Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Žlt. — "Lietuvių poezija išeivijoj" (red. K. Bradūnas) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Žlt.   
Lietuvių poezija išeivijoje 1945 -1971. III tomas. Redagavo Kazys Bradūnas. Išleido Ateities Literatūros Fondas Čikagoj 1971. 671 psl., kaina 13 dol.

Kaip redaktorius K. Bradūnas savo žodyje pasisako, šiai antologijai paskata buvo Vilniuje 1967 m. išleista dvitomė visos lietuvių poezijos (nuo M. Mažvydo ligi S. Gedos) antologija Lietuvių poezija (I tomas — 627 psl., II'tomas — 663 psl.). I tomas buvo skirtas visiems praeities ir daliai tebegyvenančių poetų, "kurių vieni po 1940 m. pasitraukė iš aktyvesnės literatūrinės veiklos, kiti per karą emigravo į Vakarus" (II, 631). II tome sudėti Lietuvoje likusieji ir po karo ten išaugę poetai. Taigi, ir šioj antologijoj vadovautasi tuo pačiu principu, kuriuo remtasi sovietinėj enciklopedijoj: iš svetur gyvenančiųjų pripažinti tik tuos, kurie buvo spėję pasireikšti dar nepriklausomybės metais, ir tik tuos jų kūrinius, kurie buvo paskelbti "prieš 1940 m.", ir visiškai ignoruoti tuos, kurie jau svetur pradėjo savo kūrybinį reiškimąsi. Pagal šį principą, I tome įdėta net 19 (priskaičiuojant ir J. Mikuckį) išeivių poetų, bet nėra nei K. Bradūno, nei H. Nagio, nei A. Nykos - Niliūno, nei visų kitų, išleidusių savo rinkinius svetur.


Be abejo, toks principas, nors ir kiek "tarybiškas", literatūriškai buvo neteisus. Tad K. Bradūnas ir ryžosi suorganizuoti papildomą ignoruojamosios išeivių poezijos tomą: "ši mūsų knyga tebūna lyg ir trečiasis tomas anos vilniškės antologijos, kad bendrasis lietuvių poezijos veidas pasiliktų autentiškas, niekieno iš pašalės nesužalotas". Tuo pagrindu K. Bradūnas ne tik savo redaguotąją antologiją atžymėjo skaitmeniu III", bet ir techniškai visur sekė vilniškę antologiją: toks pat formatas, panašios medžiagos ir tokio pat apipavidalinimo viršelis, toks pat laužymas, tokia pati vidinė knygos struktūra: bendras įvadas, prieš kiekvieno poeto parinktus eilėraščius trumpi apie jį biografiniai ir bibliografiniai duomenys, knygos gale bendra bibliografija. Puslapiais K. Bradūno redaguotasis tomas nedaug kuo didesnis už vilniškius, bet atrodo daug stambesnis dėl storesnio popieriaus.

Vertinant tokio pobūdžio leidinį, kaip antologija, kyla trys pagrindiniai klausimai: 1. kiek objektyviai atrinkti autoriai, 2. kiek išlaikyta vertybinė jų hierarchija, 3. kiek iš dedamųjų autorių kūrybos parinkti patys būdingiausieji bei geriausieji eilėraščiai. Aplamai imant, į visus šiuos tris klausimus reikia teigiamai atsakyti. Specialių "keblumų" daugiau atsiranda, šį III tomą siejant su pirmaisiais dviem tomais.

