PALYGINIMAI LIETUVIŲ PRIEŽODŽIUOSE Spausdinti
Parašė JUOZAS TININIS   
Kiekviena tauta savo kalboje vartoja daugiau ar mažiau priežodžių, kuriuose vaizdingumo dėlei sugretinami bei lyginami du skirtingų kategorijų dalykai, turį tarpusavy kokį nors panašumą. Tokie priežodžiai literatūros moksle yra vadinami palyginimais. Jie priklauso smulkiosios tautosakos sričiai, kurioje liaudis yra apreiškusi kūrybinį savo potencialą.

Palyginimų apsčiai turi ir lietuviai, kurie pra-rečiui griebiasi jų paįvairinti savo pokalbiui. Sakysime: Apsiputojęs kaip šernas. Pilnas kaip akis. Sėdi kaip ant žarijų. Vaišės kaip per tėvo šermenis.

Kaip matyti iš šių pavyzdžių, palyginimai yra sudaryti iš dviejų narių, arba dalių. Esmingiausias — pirmasis narys, prasidedąs dalyviu, būdvardžiu, veiksmažodžiu ar daiktavardžiu. Tik retokais atvejais palyginimai prasideda kitomis kalbos dalimis: Niekur nėra taip patogu, kaip po savo stogu. Ant snukučio lyg pelytė, o meili lyg lapytė. Ak kad tave suriestų kaip ožio ragą! Yra ir tokių palyginimų, kuriuose abu nariai sukeisti, būtent antrasis stovi pirmojo vietoje: Kaip gyvatė, senos odos nusikratė. Be to, kai kas palyginimuose skiria dvi formas: vieną, kai abu nariai yra tame pačiame laipsnyje, ir kitą, kai antrasis narys išreiškiamas aukštesniu laipsniu. Tai gali būti akivaizdu iš šių pavyzdžių: Guldo galvą kaip motina už savo vaiką. Guvesnis miesto paršelis nekaip kiemo vaikelis.

Palyginimams sudaryti dažniausiai vartojamas žodelytis "kaip". Žymiai mažiau pasitaiko palyginimų, kuriuose abu nariai jungiami kitų jungtukų pagalba, kaip štai: Išėjo it ožys mielių parnešti. Gyvenimas be žmonos, lyg daržas be tvoros. Lekia tarytum aitvaras. Greičiau vėją suvaikysi, nekaip žmonos norus atspėsi. Sudžiūvęs nei šakalys. Tačiau yra ir tokių, kuriuose lyginamasis žodelis praleidžiamas: Alus — ne vanduo, kunigas — ne piemuo. Motinos dūžis — sviesto gniūžis, o pamotės žodis — tulžies kodis. Pati — ne rankovė, neišversi.
Lietuvių kalboje pasitaiko palyginimų, sudarytų iš keturių, o kartais net šešių narių: Geras kaip ožys, suktas kaip lapė. Mylėk žmoną kaip dūšią, kratyk kaip grūšią. Prie darbo kaip gaidys, prie valgio kaip arklys. Graži kaip pavasaris, linksma kaip vasara, bagota kaip ruduo. Durna kaip avis, baili kaip pelė, zuini kaip katė.
Tam pačiam dalykui vaizduoti retkarčiais vartojami du ar daugiau palyginimo variantų, kaip štai: Akyse — kaip šilkas, už akių — kaip vilkas. Akyse
—    kaip lapu kloja, už akių — kaip šuva loja. Akyse
—    kaip brolis, už akių — kaip velnias. Akyse — lapė, už akių — šernas.

Palyginimų stilius pasižymi glaustumu, sklandumu, trumpasakiškumu, kaip ir apskritai priežodžiuose. Nemažas dėmesys skiriamas skambumui. Abi palyginimo dalys dažnai surimuojamos: Paikas kaip avies vaikas. Našlaitėlė kaip drebulėlė. Kaip gyvatė, akis pastatė. Parduoda vyrus kaip jaučius, ima pinigus kaip žalčius. Pataikūno saugokis kaip perkūno. Retkarčiais išgaunamos net aliteracijos:
Apsirėdė kaip pelėda povo plunksnomis. Gražūs Gruzdžių berneliai, kaip daržely diemedėliai. Gardu kaip du medu.
Apie palyginimų esmę \Vidmer1 sako: "Palyginamieji posakiai dažnai atsiranda dėl polinkio ką nors perdėtai nupasakoti. Sis linkimas perdėti, padidinti yra bendras visiems žmonėms, kurie griežtai savęs nekontroliuoja. Jiems neužtenka pasakyti, kad šis žmogus kvailas. Tai būtų per daug ne vaizdu, nespal-vinga, per daug blanku". Štai kodėl šiam reikalui jie sukuria posakius: Kvailas kaip avinas. Kvailas kaip bato aulas.

Vis dėlto palyginimas2 nėra superlatyvinis, bet konkretizuojantis posakis: jis nesiekia perdėti, bet apibūdinti vaizdingai. Vartojamoji žmonių kalba yra per mažai abstrakti, kad galėtų išreikšti idėjas: ji nuolat ieško taškų, kuriais galėtų susiliesti su jusliniu pasauliu; ji griebiasi palyginimų ir įvaizdžių, kurie suteikia stiliui poetinį atspalvį.

Vieni lietuvių palyginimai yra sukurti pačios liaudies, naudojantis gyvenimo patirtimi, kiti pateko į kasdieninę kalbą iš raštų, treti atėjo iš kaimyninių tautų ir imta juos vartoti kaip savus, visai užmiršus jų kilmę. Tačiau šiame rašinyje bus stengiamasi cituoti tik autentiškus, lietuvių liaudies sukurtus palyginimus.

Yra keturi3 palyginimų vartojimo būdai, arba atvejai: 1. Grynai aprašomasis — apibūdinti asmenims, fizinėms bei dvasinėms jų savybėms, gamtinei aplinkai: Galvelė kaip aguonėlė, veideliai kaip bijūno žiedeliai. 2. Asociacinis — nusakyti dalykams asociacijų pagalba: Augo kieme mergužėlė, kaip daržely aguonėlė. 3. Tik ornamentinis: Alpsta kaip merga, berną pamilusi, su kita besibučiuojant išvydusi. 4. Išreikšti priežodinei išminčiai: Tiesa, kaip saulė, amžina. Marti, kaip pipiras, karti.

Daugelis palyginimų yra labai seni. Jie atspindi ilgų amžių liaudies žmonių galvoseną, įsitikinimus, papročius, prietarus ir, apskritai, visą jų buitį. Iš palyginimų galima atsekti seniausias lietuvių kultūros apraiškas, liečiančias įvairias gyvenimo sritis, kuriose žmogus darbavosi ir kūrė kaip protinga būtybė.

