ATSIŲSTA PAMINĖTI Spausdinti
Alė Rūta: MARGU RAŠTO KELIU. Darbininko premijuota apysaka. Viršelio ir aplanko piešinys bei tituliniai užrašai — Edmundo Arbo. 282 p. Kas leidėjas — nepasakyta. 1987 m.

Tituliniame puslapyje knyga pavadinta "Apysaka biografiniais atspindžiais". Kieno tie biografiniai atspindžiai, pasakoma knygos įžangoje: "Ši kronikinė apysaka byloja apie poetą — Bernardą Brazdžionį". Ten pat paaiškinama, kad "autorius naudojasi aplinka, žodine kūryba, spausdintais puslapiais ir savu mintijimu bei jausmu. Apysakoje nėra tragiškų lūžių bei pabaigos; stebėtojo mintys plaukia margu rašto keliu, su nuostaba ir su lūkesčiu". Iš to jau aišku, kokio pobūdžio ši knyga. Darbščioji rašytoja Alė Rūta šią apysaką, arba biografinį paveikslą, pateikė skaitančiajai visuomenei iš didžios pagarbos žymiajam lietuvių poetui. Tai nelengvas žygis padaryti kad ir garsaus žmogaus gyvenimą literatūriniu kūriniu. Metodas pas mus naujas, neišbandytas, įdomus. Girdėti, kad autorė tuo pačiu metodu parašė ir kitą biografinę apysaką, kuri premijuota New Yorko Šaulių kuopos.

O savaitraštis Darbininkas labai gerai padarė, kad, minėdamas savo 70 metų gyvavimo sukaktį, surado 1000 dol. literatūrinei premijai. Vertinimo komisija buvo sudaryta iš Nelės Mazalaitės, Prano Bagdo ir Vytauto Volerto. Žinant mūsų knygos vargus, savaitraščio jubiliejine proga skyrimas premijos liudija gilią pagarbą grožiniam raštui. Dabar eilė skaitytojui. Įsigydamas knygą, jis pagerbtų ir laikraštį, ir knygos autorių, ir poetą, kuris ten meniškai iškeliamas. Knyga gaunama Darbininko administracijoje (341 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207) ir kitur.

Leonardas Šimutis (L. Šilelis): ILGESIO VALANDĖLĖS. (Eilėraščiai). 222 p. Išleido Leonardas ir
Zita Šimučiai. Čikaga, 1988. Eilėraščių autorius — žymus mūsų išeivijos veikėjas: žurnalistas, poetas, visuomenininkas, politikas, gimęs Lietuvoje, bet nuo 1913 metų gyvenęs Amerikoje ir trumpai grįžęs į nepriklausomą Lietuvą. Jį daugelis dar atsimena (mirė 1975 m.) kaip mūsų politinių - visuomeninių organizacijų vadovą, žymų kalbėtoją suvažiavimuose, išmintingą paašštrėjusių nuomonių derintoją ir net daugiau kaip 40 metų Draugo redaktorių ir 25 metus Alto pirmininką. Ant tokio žmogaus pečių gulėjo labai sunki darbų našta, bet jis dar surado laiko ir poezijai. Poezija jam buvo ir kaip atgaiva, ir kaip priemonė savo idėjoms išreikšti. Tada dažnai Amerikos kunigai bei veikėjai rašė eilėraščius. Tarp jų ypač iškilo Jonas Kmitas — prel. Kazimieras Urbonavičius. Bet to meto Amerikos lietuvių eilėraščiuose nemaža didaktinio elemento. Tie eilėraščiai aiškiai atspindi mūsų išeivijos laikotarpyje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyvenimo problemas, literatūrinį lygį ir, nors nepasiekė Lietuvoje kuriančiųjų rašytojų aukštumos, bet yra įdomūs ir neretai kupini poetinių proveržių. Įžangoje pasakyta, kad Leonardas Šimutis poeziją kūrė gana intensyviai, nes parašė net 550 eilėraščių. Nėra abejonės, kad jam trukdė paini pareigų našta. Sūnui muzikui Leonardui priklauso padėka už pagarbą tėvui — poetui, išleidžiant šią eilėraščių knygą.

Rainer Maria Rilke: SAKMĖ APIE KORNETO KRISTUPO RILKĖS MEILE IR MIRTĮ. Vertė Henrikas Nagys, iliustravo Telesforas Valius, apipavidalino Vytautas O. Virkau, išleido Algimanto Mackaus Knygų Leidimo fondas (7338 S. Sacra-mento Ave., Chicago, IL 60629). 52 didelio formato puslapiai. Kaina 12 dol. Šis veikalas įeina į išeivijos gražiai išleistųjų knygų, ypač meninių monografijų, seriją. Vertimas — poetiškas, apipavidalinimas patrauklus, iliustracijos — meniškos. Tekstas išverstas dar europinės tremties laikais. Tada nupieštos ir iliustracijos, bet veikalo kelias į pasaulį, kaip sako vertėjas, buvęs sunkus. 1970 metais vienoje spaustuvėje dingusios visos medžio raižinių plokštės. Dabartinės iliustracijos esančios naujo darbo vaisius. Kai kurios — ankstyvesni atspaudai, kai kurios — neišbaigti piešiniai. Bet, nežiūrint to, dailininko įnašas yra įspūdingas. |spūdį nulemia gerieji medžio raižiniai — elegantiški, išradinti, liudiją mūsų žymiojo grafiko talentą. Kalbant apie tokios knygos išleidimo problemas, kadaise galvota visą tekstą su iliustracijomis perleisti per Aidus. Pagaliau rasta geresnė išeitis, kai knygą sutiko išleisti Mackaus Knygų leidimo fondas. Darbas atliktas dailiai. Tiek tekstas, tiek iliustracijos — ryškios ir be blankių vietų, kaip kartais matyti panašiais atvejais. Tik vienas dalykas dar būtų pageidautinas — įžanga, kuri apibūdintų šio Rilkės poetinio kūrinio, rašyto prozoje, aplinkybes, svarbą ir vietą gausioje poeto kūryboje. Tada skaitytojui nekiltų klausimas, kodėl šis Rilkės raštų fragmentas taip iškeliamas: verčiamas į lietuvių kalbą, papuošiamas tokiomis iškiliomis dail. Valiaus darbų iliustracijomis ir taip meniškai išleidžiamas.

