Eilėraščiai |
Parašė J. AISTIS |
P. Augius-Augustinavičius Iliustracija (medžio raižinys) Pavasaris Pavasaris spindi, ir teka grioveliais Džiaugsmingai klegėdama pasako jo, Ir bėga per lauką atsargūs vėjeliai Paskleisti pakvipusios laimės gajos . . . Beržai vienmarškiniai, kasas išsipynę Dėkodami žemei lašėja sula, Ir aukso svajonėm nusvirę žirginiai Virpėdami gėrisi miško byla . . . Pavasari mielas, rods, imsi ir klaupsi, Į mėlyną dangų iškelsi rankas Ir visas virpėsi lyg vėversio liaupsė, Kad džiaugsmas ateina, kad pumpuras skečias, Kad laukiamas retas ir saulėtas svečias Pažadino keltis iš miego lankas! . . Marianopolis, 1946. 3. 10. Yra gi mūs Yra gi mūs 'visų sapnų, visų troškimų Graži ir nuostabi šalis, Kur skausmo, ašarų, nepastovaus likimo Nei vardo žvaigždės neišlis . . . Tenai regėjimų neišmatuoti toliai Mus ves tolydžio ir vilios — Mūs polėkių, svajonių, dužusių lig šiolei, Supančiot niekas nevalios ... Yra, yra šalis nevystančios jaunystės Ir laiko bėgiui abuoja — Giedrios širdžių kalbos, skaisčios sielų draugystės Ir laimės žydinti veja ... Nėra ten purvo, nėra ogios rutinos voro, Nėr sielą varžančių saitų, Nėr žemės įgeidžio ir nuodėmingo noro, Ten visa gera ir platu . . . Nėra masinančios prieš laiką kasdienybės, Nėra dienų ėdrios, rūdies, Suėdančios troškimų polėkį beribį, Betrykštantį iš mūs širdies . . . Yra, yra visų sapnų, visų troškimų Graži ir nuostabi šalis, Kur skausmo ašarų, nepastovaus likimo Nei vardo žvaigždės neišlis . . . Paryžius, 1945. 7. 14. |