ŠV. KAZIMIERO PAVEIKSLO VIDUKLĖS BAŽNYČIOJE IKONOGRAFINĖ KILMĖ Spausdinti
Tapybos paveikslas "Šv. Kazimieras" iš Viduklės bažnyčios žinomas nuo 1931 metų birželio mėn. 14 d., kai Teisingumo Ministerijos rūmuose Kaune buvo suruošta "Pirmoji Lietuvos Bažnytinio Meno Paroda". Kauno Čiurlionio galerijos direktorius Paulius Galaunė, pristatydamas šią parodą žurnale "Židinys',' įdėjo kaip vienintelę iliustraciją Šv. Kazimiero paveikslo iš Viduklės bažnyčios reprodukciją (Pav. 1), bet savo straipsnyje nepažymėjo nei šio paveikslo tapytojo nei sukūrimo laiko, ar jis buvo pagamintas Lietuvoje, ar atvežtas iš užsienio; nežinomas jo ir formatas. Galaunės žodžiais: "Paroda buvo surengta paskubomis, tad nenuostabu, kad šiandien sunku pasakyti, kuris, pavyzdžiui, išstatytų paveikslų yra originalas, kuris kopija".' Parodos organizatorius dail. Adolfas Valeška sykiu su liaudies meno kolekcijonieriumi kanauninku Adolfu Sabaliausku tuo laiku atliko daugelį ekspedicijų į Lietuvos provincijos katalikų bažnyčias ieškodami jose m eno kūrinių: radiniai buvo paskolinami dėl ruošiamos parodos ir dėl planuojamojo "Bažnytinio Meno Muziejaus", kuris Kaune buvo gan greit įsteigtas — 1935 m.2 "Šv. Kazimieras" iš Viduklės bažnyčios nepateko į šito muziejaus ekspoziciją; 1939 m. Kaune Bažnytinio Meno Muziejų apžiūrėjęs, šio straipsnio autorius negali patvirtinti šio "Šv. Kazimiero" paveikslo eksponavimo, kaip ir iš to laiko išsaugotame kataloge toks paveikslas neminimas.3 Reikia manyti, kad pirmąją Lietuvos bažnytinio meno parodą uždarius, paveikslas buvo sugrąžintas į Viduklės bažnyčią; ten jį ir šiandien randame.4 Paveikslo "Šv. Kazimieras" nuotraukos reprodukavimas ir paveikslo sugrąžinimas į Viduklę rodo, kad jis tiek parapijos pačioje Viduklėje, tiek parodos rengėjų Kaune buvo labai vertinamas - galbūt kaip originalus senesnės vietinės tapybos pavyzdys. Čia prisimintina, kad labai panaši šv. Kazimiero galvutė buvo reprodukuota jau 1917 m.5 (Pav. 4).

