EILĖRAŠČIAI

VASARĄ Vasarą ji sėdėdavo po aukšta liepa ir skusdavo bulves. Aš buvau tada penkerių metų berniukas. Bobulė jau seniai dabar skuta bulves kitam pasauly, o aš ją ir dabar dar ne kartą mielai prisimenu, ir į širdį sugrįžta praėjusių vasarų džiaugsmas. GAISRAS Raudonas gaisras sienoje. Jis dega, tačiau nesudega. Jis lygiai degina, bet nieko nesudegina. Tai saulės raudonas gaisras mūro sienoje. Aš lygiai esu raudonas saulės gaisras mūro sienoje, nes taip yra lengviausia apibūdinti gyvenimą. Tam tikras ateina laikas ir praeina. Vėl tam tikras ateina laikas ir praeina. Taip galėčiau skaičiuoti ir skaičiuoti, bet skaičiavimas yra nemielas mano širdžiai, nes esu raudonas saulės gaisras mūro sienoje, ir taip aš vis degu, degu, degu, tačiau nesudegu, nes taip patinka man ir taip yra geriausia. GAIDŽIO PASAULIS Labai aukštas dangus. Labai aukštas, platus ir tolimas. O gaidys plėšo gerklę užvertęs aukštyn į dangų, ir dangus jam atrodo visai neplatus ir netolimas.