K. Bradūnas į savo redaguotąją antologiją sutelkė 72 poetus, be to, skyrely "Iš jauniausiųjų kūrybos" pateikė po vieną eilėraštį dar 8 pradedančiųjų poetų, tad iš viso 80 autorių. Skaičius tikrai nemažas. Vis vien redaktorius susilaukė priekaištų dėl "subjektyvumo": įdėta autorių, kurie tik periodikoj skelbė savo eiles, bet neįdėta net tų, kurie atskirus rinkinius paskelbė. "Naujienose" net buvo paskelbta, kad mokytojas Pr. Naujokaitis (debiutavęs jau 1930 m. ir išleidęs 4 rinkinius, bet vis vien aplenktas) organizuojąs "tuos, kurie ten nepateko, ir išleis jų kūrybai reprezentuoti ketvirtąjį poezijos antologijos tomą"! Gali medžiagos pakakti ir IV tomui, nes mažiausiai bent 40 rinkinių autoriai tiek jų priskaičiavau, nė netikrinęs A. Ružancovo "Knygų Lentynos") yra nepatekę į K. Bradūno redaguotąją antologiją, o iš periodikos lengvai būtų galima dar bent du kartus daugiau jų sužvejoti. Tereikėtų iš Lietuvių Fondo gauti paramos, ir turėtume mūsų poezijos antologijos

IV tomą! Gal įrodytume, kad ne taip jau stokojame humoro jausmo, kaip kartais save apdejuojame.
Žinoma, visada yra atvejų, kurie stovi ant ribos: dėti ar ne? Ir juo gailestingesnė atranka, juo daugiau pagrindo vėliau klausti: jei yra tas, kodėl nėra to. Tad, pvz., K. Reikalas "Metmenyse" (nr. 23, 189 psl.) ir klausė: "Jeigu atrinktas A. Tyruo-lis, tai kodėl nėra A. Kairio?" Pačiam neskaičius daugumos tų keturiasdešimt rinkininių poetų, nėra teisės nei vienaip, nei kitaip pasisakyti. Bet "Darbininke" pagrįstai buvo primintas M. Vilties partizaninės poezijos užmiršimas. Aš pasigesčiau ir A. Kairienės - Baužinskaitės pagal tuos, kurie įdėti.

Kad įdėta ir tokių poetų, kurie tik iš periodikos žinomi, nėra ko priekaištauti. Tik jų atranka turėjo būti daug sunkesnė. Tikrai apgailestauju, kad pro redaktoriaus akis nepastebėta praslinko, pvz., D. Nauragytė. Ypač iš tolimosios Australijos poetų, gal būt, daugiau ką reikėjo įtraukti. Ir Anglijos V. Č. Obcarskas galėjo rasti sau vietos šalia kitų įdėtųjų.

Galima šiuos klausimus kelti, kadangi aplamai K. Bradūno atrankos principas nebuvo pergriežtas, greičiau redaktorius buvo nusiteikęs kiek galint daugiau autorių sutelkti, kad antologija išeitų tomas kaip tomas, nemenkesnis už vilniškius.
Nevisi autoriai gavo savo poezijai po lygiai puslapių. Svėrus ar nesvė-rus, puslapių skaičius buvo apgalvotai nuspręstas. J. Aistis, B. Brazdžionis, H. Nagys ir A. Nyka - Ni-liūnas gavo po 25 puslapius, H. Radauskas — 24, pats K. Bradūnas ir VI. Šlaitas — po 23, A. Mackus— 22, J. Mekas ir D. Sadūnaitė
— po 15, F. Kirša ir A. Gustaitis
— po 14, M. Vaitkus, S. Santvaras ir L. Sutema — po 12, J. Augustai-tytė - Vaičiūnienė ir A. Jasmantas
— po 11 etc. "Sielų svėriko" amatas sunkus, nes visi nori būti lygūs ir ten, kur lygybės negali būti. Kiek kokių "keblumų" šiuo klausimu susidaro, paliesime vėliau.

Taip pat sunku spręsti, kiek buvo atrinkti patys būdingiausieji ir geriausieji dedamųjų poetų eilėraščiai. Atrodo, kad redaktorius palaikė ryšį su autoriais, tad ir jie, tur būt, turėjo savo žodį, ką iš jų kūrybos atrinkti. Neturėdamas čia ką ypatingai prikišti, galiu nebent apgailėti, kad redaktorius K. Bradūnas neparinko savo pirmojo rinkinio "Pėdos arimuos" eilėraščių, kurie man atrodo ir jam itin būdingi, ir aplamai Šviežus (ar dėl antologijos antraštėj įrašytos 1945 metų datos? — bet juk ir J. Baltrušaičio, ir V. Mačernio poezija ankstesnė už tuos metus . Gal būt, ir vietoj B. Pūkelevičiūtės ilgos "Raudos" būtų buvę įdomiau rasti jos daugiau eilėraščių iš "Metūgių".

