50 - ASIS PEN KONGRESAS ŠVEICARIJOJE Spausdinti


50-asis Tarptautinis PEN klubo suvažiavimas įvyko gegužės 11-17 d. Lugano mieste, Šveicarijoje. Jo tema buvo "Rašytojai ir pakraščių literatūra", pabrėžiant laisvą idėjų tėkmę, nepaisant sienų ir užtvarų.

Kongrese dalyvavo daugiau kaip 500 rašytojų iš visų kontinentų. Valstybių sienų ir pakraščių teritorijų klausimą jie gvildeno iš įvairių perspektyvų — nuo filosofinės iki politinės. Britų kritiko George Steiner'io žodžiais, "radikali siena literatūros akte yra tarp teksto ir prieš jį esančio nebuvimo. Formų išradimas ar sukūrimas (poieisis) yra peržengimas sienos tarp nieko ir suprantamos esybės".

Dalis kongrese programos buvo pašvęsta Vidurio Europai. Daugelis dalyvių pasisakė prieš jos kultūros padalinimą ir izoliavimą. Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas kalbėjo apie mažų kraštų ir kultūrų literatūrų svarbą. Jis pagyrė PEN klubą už jo veiklą prieš "neproporcingą dėmesį kai kurioms pasaulio sritims, nuvertinant kitas." Milošas užsiminė ir apie Lietuvos įtaką savo kūrybai.

Gausias delegacijas į kongresą atsiuntė latviai ir estai. Latvių PEN centrui atstovavo Margrita Ausala iš Anglijos, Margarita Gutmane ir Freds Lamage iš Vokietijos ir kit. Latvių PEN centrui atstovavo iš viso šeši rašytojai iš įvairių Europos kraštų, o estų — penki autoriai iš JAV-ių ir Švedijos.

Latviai pasirodė su profesionaliai paruošta skaitymų ir skaidrių programa apie dviejų jų literatūros klasikų, Janio Rainio ir Aspazijos, penkiolika tremties metų, praleistų kaimyniniame Castagnolos miestelyje. Apie Rainio ryšius su Lietuva kalbėjo Algirdas Landsbergis, vienintelis lietuvis kongrese, atstovavęs Egzilų PEN centrui.

Kongreso proga išleistoje antologijoje "Rašytojai ir pakraščių literatūra" išspausdintas estų išeivių Arvedo Viirlaid'o ir Martino Puhvel'o straipsnis "Estų rašytojų likimas pirmojo pasaulinio karo metu ir po jo". Jie aprašo, kaip estų, latvių ir lietuvių nepriklausomybę bei klestintį kultūrinį gyvenimą sunaikino Hitlerio - Stalino paktas ir po jo sekusi sovietinės armijos invazija. Šiandien prieš estų rašytojus krašte stovi ypatingas uždavinys. Kaip Petro Didžiojo mėgintas prakirsti "langas į Europą". Okupuotoji Estija šiandien vaidina panašų vaidmenį Sovietų Sąjungos sudėtyje esančioms tautoms. Šiaurės Estija, nuo Suomijos skiriama tik 60-ties kilometrų, tapo postu, iš kurio klausomasi suomių televizijos bei radijo. Tuo būdu Vakarų kultūrinės įtakos pasiekia Pabaltijo šalis ir visą Sovietų Sąjungą. Nepaisant estų literatūrai daromų kliūčių ir rusinimo poveikio, estų rašytojai šiandien aktyviai dalyvauja tuose tikruose "kultūriniuose mainuose". Jie padeda ir kitiems peržengti Sovietų Sąjungos įbruktą sieną tarp totalitarizmo ir demokratijos pasaulių. Daug estų rašytojų žymiai pasitarnavo laužydami šiandien pasaulį dalijančius ideologinių sienų barjerus tarp tiesos ir melo, laisvės ir tironijos — barjerus, kurių konkretūs pavidalai — Berlyno siena, tvoros ir elektros viela ir minų laukai.

PEN kongrese trumpai, kaip "stebėtojai", pasirodė du sovietų atstovai, Genrikas Borovikas ir Vitalijus Korotičius. Kaip ir anksčiau, Maskva vengia į pasaulinės rašytojų sąjungos suvažiavimus siųsti tikrus rašytojus. Buvo padaryta užuominų, kad Sovietų Sąjunga nestosianti j Tarptautinį PEN klubą, kol jo nariais tebėra latvių ir estų centrai.

Lietuviai "sąžinės kaliniai" buvo paminėti PEN klubo rašytojų komiteto pranešime. Ilgametis komiteto pirmininkas, Solženycino biografijos autorius, britas Michael Scammel atsistatydino. Jį pakeitė švedas Thomas von Vegesack, kuris gerai susivokia Pabaltijo reikaluose.

Gegužės 15 d. posėdyje buvo beveik vienbalsiai priimta rezoliucija, kurioje pasmerkiamas ir lietuvių katalikų inteligentų persekiojimas, Viktoro Petkaus rankraščio atėmimas. Rezoliucijoje pasakyta:

Tarptautinis PEN klubas pakartoja savo chartoje išreikštą nusistatymą, kad niekas neturi teisės atimti iš bet kokio asmens ar bet kokios tautos svarbios jų kultūrinio palikimo dalies ar apriboti jų ryšių su pasauline literatūra; taip pat pareiškia, kad knygų ir rankraščių, kaip ir rašytojų, negalima įkalinti ar naikinti...

Sekantis Tarptautinio PEN klubo suvažiavimas įvyks Puerto Rico sostinėje, San Juan'e, 1987 m. Gruodžio 1 – 4 d.