Dėl savo senumo ne visi palyginimai šių laikų žmogui besuprantami be interpretacijos. Štai kad ir toks posakis: Šnypščia kaip žaltys be ožkos pieno. Palyginimui išaiškinti reikia prisiminti senovės lietuvių pagarbą žalčiams, kuriuos jie laikydavo savo namuose ir girdydavo pienu. Taip pat jau ne visi šiandien begali suvokti ir šio posakio reikšmę: Apsi-kaišiojus kaip Sekminių karvė. Pasirodo, kad šis palyginimas susijęs su papročiu, pagal kurį Lietuvoje per Sekmines yra papuošiamos vainikais karvių galvos. Jis taikomas mergaitei, prisikaišiojusiai į galvą nevykusių papuošalų.

Kartais net mįslės yra reiškiamos palyginimų forma: Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias (sniegas ir lietus). Dar kiti palyginimai suvokiami tik gerai į juos įsigilinus. Štai: Dantys kaip karveliai. Ką tai reiškia? Pasirodo, kad tai sve ki, balti dantys.

Į palyginimus retkarčiais įtraukiami net asmenų vardai. Matyt, kai kurie asmenys žmonėse buvo taip išgarsėję kokiu nors savo veiksmu ar keistumu, kad liaudies vaizduotė sukūrė iš to palyginimų, kaip štai: Stovi kaip Pilypas kanapėse. Alsuoja kaip Dauliaus kalė, varlę vijusi. Palyginimuose kartais minimi ir kai kurie Lietuvos ar kaimyninių tautų vietovardžiai: Akys plačios kaip Žarėnų ganyklos. Išėjo lyg varlės į Varšuvą. Taip pat yra palyginimų su kitų tautų narių vardais: Gyvena kaip švedas ant marių. Mand-ras kaip prancūzų šuo. Pasitaiko palyginimuose ir mitologinių bei religinių motyvų, ypač susijusių su krikščionybe: Gražus kaip laumės vaikas. Piktas girtas kaip raganos pirštas. Blaškos it laumė po jaują. Prisikalbino kaip velnias prie davatkos. Gyvena kaip šv. Petras pas Dievą ant kampo. Ėda kaip galvijas, net snukio neperžegnojęs. Kūrenas kaip šv. Jono ugnelė.
Straipsnio "Palyginimai lietuvių priežodžiuose" autorius Juozas Tininis, žuvęs automobilio nelaimėje 1971 m. rugpjūčio 2 d. Kalifornijoje, jau yra gerokai pamirštas. Panašiai yra ir su jo raštais bei šiuo straipsniu, kuris pateko į Aidų redakciją. Dabar, jis spausdinamas, primenant 20 metų sukaktį nuo nelaimingos Tininio mirties. Tuo pagerbiamas jo kaip rašytojo atminimas.

Juozas Tininis, gilaus išsilavinimo, malonaus būdo ir aiškaus talento asmuo, gimė 1911 m. lapkričio 11 d. Panemunėlio vis., Rokiškio aps. Baigęs Rokiškio gimnaziją, 1935m. pradėjo VDU studijuoti teol. -filosofijos fakultete klasikines kalbas. Baigęs fakultetą, 1938 m. Nancy universitete studijavo prancūzų literatūrą. 1945-48m. Tubingeno universitete gilinosi į graikų kalbą bei literatūrą, o po to, 1960 m. Vienos universitete — / lyginamąją kalbotyrą. 1936-1944 buvo Joniškio lotynų ir prancūzų kalbų mokytojas. Tremtyje taip pat mokytojavo gimnazijose. Nuo 1949 iki 1954 metų gyveno Australijoje, po to Los Angeles mieste, Kalifornijoje, ir visur veikliai reiškėsi kultūriniame ir literarūri-niame gyvenime bei leido knygas. 1957 m. išėjo jo novelių ir pasakojimų rinkinys "Sužieduotinė", 1971 m. — "Nuskandintas žiedas", 1970 m. —romanas "Dailininko žmona". Rankraštyje liko nebaigtas novelių rinkinys "Neatskleista paslaptis". Be to, tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje bendradarbiavo katalikų periodinėje spaudoje. Buvo ir Aidų bendradarbis. Pasižymėjo ir vertimais iš prancūzų ir vokiečių kalbų. Nuo 1925metų iki mirties priklausė a teitininkams.

Vieni palyginimai žinomi visoje Lietuvoje, kiti atskiruose regionuose ar tarmėse, treti siauresnėse apylinkėse: Alus kaip velnias raguotas (Dusetos). Ilgai siuto kaip devynių velnių apsėstas (Merkinė). Ilgai prausiasi kaip saulė mariose (Kretinga). Tačiau beveik visame krašte žinomas eufemistinis posakis: Nebūk kaip kur žemę knisa.

Palyginimai yra liaudies kūrybos perliukai. Dauguma jų žavi švelniu savo humoru ir ironija, kuri netiesiog pasako kokią nors gyvenimo tiesą: Lipa kaip atbula karvė į medį. Išėjo iš kalbos, kaip elgeta iš maldos. Nusimano kaip kiaulė apie pipirus. Sugraudino kaip katiną lakštingalos daina.

Nemažai yra palyginimų, kuriuose figūruoja paukščiai, gyvuliai, medžiai, dvasinės būtybės ir kt. Iš naminių bei laukinių gyvulių ypač mėgiami: arklys, avinas, karvė, kiaulė, kiškis, kumelė, lapė, ožys, ožka, paršas, sabalas, šernas, šuo, vilkas, zuikis, žirgas. Dažniausiai užtinkami palyginimuose paukščiai yra: balandis, gaidys, gegutė, gandras, gulbė, kalakutas, karvelis, kėkštas, kukutis, kregždė, lakštingala, pempė, povas, pelėda, sakalas, tilvikas, šarka, vanagas, varna, višta, volungė, žąsis. Iš medžių palyginimuose sutinkami: ąžuolas, beržas, eglė, epušė, gluosnis...; iš gėlių: aguona, lelija, rūta, rugiagėlė...; iš vabzdžių: bimbalas, bitė, musė, uodas...; iš šliaužikų: driežas, gyvatė, vėžlys...; iš žuvų: ešerys, lydeka, vėgėlė. Dvasinės bei mitologinės būtybės, kaip anksčiau buvo užsiminta, taip pat randa vietos palyginimuose, būtent: aitvaras, angelas, gavėnas, giltinė, laumė, kipšas, šėtonas, velnias.
Nusižiūrėjęs į aplinkos pasaulį, žmogus pra-rečiui prisitaiko sau kai kurių gyvų ar negyvų daiktų savybes. Iš to gimsta palyginimai, kuriuose bailus asmuo lyginamas su kiškiu ar zuikiu, gudrus — su lape, kvailas — su avinu ar avimi, pasipūtęs — su kalakutu, nerangus — su vėžliu, darbštus — su bite ar skruzde, greitas — su aitvaru ar vėju, geras — su angelu, blogas — su kipšu, velniu ar šėtonu.