Kokia šio Šv. Kazimiero paveikslo iš Viduklės ikonografinio tipo kilmė, ir kas jame ikonografiškai originalu, paaiškėjo surinkus šv. Kazimiero ikonografijos medžiagą ryšium su šio šventojo 500 metų mirties minėjimu 1984 metais.6Negali būti abejojimo, kad paveikslas Viduklėje yra laisva kopija paties žymiausio XVII amžiaus šv. Kazimiero paveikslo Lenkijoje, kuris ir šiandien tebėra Šv. Kazimiero bažnyčioje Krokuvoje (Pav. 2-3).7 Ši bažnyčia paprastai vadinama Tėvų Reformatų bažnyčia pagal vieną taip pasivadinusią pranciškonų ordino šaką, kurios vienuolynas Krokuvoje buvo įsteigtas 1635 m.8 Neperseniausiai lenkų meno istorikė Krystyna Bartel paskelbė išsamią studiją apie šį Krokuvos paveikslą;9 Paveikslas randamas šoniniame altoriuje, tapytas alyva ant drobės, 250 x 140 cm.* Jo laužytos ir lenktos viršutinė ir apatinė briaunos atsirado 1745 m..paveikslą įstatant į vėlyvojo baroko altoriaus architektūrą. Šventojo dešinė iškelta gestu, kuris gal daugiau atsisveikinimą išreiškia negu sakralinį laiminimą; Priešingai tradicinei formai, pagal kurią šventasis savo atributus — krucifiksą (tikėjimą) ir leliją (skaistybė) — laiko kiekvieną atskiroje rankoje, čia šventasis juos abu turi vienoje kairėje. To pasėkoje kilo mintis, kad vaizduojamas krucifiksas, "iš kurio pražydo baltos lelijos".10Dešinėje paveikslo pusėje ant stalo, apdengto staltiese,matomi varpelis ir barokinis stalinis laikrodis, fone — draperijos. Paveikslo kompozicija ir akcesorijos rodo, kad čia tęsiama Lenkijos - Lietuvos aristokratinio-bajoriškojo portreto tradicija ją pritaikant bažnytinei - hagiografinei temai. Iš kitos pusės tapytojui buvo žinoma XVI amžiaus ankstyvoji šv. Kazimiero ikonografija. Paveiksle randamos detalės, kurių vėlesnė XVII amžiaus vaizdavimo formulė neturi, pvz.; Lenkijos ir Lietuvos herbai kartuše, kurie tačiau čia originaliai inkomponuoti į šventojo brokatinį apsiaustą^ taip pat šito apsiausto sklaidos forma, dešinės rankos gestas ir kt, plg. su Galicijoje Krosno bažnyčioje išlikusiuoju paveikslu, kuris dar atspindi XVI a. formulę.11 Apskritai visame paveiksle labai kruopščiai ir meistriškai nutapytos gausios puošmenos šventojo rūbe: jo kunigaikščio kepurė ir kaklas papuošti briliantais. Ši prabanga kontrastuoja lyg rezignacijoje pasvirusiai šventojo galvai ir jo melancholiškai veido išraiškai (Pav. 3). Šitie veido bruožai liudija tapytojo pastangas perduoti Jogailaičių bei -Habsburgų giminės tipus, kurie žinomi iš kitų šių giminių atstovų portretų, kai autentiškas šv. Kazimiero portretas nėra išlikęs. Visuma ir faktūra liudija, kad kūrinys yra aukštos kvalifikacijos meistro darbas atliktas po didesnių studijų. Jo vardas nepažymėtas nei sienatūra nei dokumentais. K. Bartel bandė įrodyti Krokuvos tapytojo Danielio Frecherio autorystę, ką paneigė Mariusz Karpowicz, nurodydamas j kitą galimą šio paveikslo tapytoją: Danielį Schultzą (Szulc), kuri jis priskaito prie didžiausių XVII a. psichologinio portreto meistrų po Rembrandto. Daniel Schultz, gimęs 1615 m. Dancige ir miręs ten pat 1683 m.,savo meną tobulinęs Flamuose ir Prancūzijoje, bet būdamas karaliaus Jono Kazimiero Vazos dvaro tapytoju, paisė vietinių tradicijų.12 Iš šaltinių žinoma, kad D. Schultzas jau 1669 m. nutapė šv. Kazimiero paveikslą kuris nuvežtas Prancūzijon ten dingo; Paryžiaus St. Germain-des-Prės bažnyčios šv. Kazimiero koplyčioje buvęs D. Schultzo darbo šventojo altoriaus paveikslas; taip pat karalius Jonas Kazimieras iki mirties prie savęs laikęs šv. Kazimiero paveikslą, galbūt to pačio savojo tapytojo sukurtą;13 Labai galimas dalykas, kad šie Prancūzijoje dingę Daniel Schultzo tapytieji šv. Kazimiero paveikslai ir jo Krokuvos paveikslas buvo to pačio kūrinio replikos. Reformatų - pranciškonų bažnyčia Krokuvoje per karą su švedais 1655 m. sudegė. Po karo ji buvo atstatyta baroko stiliuje ir buvo pašventinta 1672 m. Spėjama, kad Danielio Schultzo pieštas paveikslas bažnyčios pašventinimo metais buvo vienuolynui padovanotas.14 Taigi jis buvo 1672, jei ne anksčiau, nutapytas.


Pav. 1. Šv. Kazimieras. Altoriaus paveikslas. Tapyba aliejum. Viduklė (Žemaitija). Katalikų parapijos bažnyčia. (Iš "Židinio")

Pav. 2. Šv. Kazimieras. Altoriaus paveikslas. Tapyba aliejum. Krokuva: Reformuotų pranciškonų šv. Kazimiero bažnyčia. (Iš "Malarstwo polskie")


Pav. 3. Šv. Kazimieras. Išpjova iš paveikslo pranciškonų bažnyčioje Krokuvoje. (Kaip pav. 2)

Pav. 4. Šv. Kazimieras. Išpjova iš nežinomo paveikslo, artimo tapybai Viduklėje. (Iš Viscont "La Lithuanie rėligieuse")
 