Kai kurių minėtų "keblumų" kyla, šį III tomą imant drauge su pirmaisiais dviem tomais. Redaktorius K. Bradūnas šiuo reikalu nieko nepasisakė, išskyrus jau cituotą III tomo uždavinį, kad "bendrasis lietinių poezijos veidas pasiliktų autentiškas". Tačiau, matyt, redaguodamas III tomą, jis vis dėlto turėjo prieš akis ir pirmuosius du tomus. Sunku kitaip būtų suprasti, kodėl du jo kolegos iš "Žemės" antologijos — J. Kėkštas ir V. Mačernis — buvo "nužeminti" tik ligi 10 puslapių. Bet abu jie buvo gavę vietos ir vilniškėj antologijoj, kur Kėkštui duota
11 puslapių, V. Mačerniui — 8.

Be jų, vilniškėj antologijoj buvo įtraukti dar šie išeivijos poetai: J. Aistis, V. Ališas, J. Baltrušaitis, B. Brazdžionis, K. Grigaitytė, Kl. Jurgelionis, F. Kirša, J. Kruminas, J. Mikuckis, H. Radauskas, A. Rimydis. A. Rūkas, B. Rutkūnas, St. Santvaras, J. Tysliava, G. Tulauskaitė ir M. Vaitkus. III tomo skaitytojams, gal būt, reikėjo įsakmiai pasakyti, kad bendra jų puslapių suma juos visus į aukštesnį "rangą" pakelia. Tuo būdu ir F. Kirša pasiekia 25 puslapių (I tome — 11, III tome — 14), susilygindamas su III tomo viršūniniais poetais, ir J. Baltrušaitis gauna nebe tik 10, bet 22 puslapius, ir M. Vaitkus su St. Santvarų nuo
12 pakopia ligi 17 puslapių etc.

Dvigubas įdėjimas kai kuriuos itin aukštai iškelia: J. Aistis iš viso gauna 36 (25 ir 11), B. Brazdžionis 33 (25 ir 8), H. Radauskas 30 (24 n 6) puslapius. Tai daugiau, negu bet kuris poetas gavo vilniškėj antologijoj. Ten daugiausia puslapių skirta Maironiui iš "praeities" poetų ir "tarybinei" S. Nėriai — po 24 puslapius. Tik po jų seka Putinas su 23 puslapiais. Kiti visi gavo jau po mažiau negu 20 puslapių (tiek puslapių dar skirta L. Girai).

Kada buvo norima III tomą pastatyti šalia I ir II tomų, noromis nenoromis reikėjo derinti ir standartą. Jeigu net sovietiniame leidiny pirma vieta buvo skirta tautinio atgimimo dainiui, gal būt, ir išeivinėj antologijoj reikėjo nesiskirti sau daugiau vietos už Maironį. Be abejo, savo kūrybos estetine verte ne vieną reikia pripažint pralenkus Maironį, bet Maironis lieka nepralenkiamas savo poezijos istorine reikšme. Tad gal ir būtų buvę kukliau ir III tomo vir-šūninį puslapių skaičių vienu puslapiu sumažinti, kad nebūtų juo šokama aukščiau Maironio.

Imant III tomą ne atskirai, o drauge su pirmaisiais dviem tomais, dvejopas klausimas iškyla. Pirma: ar kai kuriais atvejais neturėta prieš akis daugiau visa kūryba, negu tik išei-vinių metų? Iš antros pusės, tie poetai, kurie duoti tik III tome ir jame gavo kuklesnį puslapių skaičių, lieka palyginamai nuskriausti. Toks yra L. Andriekaus atvejis. Kai, pvz., V. Ališas per abi antologijas gauna 14, G. Tulauskaitė 13, B. Rutkūnas ir K. Grigaitytė po 11 puslapių, tai L. Andriekus turi pasitenkinti tik III tomo 9 puslapiais. Vargu ar jau pats redaktorius norėjo taip nuvertinti L. Andriekaus poeziją, kuri yra pakankamai savita nebūti žemiau statoma kad ir už aukščiau palyginimui parinktų poetų kūrybą.