Norint parodyti, kokių palyginimų lietuviai turi, reikia juos suskirstyti į grupes. Vieni juos skirsto pagal objektus, su kurias žmonės lyginami, kiti — pagal sritis, iš kurių tie palyginimai imami, pavyzdžiui, iš ūkininkų gyvenimo, iš gyvulių pasaulio, iš gamtos... Tačiau toks skirstymas prieštarauja palyginimo esmei. Geriausia ir tiksliausia juos skirstyti imant pagrindan pirmąjį palyginimo narį. Tačiau ir taip skirstant, nelengva surasti bendrų taškų, apie kuriuos būtų galima tiksliai sugrupuoti visus lietuvių palyginimus. Vis dėlto čia bus mėginama palyginimus suklasifikuoti pastaruoju būdu, kurio bendra schema šitaip atrodo: I. Bendrai apie palyginimus.

II.    Žmogus palyginimuose: A. Žmogaus kūnas: 1.
Fizinės savybės, 2. Fiziniai veiksmai. B. Žmogaus
dvasia: 1. Dvasinės savybės, 2. Dvasiniai veiksmai.
III.    Daiktai ir sąvokos palyginimuose: 1. Spalvos,
2. Negyvieji daiktai, 3. Gyvieji daiktai, 4. Abstraktūs
dalykai, 5. Savaiminiai veiksmai, 6. Beasmeniai išsi-
reiškimai. IV. Lietuvių ir kitų tautų palyginimai: 1.
Asmens savybės, 2. Asmens veiksmai.

ŽMOGUS PALYGINIMUOSE A. Žmogaus kūnas: 1. Fizinės savybės

Aukštas:
Aukštas kaip žardas — nors busilui4 tūpti. Aukštas aukštas kaip šaukštas, ilga ilga kaip smilga.
Alkanas:
Alkanas visuomet, kaip gegužiukas svetimame lizde.
Alkanas kaip šuo (vilkas).
Baltas:
Baltas kaip degutas (ironiškai). Balta kaip deivė. Balta kaip kiaulės blakstiena. Balta kaip kumelių angelas (ironiškai). Balta kaip marių puta. Bagotas:
Bagotas kaip ruduo, piktas kaip šuo.
Baisus:
Baisus kaip velnias raiste. Budrus:
Budrus kaip busilas pievoje.
Didelis:
Didelis kaip briedis.
Didelis kaip kaminas, kvailas kaip avinas. Didelis kaip karvė, kvaila kaip žąsis.
Gajus:
Gajus kaip ragana skandinama. Gajus kaip šėtono veislės.
Girtas:
Girtas kaip kiaulė. Girtas kaip maišas. Girtas kaip mielė. Girtas kaip pėdas. Girtas kaip šaučius. Girtas kaip šuo, drignių apsiuostęs. Girtas kaip žemė.
Gražus:
Gražus kaip iš pieno plaukęs. Gražus kaip laumės vaikas.
Gražus kaip lėlė. Gražus kaip varna (ironiškai). Gražūs kaip lino žiedeliai. Graži kaip kiaulė, iš purvyno išlindusi (ironiškai).
Graži kaip saulės duktė.
Greitas:
Greitas kaip apatinė girnų pusė (ironiškai).
Greitas kaip devyni vėjai.
Greitas kaip ežys (ironiškai).
Greitas kaip kiaulė pažabota (ironiškai).
Greitas kaip kiškis.
Greitas kaip musė prie medaus.
Greitas kaip vėžlys (ironiškai).
Greitas kaip viesulas.
Greitas kaip žemėn įaugęs (ironiškai).
Greitas kaip žaibas.
Greita kaip akmens sesuo (ironiškai).
Greita kaip netikėta bėda.
Greita kaip stirna. Ilgas:      Ilga kaip smilga, stora kaip vora.
Išbalęs:
Išbalęs kaip avižos grūdas.
Išbalęs kaip drobė. Išdailintas:
Išdailintas kaip Velykų margutis.
Išsišiepęs:
Išsišiepęs kaip laumė.
Išsišiepęs kaip keptas paršas.
Kietas:
Kietas kaip titnagas.
Mažas:
Mažas kaip aguonos grūdas.
Mažas kaip nagas.
Mažas kaip pipiras.
Maža kaip kielės akutė.
Meilus:
Meili kaip alkanam duona.
Meili kaip gulbė. Nusitepęs:
Nusitepęs kaip bulves kepęs.
Neramus:
Neramus kaip gegužiukas svetimame lizde.
Nusigėręs:
Nusigėręs kaip gaidys.
Mitrus:
Mitrus kaip čigono arklys.
Pasirėdęs:
Pasirėdžiusi kaip kapinių lelija.
Plikas:     
Plikas kaip tilvikas.
Plikas kaip velnio pirštas.
Saldus:
Saldus kaip medus.
Slidus:
Slidus kaip kalavijas.
Sotus:      Soti kaip malūnininko kiaulė (vištelė).
Susiraukęs:
Susiraukęs kaip devynios pėtnyčios.
Susiraukęs kaip linus (suodžius) braukęs.
Sveikas:
Sveikas kaip ąžuolas.
Sveikas kaip ridikas.
Sveikas kaip vinis, karštas kaip ugnis.
Šaltas:      Salta kaip varlė.
Tiesus:      Tiesus kaip alkūnė (ironiškai).
Vienas:      Vienas kaip pirštas, visų pamirštas.