Krokuvinis šv. Kazimiero paveikslas, tapytas Danielio Schultzo, XVII amžiuje sulaukė plataus dėmesio. Jau XVII a. ir vėliau buvo pagaminta jo kopijų ir variantų Lenkijos bažnyčioms įvairiose vietovėse; žiūrėtoje literatūroje minimos: Kazimierz Dolny, Ležajsk (Rzeszovo vaivadijoje), Pilica (Krokuvos vaiv.) Luszcz6w (Lublino vaiv.). Panašių sekimų, reikia manyti, buvo daugiau ir kitose vietose.15 Žemaitijoje Viduklės šv. Kazimiero paveikslą reikia prijungti prie šių sekimų sąrašo: jo kompozicinė visuma pilnai pakartoja Krokuvos paveikslą, bet detalėse vis dėlto yra žymių skirtumų (Pav. 1). Visų pirma, nors galvos forma pakartojama, veido išraiška teikiasi skirtingai: Žemaitijos šv. Kazimiero paveiksle ji optimistiškesnė, mažiau asketiška ir melancholiška, o puošmenose vieton kampuotų briliantų, įtapytos trys eilės apskritų perlų aplink kaklą: Nuostabiausia, kad kairė laiko vien tik lelijų šakelę, gi nuo XVII amžiaus pradžios į šventojo ikonografiją įvestojo atributo — krucifikso nesimato.

Sujungimas abiejų atributų — krucifikso ir lelijų — vienoje rankoje turi ankstyvesnį pavyzdi Lietuvoje — datuotos knygos iliustracijoje — 1671 metais Vilniuje išspausdintoje Kražių ir Vilniaus retorikos profesoriaus jėzuito T. Andriejaus Mlodzianovskio knygoje "Suppetiae Militares ex Divis Poloniae Lituanaeąua gentis Titularibus".16 Knygoje yra iš viso 33 iliustracijų — šventųjų portretų, atliktų švelnia oforto technika; jos tikriausiai paruoštos, turbūt iš Niderlandų kilusios Schnops'ų šeimos dailės - raižybos dirbtuvės Vilniuje.17 Pats pirmasis raižinėlis — "Šv. Kazimieras" — šventąjį vaizduoja, žiūrint ikonografinio turinio, panašiai kaip čia aptariamuose paveiksluose: melancholiškas veidas, galva pasvirusi kairėn, tik vienoje rankoje abudu atributai laikomi taip, kad atrodo lyg būtų susilieję (Pav. 5). Ikonografijai nemažo svarbumo turi po iliustracija esantis ketureilis, kuris išsako atributų sujungimo prasmę:

Augustae Natum CasimirusVirginis, inter Lilis, Parthenij sceptra pudoris habet.

A ligno regnare Deum, ne dicite tantum:

Rex et ab hoc dici, cur modo flore neąuit?

Vertime:

Kazimieras kilniausios prigimtimi Mergelės Skaisčios, kaip lelijos, laiko nesutepto drovumo skeptrą.

Nesakykit, kad tiktai nuo medžio Dievas viešpatauja:

Kodėl jis negali ir nuo šios gėlės vadintis karaliumi?18

Galima sakyti, kad šis ketureilis sykiu anticipuoja Viduklės paveiksle realizuotą variantą; kuriame tik lelija tevaizduojama. Tokiu būdu, Viduklės paveikslo skirtingumas randa paaiškinimą hagiografinėje mintyje, kuri kilo Lietuvoje.

Weimare prie Marburgo, 1984 m. rugsėjo 16 d.

Pav. 5. Sv. Kazimieras. Ofortas iš A. Mlodziannovskio, S. J., "Suppetiae militares". Vilnius 1671. (Pagal originalą autoriaus rinkiny: Litauen - Archiv - Rėklaitis)

Dokumentacija

1.    Paulius Galaunė: Mūsų senasis bažnytinis menas, in: Židinys, T. 14. (Kaunas 1931), p. 46-48, pav. po p. 32: "Šv. Kazimieras. Iš Viduklės bažnyčios. I. Lietuvos bažnytinio meno paroda".

2.    Adolfas Sabaliauskas: Žemaičių meno keliais in: Naujoji Romuva. Kaunas 1938, nr. 40 ir 41; Lux Christi. Putnam, Conn. 1953, nr. 1(8) tarp p. 40 ir 41; Lietuvių enciklopedija. South Boston, Mass. 1954. T. 2, p. 314.

3.    550 metų krikščionybės įvedimui Lietuvoje ir 20 metų Lietuvos nepriklausomybei paminėti Bažnytinio Meno paroda. Bažnytinio meno draugija, Kaunas: Bažnytinio meno muziejus 1939. 24 p.
4.    Katalikų kalendorius žinynas 1984 (A). Kaunas-Vilnius 1984, p. 124.

