntė M. Gorbačiovui laišką, protestuodami prieš "karo jėga pagrįstą" Lietuvos reikalų sprendimą. Laiške pabrėžiama, kad "Lietuvos menininkai gina ir gins savo tautos teisę būti laisvai". Kiek anksčiau (kovo 21 d.) Lietuvos rašytojai laišku kreipėsi į pasaulio rašytojus, prašydami paremti nepriklausomos Lietuvos pripažinimą tarptautinėje plotmėje.

—    Lietuvos valstybės prokuroro įstaigą Vilniuje kovo 30 d. užėmė Sovietų Sąjungos kareiviai. Prieš užėmimą norėta prokurorą Artūrą Paulauską pakeisti sovietiniu prokuroru Antanu Petrausku, bet prokuratūros tarnautojai jo nepriėmė. Tada užimtas visas pastatas su spaustuve, kurioje spausdinami beveik visi Vilniaus laikraščiai. Vis labiau spaudžiant Lietuvą, įsakyta iš Vilniaus išsikraustyti visiems užsienio žurnalistams.

—    Popiežius Jonas Paulius II balandžio 14 d. pasiuntė laišką Lietuvos kardinolui ir vyskupams, reikšdamas savo susirūpinimą užblokuotos Lietuvos padėtimi. Savo nerimą jis jau kelis kartus parodė ir audiencijose. Bet ir popiežius laikosi nuomonės, kad tarp Lietuvos ir Maskvos turi užsimegzti dialogas.

—    Lietuvos respublikos prezidentas Vytautas Landsbergis balandžio 14 d. parašė laišką JAV prez. George Bushui, prašydamas pagalbos Lietuvai, nes "sovietų karinės jėgos panaudojimas ir politinis spaudimas kitoms šalims nepripažinti Lietuvos tęsiasi, o Lietuvai grasinama ekonomine blokada, ji apsupama nauja geležine uždanga per Baltijos jūrą ir sieną su Lenkija". Kaip patirta, JAV prezidentas į Lietuvos vyriausybės laiškus neatsako. Panašus laiškas pasiųstas ir Anglijos ministrei pirmininkei.

—    Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė į Kanadą atskrido balandžio 29 d. Montrealyje ją pasitiko būrys lietuvių. Paskui aerouoste vyko spaudos konferencija. Viešnia turėjo pokalbį su Kanados užsienio reikalų ministru Joe Clark ir su kitais aukštais valdžios pareigūnais, ypač iš prekybos departamento. Ji taip pat buvo pristatyta ir parlamente. Kelionės išlaidas apmokėjo Kanados Lietuvių Bendruomenė. Iš Kanados atvykusi į JAV, Kazimiera Prunskienė gegužės 3 d. lankėsi Baltuosiuose Rūmuose. Iš JAV prezidento pusės viskas buvo daroma, kad tik jos vizitas neatrodytų bent kiek oficialus. Prezidentas ją priėmė kažkaip priverstinai, — tik tada, kai sužinota, jog viešnia bus pagarbiai priimta JAV Kongrese. Patirta ir aiškių pažeminimų, nes Kazimiera Prunskienė prieš sutikdama prezidentą, buvo kratoma ir tik po geroko laukimo įsileista pro šalutines duris. Lyg pajuokai, pareikalauta parodyti sovietinį pasą. Bet Lietuvos ministrė pirmininkė žinojo, jog tas vizitas yra reikšmingas ir kantriai pakėlė pažeminimą. Prez. Bushui ji aiškiai pasakė, kad lietuviai niekad neatšauks paskelbtos nepriklausomybės, bet gali tik sulaikyti savo naujuosius įstatymus, priimtus Lietuvos parlamento po paskelbimo, jei gaus tarptautines garantijas, pripažįstančias vyriausybę, Lietuvos suverenumą ir jos sienas. Pokalbis su prezidentu užtruko 45 minutes. Pokalbyje su Kongreso atstovais Kazimiera Prunskienė pažymėjo, kad Gorbačiovas, nors laikomas "pasaulio numylėtiniu", neturi teisės spręsti tautų likimo. Po vizito Vašingtone ji gegužės 8-9 lankėsi Londone ir buvo priimta Anglijos ministrės pirm. Margaret Thatcher; gegužės 9 ji lankėsi Paryžiuje ir turėjo pokalbį su prez. Francois Mitterand, užsienių reikalų ir Raudonojo Kryžiaus atstovais. Paryžiuje ji buvo mandagiau priimta kaip Vašingtone. Aerouoste ją pasitiko užsienio reikalų ministerijos atstovas ir automobilį lydėjo policijos sargyba. Gegužės 11 d. Kazimiera Prunskienė lankėsi Vokietijoje ir buvo priimta kanclerio Helmut Kohl. Vašingtone, Londone, Paryžiuje ir Bonnoje ji girdėjo tą patį patarimą, kad reikia dialogo su Maskva, nors gerai žinomas Gorbačiovo užsikirtimas reikalauti nepriklausomybės atšaukimo. Paaiškėjo ir tai, kad tos valstybės netarpininkaus tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos.

—    Reikšmingą sutartis gegužės 12 d. pasirašyta Talline. Tai tarpusavio sutartis, kurią pasirašė Lietuvos respublikos prezidentas Vytautas Landsbergis ir Estijos bei Latvijos prezidentai Arnold Ruutel ir Anato-lijs Gorbunovs, atnaujindami 1934 metų baltų susitarimą. Dabar tos trys valstybės, kurios pasiskelbė nepriklausomos, su Maskva galės kalbėti vieningai. Tai sustiprino jų politinę padėtį.

—    Lietuvos kard. Vincentas Sladkevičius ir vyskupai gegužės 17 d. telegrama kreipėsi į prez. M. Gorbačiovą, kad vardan žmoniškumo ir teisingumo atšauktų ekonomines sankcijas prieš Lietuvą.