2. Fiziniai veiksmai
Apipulti:      Apipuolė kaip varnos vanagą.
Apsiašaroti:      Apsiašarojo kaip vilkas,  avį papjovęs.
Apsiverkti:
Apsiverkė kaip girtuoklis po trečio butelio.
Apsiprasti:
Apsiprato kaip kiaulė bulvėse.
Atbėgti:      Atbėgo kaip aitvarą pasižabojęs.
Bėgti:      Bėga kaip akis išdegęs.
Bėga kaip bitės inkąstas.
Bėga kaip be galvos.
Bėga kaip įkirptas į uodegą.
Bėga kaip sudegęs.
Bėga kaip kiškis balon skandintis.
Bėga kaip ugnies pasistvėręs.
Bastytis:
Bastosi kaip nekrikštyta dūšia.
Bastosi kaip šunų karalius.
Bastosi kaip velnias po raistus.
Cypti:
Cypia kaip griešna dūšia ugny.
Čiulbėti:
Čiulba kaip lakštingala krūmuose.
Daužytis:
Daužosi kaip pakaruoklio dūšia.
Daužosi kaip perkūnas, velnius gainiodamas.
Dejuoti:
Dejuoja kaip gegutė, savo vaikų ieškodama. Dejuoja kaip karvelis, pačiupus vaikelius.
Dingti:
Dingo kaip pernykštis sniegas. Dingo kaip ugny (sudegęs). Dingo kaip vanduo nuo žąsies.
Dirbti:
Dirba kaip arklys, suvalgo kaip trys.
Dirba kaip gaidys, ėda kaip arklys.
Dirba kaip su svetimais nagais.
Draskytis:
Draskosi kaip katinas ant stogo.
Drebėti:      Dreba kaip epušies lapas.
Dreba kaip žydas baisiąją naktį.
Eiti:
Eina kaip aklas balandžių šaudyti.
Eina kaip giltinę pamatęs.
Eina kaip gužutis pas gervę.
Eina kaip iš velnio rago.
Eina kaip Judošius, sausos šakos ieškodamas.
Eina kaip lazdą prarijęs.
Eina kaip meška per samanas.
Eina kaip musę kandęs.
Eina patylomis, kaip šešėlis per šiaudus.
Eina kaip viesulas.
Eina lyg žvaigždes skaitydamas.
Giedoti:
Gieda kaip girtas karčiamoje.
Gieda kaip gulbė prieš mirsiant.
Gieda kaip gudas, vyžas pindamas.
Gieda kaip lakštingala, kur kumeles lesa.
Gieda kaip šuo prieš mėnulį.
Gieda kaip ubago pilvas.
Gieda kaip vilkas, mėsos priėdęs.
Girti:
Giria kaip čigonas savo arklį.
Giria kaip lapė savo uodegą.
Giria kaip pelėda savo vaiką.
Giriasi kaip gaidys, per tvorą perlėkęs.
Giriasi kaip katė, pieną išlakusi.
Giriasi kaip laumę vedęs.
Giriasi kaip višta, kiaušinį padėjusi.
Ginčytis:
Ginčijasi kaip kiaulė su žąsimi dėl mirkytų žirnių. Ginti:
Gina kaip pempė savo lizdą.
Gina kaip žemaitis savo žemę.
Gina kaip šv. Petras dangaus vartus.
Giminiuotis:
Giminiuojasi kaip lapė su gerve (ironiškai).
Giminiuojasi kaip zuikis su pelėda (ironiškai).
Gyventi:
Gyvena kaip Dievo ausy (užanty).
Gyvena kaip dvi katės maiše (ironiškai).
Gyvena kaip inkstas taukuose, kaip kirvis lašiniuose.
Gyvena kaip kirvis su akmeniu (ironiškai).
Gyvena kaip pustelninkas.
Gyvena kaip velnias raiste.
Gražintis:
Gražinasi kaip katė prieš lietų.
Gražinasi (dabinasi) kaip kerdžiaus pati.
Globoti:
Globoja kaip kipšiukas vagį.
Globoja kaip velnias girtuoklį.
Griebti:
Griebia kaip giltinė.
Grūstis:
Grūdasi kaip avys į tvartą.
Grūdasi kaip dūšios dangun.
Gulėti:
Guli kaip Dievo piršto paliestas.
Guli kaip katė užpelenėje.
Įkalbėti:
Įkalbėjo kaip sveikam ligą.
Ieškoti:
Ieško kaip bimbalas skylės.
Ieško kaip gegutė savo vaikų.
Ieško kaip kurmis šviesos.
Ieško kaip miške medžio.
Įlįsti:      Įlindo kaip gegutė su savo kiaušiniais svetimą lizdą.
Įlindo kaip rakštis į panagę.
Ilsėtis:
Ilsisi kaip iš medžio kritęs.
Ilsisi kaip žiemos metu ratai.
Ilsisi kaip žiemą vilko pilvas.
Įprasti:
Įprato kaip kiaulė į žirnius.
Įsimaišyti:
Įsimaišė kaip ešerys į lydekų tarpą.
Išsišiepti:
Išsišiepė kaip lydys, ant meškerės pakliuvęs.
Išsišiepė kaip šuo, į debesį žiūrėdamas.
Iššokti:
Iššoko kaip Pilypas iš kanapių.
Juoktis:
Juokias kaip geležėlę (juoko kaulelį) radęs.
Juokias kap varna, žiūri kaip šarka.
Kalbėti:
Kalba kaip apsiavęs.
Kalba kaip iš knygos.
Kalba kaip iš medžio išdribęs.
Kalba kaip iš milinių kelnių.
Kalba kaip susibarę, tyli kaip susitarę.
Kalba kaip sviestu teptas.
Kalba kaip už tvoros.
Kudakuoja kaip višta, kiaušinį padėjus.
Kvėpuoti:
Kvėpuoja it žuvis ant ledo.
Laukti:
Laukia kaip gervė giedros (lietaus).
Laukia kaip našlaitė zuikio pyrago.
Laukia kaip volungė lietaus.
Lėkti:
Lekia kaip akis išdegęs.
Lekia kaip be dūšios.
Lekia kaip bimbalas, smilgą apžergęs.
Lekia kaip galvon daužtas.
Lekia kaip uodegon kirptas.
Lekia kaip velnio nešamas.
Lekia kaip viesulas.
Lekia kaip žaibas.
Lekia kaip vėjas.
Lipti (1):
Limpa kaip musė prie medaus.
Lipti (2):
Lipa it ožys ant kelmo.
Loti:
Loja kaip šuo į mėnulį.
Lakstyti:
Laksto kaip aitvaras.
Laksto kaip avis, į uodegą įkirpta.
Laksto kaip drignių apsiėdęs.
Laksto kaip katė su pūsle.
Laksto kaip kipšas po jaują.
Laksto prasmegęs, it akis išdegęs.
Laksto kaip voverė tvoromis.
Maišytis:
Maišosi kaip šluota po kojon .
Meilintis:
Meilinasi kaip vilkas prie ožkos.
Meluoti:
Meluoja kaip kriaučius, geria kaip šiaučius.
Meluoja kaip piršlys.
Mylėti:
Myli kaip šuo katę (ironiškai).
Mokyti:
Moko kaip kiaušinis vištą.
Nuliūsti:
Nuliūdo it namus pardavęs.
Pranykti:      Pranyko kaip dūmas iš kamino.
Pranyko kaip pernykštis sniegas.
Pranyko kaip rūkas.
Pranyko kaip sapnas.
Pataikyti:
Pataikė kaip akla višta grūdą.
Pataikė kaip pirštu į dangų.
Pakilti:
Pakilo kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas.
Pakliūti:
Pakliuvo kaip varlė po dalgiu.
Padūkti:
Padūko kaip busilas, varlę pagavęs.
Pražūti:
Pražuvo kaip kryžiuotis ties Žalgiriu.
Pulti:
Puola kaip musės ant medaus.
Puola kaip peteliškės į ugnį.
Raitytis:
Raitosi kaip gyvatė.
Rankioti:
Rankioja kaip busilas varles.
Raudonuoti:
Raudonuoja kaip raugė rugiuose.
Rėkti:
Rėkia kaip ožys užlaužta uodega.
Rengtis:
Rengias (baudžias) kaip kėkštas į užmarį (dausas) lėkti.
Rietis:      Riejasi kaip šunes dėl rieto (kaulo).
Sėdėti:
Sėdi lyg marti, vakar vesta.
Sėdi kaip kukutis, nosį nuleidęs.
Sėdi kaip šuo ant akėčių.
Slinkti:
Slenka kaip driežas.
Smurgsoti:
Smurgso kaip katinas užpelenėje.
Staugti:
Staugia kaip šuo, nelaimę nujausdamas.
Stebėtis:
Stebisi tartum kiaulę su ragais išvydęs.
Stovėti:      Stovi kaip busilas lizde (ant vienos kojos).
Stovi kaip stulpas.
Sugrūsti:
Sugrūdo kaip taboką į ožio ragą.
Susitarti:
Susitarė kaip višta su vanagu (ironiškai).
Susikalbėti:      Susikalbėjo kaip šuo su žąsinu (ironiškai).
Susirangyti:      Susirangė kaip šuo ant girnų.
Sutikti:      Sutinka kaip kirvis su akmeniu (ironiš kai).
Sutinka kaip šuo su kate (ironiškai).
Sutinka kaip ugnis su vandeniu (ironiškai).
Šnypšti:      Šnypščia kaip gyvatė po laužu.
Šokti:      Šoka kaip varlė prieš dalgį.
Tykoti:      Tyko kaip šuo kaulo.
Tylėti:      Tyli kaip musę prarijęs.
Tyli kaip pelė po šluota.
Tyli kaip šuo, muilą prarijęs.
Trankytis:      Trankosi kaip velnias po pragarą.
Užsidegti:      Užsidegė kaip liepsna.
Vaikščioti:      Vaikščioja kaip dienas pardavęs.
Vaikščioja kaip velnias po ropes.
Valkiotis:      Valkiojas kaip dūšia be vietos.
Vargti:      Vargstu kaip muselė po išrūgas.
Vargstu kaip žirnis, pašomas prie kelio (tako).
Vartytis:
Vartosi kaip inkstas taukuose.
Važiuoti:
Važiuoja kaip šuo ant girnų.
Verkti:      Verkia kaip mažas vaikas.
Verkia kaip tėvus palaidojęs.
Veržtis:
Veržias kaip paršas į daržą.
Voliotis:
Voliojasi kaip katė, musmirėmis apsiėdusi.
Žiovauti:
Žiovauja kaip vilkas avietyne.
Žiūrėti:
Žiūri kaip apuokas į savo vaiką.
Žiūri kaip katė į kregždės lizdą.
Žiūri kaip katinas į lašinius.
Žiūri kaip šarka į baravyką.
Žiūri kaip šuo į dešras ir seilę varvina.
Žiūri lyg velnias į varlę.