Kitu atžvilgiu, imant abi antologijas, yra nukentėjęs B. Brazdžionis. Sovietinė antologija pagal savus matus (daug griežtesnius egzodo poetams) jam paskyrė palyginti nemažai vietos — 8 puslapius, tačiau aišku, neįdėjo nė vieno jo religinio eilėraščio. O prieškarinėj B. Brazdžionio kūryboj ne vienas pačių stipriausių eilėraščių kaip tik buvo religiniai. K. Bradūnas negalėjo jų įdėti į III tomą, nes ribojosi tik jau už Lietuvos sukurtąja poezija. Taigi, kad ir kaip norint atstatyti autentišką lietuvių poezijos veidą, tai buvo sunku padaryti.

Nepaisant šių "keblumų", prieš kuriuos stovėjo Lietuvių poezijos III tomas, jo išleidimas yra pravartus: turime bent išeivijoj sukurtos poezijos "autentišką veidą". (Kitas klausimas, kad tas III tomas niekuo negali nugalėti to vienašališkumo, kurio prisunkta sovietinė antologija. Senoji mūsų poezija joje aplamai objektyviai traktuojama ligi pat Maironio, bet vėliau jau taikomi vieni matai Lietuvoj likusiesiems ir ypač jau tiesiogiai "tarybiniams" poetams, o kitaip jau vertinami pasitraukusieji į Vakarus. Be to, tiek pirmame, tiek antrame tome prikaišiota vadinamųjų "proletarinių poetų", kurių dauguma tebuvo paprasti grafomanai, bet nusipelnę komunistine veikla. Be abejo, antologijos sudarytojai žinojo jų vertę, bet vis vien turėjo juos pagerbti, nors ir tik 2-5 puslapiais. Net pats J. Paleckis turėjo tenkintis tik 5 puslapiais!).

Išeivinės poezijos veidui išryškinti Lietuvių poezijos III tome ypač daug pasitarnauja ir puiki dr. V. Skrupskelytės įvadinė studija "Egzodo poezijos šuoliai" (7 - 46 psl.). Jau ankstesnis jos straipsnis šiame žurnale apie A. Nykos - Niliūno poeziją buvo parodęs, kokio subtilaus įžvalgumo ji pasiekia savo glaustu žodžiu, bet gilia analize. Savo įvade ji šviežiai apibūdina visus žymiuosius šios antologijos poetus, dėl kurių, atrodo, ji pilnai sutiko su redaktoriaus vertinamuoju žvilgiu. Tačiau mažiau žymieji bei mažiau vietos antologijoje gavusieji ir dr, V. Skrupskelytės įvadinėj studijoj vos vienu kitu sakiniu apibūdinami. Gal būtų buvę pravartu, jei būtų leidęs laikas ir sutikęs redaktorius, platėliau žvilgterėti ir į kuklesniuosius poetus. Ypač būtų buvę įdomu, jei kai kur būtų iškilę ir tam tikro nesutarimo tarp redaktoriaus ir įvado autorės. O K. Bradūnas visada yra toks tolerantus savo bendradarbiams, kad mielai būtų priėmęs ir šiek tiek skirtingą vertinimą.

Ne visi, be abejo, turi įsigiję visus poezijos rinkinius. Daugelio jų nebegalima ir gauti, laidoms išsisėmus. Ši antologija įgalins bent jų poezijos rinktinius kūrinius vienoj vietoj turėti. Tad ir baigiame šią recenziją kvietimu Lietuvių poezijos III tomą įsigyti visiems, kuriems brangus lietuviškasis kūrybinis žodis.
Žlt.






 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai