M. Šileikis — Dail. A. Petrikonio sukaktuvinė paroda Spausdinti
Parašė Šileikis Mikas   
DAIL. A. PETRIKONIO SUKAKTUVINĖ PARODA

Praeitą pavasarį įvyko dail. Antano Petrikonio 25 metų kūrybos sukaktuvinė dailės paroda jo paties galerijoje (Marquette Art Gallery) Čikagoje; kita mažesnė dalis jo darbų buvo išstatyta Lietuvių Tautiniuose Namuose.
Rašydamas šį savo rašinėlį, peržvelgiau nemažai jau išspausdintų įvairioje periodikoje Petrikonio parodų vertinimų, korespondencijų iš.j parodų kituose miestuose. Kai kurių kritikų ir korespondentų parodų vertinimais galima patikėti, bet kai kuriais atvejais tenka suabejoti todėl, . kad sąmoningai ar nesąmoningai dailininkui prisegiota žibančių "medalių" bei etikečių: impresionistas, simbolistas, abstraktistas, ekspresionistas ir pan. Gal tiktai Pi-caso tiktų tokie komplimentai.

Dail. A. Petrikonis oficialiai neatstovauja nė vienai aukščiau suminėtai meno srovei arba krypčiai. Netikiu, kad menas iš viso ribotųsi demarkacijų linijomis ar geografine padėtimi, nes mūsų lietuviškas menas neturi namų, ypač tremtyje. Menas dabar suinternacionalėjęs: tokiu būdu svetimos meno mokyklos nors mažyte dalimi formos ir technikos procese daro įtakos jauniesiems dailininkams.

Galiu drąsiai tvirtinti, kad Petrikonio nepaveikė -izmai, kurie tampa jau praeities dalyku. Petrikonis nesusižavėjo technologijos bei elektronikos naujovėmis, kas dabar jau darosi "populiaru". Meno srovių ir formų yra daug, ir visos meno formos bei stiliai turi gerbėjų. Petrikonis yra iš prigimties optimistas, kultivuoja savo estetinį skonį dvejopu technikos būdu, ir šitai jo tapyboje yra aiškiai pabrėžiama. Trapioji aliejinė tapyba peizažuose ir dekoratyvinės kompozicijos — akrilio, temperos ir akvarelės priemonėmis sukurti paveikslai, labiau spalvingi, patrauklūs, tačiau jie neiškelia būdin-gesnio dailininko charakterio taip, kaip buvo anksčiau jo aliejinėje tapyboje, ypač figūrinės kompozicijos, kaip Golgotos kalne nukryžiuotasis Kristus ir kt. religinio žanro kūriniai, stipriai pabrėžiantys draminės estetikos pojūčius. A. Petrikonio psichologinis elementas, kaip jis sako:
"dvasinis pagrindas", skiriasi vienas nuo kito spalvomis ir technika, tartum vienas kitam prieštarautų. Aliejiniuose jo peizažuose yra daugiau šalto realizmo, o akrilio ir akvarelės technikose pražysta skaidrios šiltos ir vėsiosios spalvos. Kai vėsiųjų spalvų peizažai turi melancholijos, tai akrilio "lietinėje" tapyboje apstu spalvinio žaismo.

Optimistiškas dzūkas, A. Petrikonis yra neabejotino talento dailininkas, tapytojas, rodo platesnį žodyną tapyboje, savo emocinį veržlu-, mą spontaniškai išlieja, gal būt, per skubiai, neįsigilindamas toliau, kas glūdi anoje pusėje kūrinio . . . Dailininkas dažnai naudojasi lengvesniu tapybos motyvu ir gerai jį perteikia žiūrovui.

A. Petrikonis labiau sėkmingas dekoratyvinės tapybos srityje, nes tais jo paveikslais daugiau domisi žiūrovas; kai kuriais atvejais jie yra pusiau atstraktiniai, tik spalvų ritmas liejasi į ištisą simfoniją. Gal nė vienas kitas lietuvis
dailininkas nepardavė tiek paveikslų, kiek yra pardavęs A. Petrikonis. Jis buvo surengęs 15 savo parodų lietuvių gyvenamuose miestuose, Čiurlionio galerijoje, Čikagoje, ir dalyvavo bendrose parodose su kitataučiais menininkais.

Dail. A. Petrikonis gimė Alytuje 1923 m. Dailę studijavo Vilniaus Meno akademijoje. Po II pas. karo apsigyveno Anglijoje. Manchesteryje mokėsi School of Art, Kensington City ir Guild of London Art School. Vėliau gilino meno žinias St. Martin School of Art Londone. Ten buvo suruošęs savo darbų dvi parodas. Į JAV atvyko 1959 m. ir pastoviai apsigyveno Čikagoje. Marquette dailės galerijoje yra daug A. Petrikonio ir kitų dailininkų paveikslų. Be to, čia pat duodamos ir meno pamokos.
M. Šileikis