B. Žmogaus dvasia: 1. Dvasinės savybės
Atsargus:
Atsargi kaip pelėda naktį.
Bailus:
Bailus kaip zuikis.
Drąsus:
Drąsus kaip giltinė.
Durnas:
Durnas kaip avino gurnas.
Gobus:
Gobus kaip vilkas ant mėsos.
Gudrus:
Gudrus kaip avinas, drąsus kaip kiškis (ironiškai).
Gudrus kaip avinas, mandagus kaip degloji (ironiškai).
Gudrus kaip lapė prie žąsų. Gudrus kaip senas busilas.
Gudrus kaip velnias. Gudrus kaip žaltys. Gudri kaip lapės auginta. Gudri kaip perekšlė višta. Kvailas:
Kvailas kaip durnaropių apsirijęs.
Laimingas:
Laimingas kaip paukštelis, į dausas išlėkęs.
Laimingas kaip skenduolis.
Laisvas:
Laisvas kaip paukštis.
Linksmas:
Linksmas lyg jam karvelis būtų kelią perskridęs.
Linksma kaip kregždės sesuo.
Linksma kaip pavasario saulutė.
Liūdnas:      Liūdnas kaip karvelį pašovęs.
Malonus:      Malonus kaip mergai busilas (ironiš kai).
Mandras:      Mandras kaip baloj gandras.
Mandra kaip šarka.
Mokytas:      Mokytas kaip aptiekoriaus šuo.
Nusiminęs:      Nusiminęs kaip žemę pardavęs.
Pasipūtęs:      Pasipūtęs nei kalakutas.
Pasipūtęs lyg pelėdos vaikas.
Piktas:      Piktas kaip kukutis baloje. Ramus:     
Ramus kaip bitė ratuota. Reikalingas:     
Reikalingas kaip šaukštas po pietų (ironiškai).
Reikalingas kaip tilte skylė (ironiškai).
Reikalinga kaip šuniui penkta koja (ironiškai).

2. Dvasiniai veiksmai
Apkvaišti:      Apkvaišo kaip višta ant kiaušinių.
Apsidžiaugti:      Apsidžiaugė kaip geležėlę radęs.
Apsidžiaugė lyg velnią už uodegos nutvėręs.
Bijoti:      Bijo kaip agurkas šalnos.
Bijo kaip driežlė saulės*
Bijo kaip kipšas varnų.
Bijo kaip šuo perkūnijos.
Bijo kaip velnias bobos.
Bijo kaip velnias kryžiaus.
Bijo kaip višta vandenio.
Džiaugtis:      Džiaugias kaip merga, gandrui apsilankius (ironiškai).
Džiaugias kaip karvelis vanago naguose (ironiškai).
Džiaugias kaip kvailys, geležėlę radęs. Džiaugias kaip pelė, su kate susitikusi (ironiškai).
 
Poetas  Stasys  Santvaras (1902.V.27 — 1991.VI.12) Dail. V. Vizgirdos portretas. Akrilis
 
Džiaugias kaip velnias, davatkos dusią jodamas.
Džiaugias it žirgą dovanotas.
Gailėtis:      Gailisi kaip gegutė savo vaikų.
Gailisi kaip žydas skatiko.
Išmanyti:      Išmano kaip kiaulė debesį (ironiškai).
Mėgti:      Mėgsta kaip šuo keptą ropę.
Mėgsta kaip vanagas karvelius.
Nusimanyti: Nusimano kaip kiaulė apie pipirus (ironiškai).
Mylėti:      Myliu tave kaip krislą akyje (ironiškai).
Myliu tave kaip katė pelę (ironiškai).
Myli kaip šuo katę (ironiškai).
Myli kaip vilkas ožką (ironiškai).
Nusigąsti:      Nusigando kaip karvelis, vanagą pamatęs.
 
Pablūsti:      Pablūdo kaip musmirių užėdęs.
Pūstis:      Pučiasi kaip penkių pilių valdovas.
Pučiasi kaip varlė prieš jautį.
Rūpintis:      Rūpinasi kaip gegutė savo vaikais (ironiškai).
Užsigeisti:      Užsigeidė kaip ožka pipirų. Užsigeidė kaip višta perėti.

DAIKTAI IR SĄVOKOS PALYGINIMUOSE
J. Spalvos
Baltas:
Baltas kaip deguto puta (ironiškai).
Baltas kaip drobė.
Baltas kaip pienas.
Baltas it bato aulas (ironiškai).
Baltas kaip iš pirties.
Baltas kaip popieris.
Baltas kaip varna (ironiškai).
Juodas:
Juodas kaip gavėnas.
Juodas kaip krosnies kakta.
Juodas kaip nuodėgulis.
Juodas kaip puodas.
Juodas kaip varno plunksna.
Juodas kaip sabalas.
Juodas kaip vėdaras.
Mėlynas:
Mėlynas kaip dangus.
Mėlynas kaip karvelis.
Mėlynas kaip vištos skilvis.
Mėlynas kaip vosilka.
Raudonas:
Raudonas kaip šėtonas.
Žalias:
Žalias kaip rūta.
Žalia kaip eglė.
Žilas:
Žilas kaip ožys.

2. Negyvieji daiktai
Akys:
Akys kaip apuoko (pelėdos). Akys kaip marios. Akys kaip vanago.
Barzda:
Barzda kaip vėtyklė.
Barzdelė kaip Kristaus, o akys kaip velnio.
Dangus:
Dangus kaip šikšna.
Dantys:
Dantys kaip karveliai.
Galva:
Galva kaip puodas, pilvas kaip aruodas.
Juokai:
Juokų kaip pūkų.
Liežuvis:
Liežuvis kaip mazgotė.
Nosis:
Nosis kaip kablys.
Paršiukai:
Paršiukų kaip driežiukų.
Rugiai:
Rugiai kaip laužas.
Spūstis:
Spūstis kaip bažnyčioj per Velykas (atlaidus). Spūstis kaip silkių bačkoje.

3. Gyvieji daiktai
Arklys:
Arklys kaip moliūgas.
Artojas:      Artojas be botago, kaip šuo be uodegos.
Bernelis:      Bernelis kaip balandėlis, į mergeles kaip katinėlis.
Boba:      Boba kaip akėčios, pečiai kaip kopėčios.
Boba rudenį gudresnė nekaip vyras pavasarį.
Gegužėlė:      Gegužėlė liūdnai kukuoja, kaip mergužėlė dejuoja.
Kaimynas: Blogas kaimynas kaip šone diegly-nas.
Martelė:      Dejuoja martelė kaip girioj gegelė.
Merga:      Girta merga kaip velnio tarba.
Močiutė:      Močiutė darže kaip gegutė berže.
Našlė:      Guli našlė prie šalelės, kaip ledo lytelė.
Našlaitėlė:      Dreba našlaitėlė kaip sode epušėlė.
Širdelė:      Virpa širdelė kaip pagauta paukštelė.
Žmona:      Bloga žmona kaip ant kaklo piela.

4. Abstraktūs dalykai
Bėda:      Bėda kaip rūdys geležį ėda.
Laimė:      Laimė kaip stiklas — žėri ir dūžta.
Meilė:      Meilė kaip laužas: karščiau dega, greičiau perdega.
Meilė kaip vynas: juo senesnė, juo geresnė.
Meilė be pavydo, kaip valgis be druskos.
Meilė kaip seilė — veikiai pragaišta.
Nelaimė:   Nelaimė, kaip juoda katė, maišosi po kojų.
Žadinys:      Tavo žadinys kaip kelyje radinys. Žadinys kaip sapnų radinys.
Savaiminiai veiksmai
Degti:      Dega kaip šlapias (ironiškai).
Derėti:      Dera kaip driskiui kaliošai (ironiškai).
Dera kaip šuniui gedulą (ironiškai).
Girgždėti:      Girgžda kaip seno kaulai.
Iškrikti:   Iškriko kaip Grigo bitės.
Išnykti:      Išnyko kaip žydo bitės.
Ištikšti:      Ištiško kaip vandens lašas.
Lyti:      Lyja kaip iš kibiro.
Tikti:      Tinka kaip čigono arkliui bizūnas.
Tinka kaip kiaulei (šuniui) balnas (ironiškai).
Tinka kaip karvei balnas (ironiškai).
Tinka kaip katinui akiniai (ironiškai).
Tinka kaip kiaulei kepurė (ironiškai).
Tinka kaip spirgas į košę.
Tinka kaip šuniui penkta koja (ironiškai).
Ūžti:      Ūžia kaip bičių avilys. Žibėti:      Žiba kaip vilko akys.

6. Beasmeniai veiksmai
Aišku:
Aišku kaip ant delno.
Aišku kaip dieną.
Aišku kaip juodas ant balto.
Ankšta:
Ankšta kaip pekloj.
Ankšta kaip velniui bažnyčioj.
Gerai:
Gerai kaip durnam krikštynose.
Gerai kaip bitutei ant dobilo žiedo.
Gerai kaip lapei pas vištas svečiuose.
Gerai kaip pas tėvą už pečiaus.
Gerai kaip po Dievo dangčiu.
Gerai kaip už Dievo durų.
Gerai kaip žirniams prie kelio (ironiškai).
Gardu:
Gardu kaip alkanam duona.
Gardu kaip devyni medūs.
Gardu kaip sviestas su pyragu.
Gardu ir skanu kaip iš svetimo puodo.
Panašu:
Panašu kaip du lašu. Ramu:      Ramu kaip pas dėdę su namu.
Ramu kaip pas tetą už pečiaus.
Saldu:
Saldu kaip du medu.
Skanu:
Skanu kaip du medu su degutu (ironiškai).
Sunku:
Sunku kaip pelei aruode (ironiškai).

ASMENS SAVYBĖS
Yra palyginimų, kurie bendri daugeliui Europos tautų ir gali būti pažodžiui išverčiami į kitas kalbas. Tai matyti kad ir iš šių pavyzdžių: Alkanas kaip vilkas. Affamė comme un loup (pranc.). Affama-to come un lupo (it.). Baltas kaip sniegas. Weiss wie Schnee (vok.). Blanc comme neigė (pranc). Saitas kaip ledas. Froid comme de la glace (pranc). Tačiau šalia pastarojo palyginimo prancūzai turi ir kitą: Froid comme du marbre (marmuras).

Žemiau duodame lietuvių ir kitų tautų eilę palyginimų, suskirstytų pagal asmens savybes, o vėliau — pagal asmens veiksmus. Skliausteliuose pateikiamas pažodinis jų vertimas.
Apgaulingas: Apgaulingas kaip balandžio rytas. It.: Falšo come un diavolo (Apgaulingas kaip velnias). Prane: Faux comme Judas (Apgaulingas kaip Judas).

Atkaklus: Atkaklus kaip žaltys. Pranc: Tėtu comme une mule (Atkaklus kaip mulas). It.: Obsti-nato come un mulo (Atkaklus kaip mulas). Testardo come un asino (Atkaklus kaip asilas).

Didelis: Didelis kaip žardas. Pranc: Haut comme une montagne (Aukštas kaip kalnas).
Greitas: Greitas kaip devyni vėjai. It.: Veloce come la rondine (Greitas kaip kregždė). Prane: Ra-pide comme une flėche (Greitas kaip strėlė). Prompt comme 1 ėclair (Greitas kaip žaibas).