5.    Antoine Viscont (Antanas Viskanta): La Lithuanie rėligieuse. Paris, Genėve (1918), po p. 128; Simas Sužiedėlis: Der heilige Casimir 1458-1484. Zum Gedachtnis seines 500. Todestages. (Aus dem Litauischen ubers. von Alfred Franzkeit). Stein am Rhein: Christiana-Verlag (1984), pav. p. 2.

6.    Medžiagos pradžia publikuota: Aidai. Brooklyn, N. 1984, nr. 3 ir 4; apie parodą "Šv. Kazimiero ikonografija" žr. reportažą: L.S.S. (Liet. Stud. Savaitė) Augsburge, in: Europos lietuvis. London, M 38, nr. 31 iš 1984.VIII.17 d., p. 2.

7.    Michal Walicki, Wladyslaw Tomkieivicz, Andrzej Ryszkiewicz: Malarstvvo polskie. Manieryzm, barok. Warszawa 1971, p. 346-347, lent. 7.

8.    Jan Pasiecznik: Košciol i klasztor reformatow w Krakowie (Biblioteka krakovvska. 119). Krak6w 1978 p. 17.

9.    Krystyna Bartel: Obraz šw. Kazimierza w košciele 00. Reformat6w w Krakovvie, in: Biuletyn historii sztuki. Rok 30, Nr. 1. Warszawa 1968, p. 62 - 73 su 7 pav.

10.    Krivūlė. Bad VVohrishofen 1984, nr. 1 (pav. paaiškin. viršelio p. 2). Iš XVII a. normalios formos išsiskiria Fra Hilarione knygos (Neapolis 1629) šv. Kazimiero raižinys: abu atributai dešinėje rankoje. Plg. Aidai. 1984, nr. 4. Pav. 8.

11.    Frydrik Papėe:  O najstarszych wizerunkach w. Kazimierz in: Kvvartalnik historiczny. T. 19. Lw6w, 1905; Aidai, 1984, Nr. 3, p. 153; pav. 5.

12.    Karpotvicz: Malarz krola Jana Kazimierza, in: Biuletyn historii sztuki. R. 35. Warszawa 1973, nr. 3-4, p. 323-324.

13.    W. Mannowski, in: Thieme - Becker, Algg. Lex. d. bild. Kūnstler. T. 30. Leipzig 1936, p. 324; Walicki o.s. p. 347 u. 359.

14.    Karpowicz O.C. p. 323; Pasiecznik o.c. p. 84-85.

15.    Walicki o.c. p. 346.

16.    Suppetiae militares ex Divis Polonae Lituanaeą. Gentis Tutelaribus, nec non Sanctis Militibus scriptae et Illustrissimo Domino Dno Michaelį Pac Palatinus Vilnensi Supremo M.D.L. Exercituum Duci, Dinemburgensi, Fejdanensi (!), Merecensi etc. Capitaneo, Regiae Oeconomiae Mohilovvensis Administratori oblatae ab Andrea Mlodzianowski Societatis lesu 1671. 139 p. Orig. egz. aut. rinkiny (Litauen - Archiv- Rėklaitis No. 2315). Knygą seniau turėjo Chreptavičių, Čartoryskių, Krasinskių, Ossolinskių ir Przezdiezkių privatinės bibliotekos (plg. Estreicher: Bibliogr. polska. T. 25. Krak6w 1905, p. 452), be to Krokuvos jogailaičių univto, Vilniaus univ-to, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos (plg. Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai. Vilnius 1970 Nr. 625).

17.    Knygos titulinis signuotas "Sch. sc." savo stiliuje labai panašus į "Casimirus Dom. Schnops figurabat" pažymėtą titulini (žr. Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai o.c. pav. 3.). Be to, Vilniuje išlikę raižinių signuotų Mikalojaus ir Tomo Schnops'ų. Atrodo, kad T. Schnops'as atvyko iš
Niderlandų per Vengriją,  ž.  Thieme -  Becker, o.c. T. 30. Leipzig 1936, p. 206.

18.    Širdingai dėkoju T. prof. Pauliui Rabikauskui, SJ, (Roma) už šio nelengvai suprantamo, barokiškai metaforiško ketureilio išvertimą. — Seka 4 psl. "Elogium" šv. Kazimiero garbei.

*    Šitaip Walicki o.c. p. 346. Tėv. Bartlomiej OFM iš Krokuvos laišku iš 1984.X.26 pranešė, mano prašymą išpildydamas, jo šito paveikslo matavimus: aukštis 280, plotis 156, šv. Kazimiero figūros aukštis 165, per taliją 49, per alkūnes 60 cm.