Girtas: Girtas kaip kiaulė. Girtas kaip maišas. Girtas kaip šiaučius. Prane: Ivre comme une soup (Girtas kaip sriuba). Ivre comme une grive (strazdas). It.: Ubbriaco come un marinaio inglese (Girtas kaip anglų jūrininkas). Cotto come un tegolo (Girtas kaip čerpė).
Angl.: As drunk as a fiddler (Girtas kaip smuikininkas).
Gražus: Gražus kaip laumės vaikas. Pranc: Beau comme le jour (Gražus kaip diena). Beau comme un astre (žvaigždė). Graži kaip saulės duktė. Pranc: Belle comme une fleur, une rose (Graži kaip gėlė, rožė). Beau comme un ange (angelas). It.: Bello come un angelo. Prane: Joli comme un amour (Gražus kaip meilė). Lot.: Pulcher ąuasi pietus (Gražus kaip išpieštas). Vok.: Bildschon (Gražus kaip paveikslas).
Išbalęs: Išbalęs kaip avižos grūdas. Vok.: Bleich wie der Tod (Išblyškęs kaip mirtis). Isp.: Blanco como un muerto (Išbalęs kaip numirėlis). It.: Pallido come un morto (Išblyškęs kaip numirėlis). Prane: Blanc comme un linge (Baltas kaip drobė).
Kvailas: Kvailas kaip žąsis. Pranc.: Bėte comme une cruche, un pot, un chou (Kvailas kaip ąsotis, puodas, kopūstas)
. Bėte comme une oie, un ane, une mule (žąsis, asilas, mulas). Isp.: Mas tonto que una mosca (Kvailesnis nei musė). It.: Stupido come lacąua dei maccheroni (Kvailas kaip makaronų vanduo).

Linksmas: Linksmas kaip šuo, pamazgų prisilakęs. Linksmas kaip šerną sugavęs. Linksma kaip vainiką praradusi (ironiškai). Port.: Alegre como urna cotovia (Linksma kaip kuoduotasis vieversys). Alegre como um pintasilgo (Linksmas kaip margasis dagilis). Isp.: Alegre como un principe, cononigo (kunigaikštis, kanauninkas). It.: Allegro come una sposa (nuotaka). Prane: Gai comme un pinson (Linksmas kaip kikilis). Angl.: Gay as a lark (Linksmas kaip vieversys).

Laibas: Laibas kaip plaukas. Prane: Svelte comme un roseau (Lieknas kaip nendrė).
Laisvas: Laisvas kaip paukštis. Prane: Libre comme Tair (Laisvas kaip oras).
Liesas: Liesas (sudžiūvęs) kaip giltinė. Liesas kaip biesas. Prane: Maigre comme une sąuelette (Liesas kaip skeletas). Plate comme une planche (Plokščia kaip lenta). Plate comme une punaise (plekšnė). Angl.: As flat as a flounder (plekšnė).
Liūdnas: Liūdnas kaip karvelį pašovęs. Prane: Triste comme un croąuemort (Liūdnas kaip žmogus iš laidotuvių biuro). Isp.: Triste como un entiero de tercera (Liūdnas kaip laidotuvių biuro žmogus).
Mažas: Mažas kaip aguonos grūdas. Prane: Gros comme le poigne (Didelis kaip kumštis). Isp.: No mayor que una avellana (Ne didesnis kaip riešutas).
Malonus: Malonus kaip mergai busilas (ironiškai). Prane: Aimable comme une porte de prison (Malonus kaip kalėjimo vartai). Aimable comme un sanglier (šernas). Isp.: Suave como una carda (Malonus kaip vilnų šukos). Amable como un erizo (ežys).
Nuogas: Gryna kaip rojuj auginta (gryna—nuoga). Isp.: Desnudo como lo pario su madre (Nuogas kaip jį motina pagimdė). Prane: Nu comme la main (Nuogas kaip ranka).
Piktas: Piktas kaip kukutis baloje. Prane: Mė-chant comme un ane rouge (Piktas kaip raudonas asilas). Raudonas asilas čia reiškia kardinolą Riche-lieu. Eile est mėchante comme la gale (Ji pikta kaip niežai). Angl.: She is a very devil (Ji tikras velnias).
Plikas: Plikas kaip tilvikas. Prane: Chauve comme une boule de billard (Plikas kaip biliardo kamuoliukas).
Riebus, drūtas, storas: Drūtas kaip kaladė.
Prane: Gras comme un moine (Riebus kaip vienuolis). It.: Grasso come un cononico (Riebus kaip kanauninkas). Isp.: Gordo como un cerdo (Riebus kaip šernas). Angl.: As fat as a pig (Riebus kaip kiaulė).
Sveikas: Sveikas kaip ridikas. It.: Sano come un pesce (Sveikas kaip žuvis). Prane: Robuste comme un chėne (Tvirtas, sveikas kaip ąžuolas).
Stiprus: Stiprus kaip arklys. Prane: Fort comme un Ture (Tvirtas kaip turkas). It.: Forte come un leone (liūtas). Isp.: Fuerte como un roble, un toro (Tvirtas kaip ąžuolas, jautis). Angl.: As strong as an ox, a horse (Tvirtas kaip jautis, arklys).
Vikrus: Vikrus kaip vijurkas. Prane: Agile comme un ėcureuil (Vikrus kaip voverė).

ASMENS VEIKSMAI
Bėgti: Bėga kaip akis išdegęs. Bėga kaip be galvos. Bėga kaip įkirptas į uodegą. Bėga kaip bitės įkąstas. Bėga kaip ugnies pasistvėręs. Prane: 11 court comme s'il avait le feu a sa chemise (Bėga lyg jo marškiniai degtų). Courir comme le vent (Bėgti kaip vėjas). It.: Fugge come se avesse visto il diavolo (Bėga lyg būtų išvydęs velnią). Isp.: Corre como alma que lleva el diablo (Bėga lyg siela, kurią velnias neša). Correr como una centella (Lėkti kaip žaibas).

Bliauti: Bliauna kaip ožys, į turgų vežamas. Bliauna kaip avelė, į uodegą įkirpta. Rėkia kaip ožys, užlaužta uodega. Prane: Mugir comme un taureau (Baubti kaip jautis). Crier comme un possedė (Saukti kaip velnio apsėstas). It.: Schiamazzare come una gailina (Kvarkti kaip višta). Gridar come un'anima dannata (Saukti kaip pasmerkta siela).
Drebėti: Dreba kaip epušies lapas. Prane: Trembler comme une feuille (Drebėti kaip lapas). It.: Tremare come una foglia (lapas).
Dirbti: Dirba kaip su svetimais nagais. Vok.: Arbeiten wie ein Neger, ein Sklave (Dirbti kaip negras, vergas). Prane: Travailler comme un negre (Dirbti kaip negras). Isp.: Trabahar como un burro (Dirbti kaip asilas). It.: Lavorare come una bestia (Dirbti kaip gyvulys).

Ėsti: Ėda kaip penkias dienas nevalgęs. Ėda kaip iš badų parėjęs. Ėda kaip kiaulė. Isp.: Comer como un lobo (Ėsti kaip vilkas). Port.: Comer como um animal (gyvulys). Prane: Manger comme un ogre (Valgyti kaip žmogėdra).
Gerti, maukti, pasigerti: Maukia kaip veršis putrą. Maukia kaip tris dienas negėręs. Laka (mūsų tėvas) degtinę kaip šuva vandenį. Pasigėriau kaip gaidys, o kas mane pabaidys. Pasigėriau kaip bitelė, man kojos kaip šeivos. Prane: Boire comme un templier (Gerti kaip templierius). Boire comme une ėponge (kempinė). Boire comme un Polonais (lenkas). Boire comme un sonneur (varpininkas). Boire comme un tonneau (statinė). Boire comme un trou (skylė). Port.: Beber como um animal (Gerti kaip gyvulys). Angl.: To drink like a fish (Gerti kaip žuvis).

Giedoti: Gieda kaip lakštingala, kur kumeles lesa (pjauna). Gieda kaip girtas karčiamoje. Čiulba kaip lakštingala. Isp.: Cantar como un ruisenor (lakštingala). Cantar como una chicharra (žiogas). It.: Cantare come un usignuolo (lakštingala). Cantare come una cicada (žiogas). Prane: Chanter comme un ange, une sirėne (Giedoti kaip angelas, sirena).
Gyventi: Gyvena kaip Dievo ausy. Gyvena kaip inkstas taukuose, kirvis lašiniuose. Gyvena kaip pus-telninkas. Pranc.: Vivre comme un coq en pate (Gyventi kaip gaidys tešloje). Isp.: Vivir como un cono-nigo (Gyventi kaip kanauninkas). Vivir como un principe (kunigaikštis). Angl.: To live in elover (Gyventi kaip dobiluose^vartytis kaip inkstas taukuose).
Juoktis: Juokiasi kaip geležėlę (juoko kaulelį) radęs. Vok.: Lachen wie ein Narr (Juoktis kaip kvailys). Prane: Rire comme un fou (Juoktis kaip kvailys). Rire comme un bossu (kuprius).
Klaidžioti: Klaidžioja kaip dūšia be vietos. Isp.: Andar como anima en pena (Vaikšto kaip kenčianti siela). Pranc.: Errer come une ame en peine (Klajoja kaip kenčianti siela).
Kalbėti: Kalba kaip už tvoros. Kalba kaip iš knygos. Kalba kaip iš medžio išdribęs. Kalba kaip sviestu teptas. Kalba lyg šlapias medis dega. Kalba kaip apsiavęs. Prane: Parler comme un perroąuet (Kalbėti kaip papūga). Parler comme un livre (iš knygos). Parler francais comme une vache espagnole (Kalbėti prancūziškai kaip ispanų karvė). Isp.: Ha-blar como un libro (Kalbėti kaip iš knygos). Hablar como una cotorra (šarka). Angl.: To talk like a parrot (Kalbėti kaip papūga).

Keiktis: Keikiasi kaip vežikas. It.: Bestemmiare come un Turco (Keiktis kaip turkas). Bestemmiare come un pagano, un eretico (pagonis, eretikas). Isp.: Blasfemar como un carretero (vežikas). Prane: Jurer comme un charretier (vežikas). Angl.: To swear like a trouper (kavaleristas).
Miegoti: Miega kaip negyvas (užmuštas). Drybso lyg pelų maišas. Pranc.: Dormir comme un sabot (Miegoti kaip kurpė). Dormir comme un loir (kalnų pelė). Dormir comme une marmotte (švilpikas). Dormir comme une souche (pliauska). Dormir comme un bienheureux, un pieu, un juste (laimingasis, maldingasis, teisingasis). Isp.: Dormir como un liron (kalnų pelė). It.: Dormire come un ghire (septyn-miegis). Dormire come un tasso (barsukas). Port.: Dorme como um porco (kiaulė). Angl.: To sleep like a log (kaladė). Vok.: Schlafen wie ein Murmeltier (Miegoti kaip švilpikas).

Meluoti: Meluoja kaip piršlys. Prane: Mentir comme un arracheur de dents (Meluoti kaip dantistas). Mat, anais laikais dantistai rinkose skelbdavosi, kad dantų traukimas vyksta be skausmo.
Verkti: Verkia kaip mažas vaikas. Prane: Pleu-
rer comme une Madeleine (Verkti kaip Magdalena).
Pleurer comme une fontaine (fontanas). Pleurer
comme un veau (veršis). Pleurer comme un enfant
(vaikas). Angl.: To cry like a baby (Verkti kaip vai-
kas). It.: Piangere come un salice (Verkti kaip gluos-
nis)-    ***

Visi čia cituoti ir sugretinti lietuvių, prancūzų, ispanų, italų, portugalų, vokiečių bei anglų posakiai rodo, kad šios tautos kuriam nors žmogaus savumui ar veiksmui apibūdinti dažniausiai turi susikūrusios skirtingus palyginimus. Nors prancūzai ir sako, kad comparaison n'est pas raison (palyginti nereiškia įrodyti), bet vis dėlto iš šių posakių sugretinimo galima šiek tiek spręsti ir apie minėtų tautų dvasios individualybę. Palyginimuose, kaip ir apskritai priežodžiuose, plazda tautos siela.


Šaltiniai
1.    H. W. Klein, Die Volkstūmlichen Sprichtwdrtlichen Vergleiche im Lateinischen und in den Romanischen Sprachen. Diss. Wūrzburg, 1936, cit. p. 13.
2.    Ten pat, p. 14.
3.    G. Kleiser, Similes and their use. New York and London, 1925, cit. p. 11.
4.    Palyginimuose kartais pasitaiko barbarizmų, kaip štai: busilas, dūšia, bačka, pečius, pekla, šiaučius, vosilka... Norint išlaikyti autentišką palyginimo formą, jie neverčiami į bendrinę kalbą.
5.    Šiame straipsnyje cituojami svetimų kalbų palyginimai imti iš aukščiau nurodytos H. W. Klein disertacijos ir iš A.-M. Chevalley, The Concise Oxford French Dictionary, Oxford, 1950.
6.    V. Krėvė, Lietuvių patarlės ir priežodžiai. Kaunas, 1934 (I), 1935 (II), 1937 (III).
7.    Jonas Mingirdas, Patarlės, priežodžiai, posakiai. Los Angeles, 1958.
8.    K. Grigas, A. Jonynas, Patarlės ir priežodžiai. Vilnius, 1958.
9.    Lietuvių kalbos žodynas (I-VII t.), išleistas Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Vilniuje.