Juozas Jurginis: LIETUVOS KRIKŠTAS. Feodalinės visuomenės socialinės ir kultūrinės raidos studija. Vilnius, Mokslas, 1987. 332 p. Kaip matome, knyga išleista Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus proga. Jeigu autorius ją pavadino studija, reikia pridėti, jog tai labai tendencinga "studija". Mat viskas daryta, kad tik labiau būtų užtemdytas 600 metų krikščionybės vaizdas Lietuvoje ir istoriniai faktai priderinti prie marksistinio - komunistinio metodo. Kai skaitai šią knygą, stebiesi, kaip toks išsimokslinęs autorius nerado nieko pozityvaus net šešių šimtmečių krikščioniškoje srovėje. Jau ir anksčiau pastebėta, kad, švenčiant jubiliejų, Lietuvos periodinėje spaudoje krikščionybės vaidmuo vertintas neigiamai, bet kad taip būtų laužomi arba nutylimi istoriniai faktai ir fabrikuojamos tendencingos išvados, nebuvo pastebėta. Tai liudija, kur nuveda akla partinė ištikimybė ir kodėl šiuo metu tėvynėje iškilo toks ilgesys autentiškos Lietuvos istorijos. Čia ypač paminėtinas rašytojas Vytautas Petkevičius, atvirai išmetinėjąs dėl grubaus istorinių faktų iškreipimo. Juozo Jurginio toną ir propagandinį pobūdį parodo ir knygos pabaiga, kur sakoma: "Vatikanas su savo bendrininkais norėtų, kad Tarybų Lietuvos katalikai grįžtų prie feodaliniais laikais viešpatavusio religinio fanatizmo ir obskurantizmo, neskaitytų ir neplatintų bedieviškų raštų, ypač istorijos, kuri žadina ir skleidžia tautos atmintį. Romos popiežiams objektyvi Lietuvių tautos istorija, nesvarbu koks istorikas ją rašytų, visada liks bedieviška, nes joje neatsiras gero, pagiriamo žodžio Vatikanui, kuris istorijos tėkmėje lietuvių tautai tik kenkė". Išeitų, kad tik Juozui Jurginiui svarbi lietuvių tautos istorija ir tik jis vienas gali ją teisingai interpretuoti. Deja, jo tendencingas veikalas "Lietuvos krikštas" to neparodo. Iš kitos pusės gi žinotina, kad, pernai minint Lietuvos krikšto jubiliejų, dabartinis popiežius Gregorianumo universitete surengė tarptautinį studijų seminarą, kuriame 12 pasaulinio garso mokslininkų įvairiais atžvilgiais gvildė Lietuvos istoriją. Ar Jurginis apie tai yra girdėjęs? Tos paskaitos bus išleistos keliomis kalbomis. Su jomis susipažinęs, reikia tikėtis, autorius bent šiek tiek pakeis savo nuomonę apie popiežių ir krikščionybės vaidmenį mūsų tautai.

Bronius Daunoras: ČEKISTO NAGUOSE. Išleido Nida Londone 1987 m. 112 p. Aprašomi žurnalisto Broniaus Daunoro išgyvenimai So-v vietų kalėjimuose pirmosios okupacijos metu. Autorius, gyvenęs Anglijoje ir tenai redagavęs "Europos lietuvį", 1985 m. mirė Londone. Žmona Bronislava Sidabraitė - Daunorienė šią skaudžių išgyvenimų knygą išleido jo atminimui. Prasmingas paminklas!

Povilas Rėklaitis: LITAUISCHE BIBLIOGRAPHIE. 1983 - 1984 in Auswahl, mit Nachträgen. Atspaudas iš: "Zeitschrift für Ostforschung". Länder und Völker im östlichen Mitteleuropa. 35. Jahrg. Marburg 1986, Heft 12, psl. 300 - 316. Lietuvių 1983 - 1984 metų bibliografijos atranka, su papildymais. 292 metrikos su vertimais į vokiečių kalbą.

LIETUVIŲ VASARIO 16 GIMNAZIJOS METRAŠTIS. 1986/1987. 72 psl. Jame gausu informacijos: straipsniai, mokslo programa, mokytojai, meno būreliai, net aukotojų vardai. Leidinys iliustruotas nuotraukomis iš gimnazijos gyvenimo. Teisingai įžangoje rašoma: "Šis gražus leidinėlis bando parodyti Vasario 16 gimnazijos kasdieninį gyvenimą, jos rūpesčius ir džiaugsmus. Nori gražiai padėkoti geradariams už gausias aukas ir paprašyti dar naujų, nes jos gimnazijai bus dar labai reikalingos". Praėjusieji metai buvo itin reikšmingi, nes pastatytas ir pašventintas naujas bendrabutis. Šios mokslo bei auklėjimo įstaigos įtaka pasaulio lietuvių jaunime rado palankų atgarsį, ir jis ten vyksta mokytis bei gauti lietuvišką auklėjimą.

1986 M. SUVAŽIAVIMO DARBAI — JAHRESTAGUNG. Lamperthaim. Redagavo Vincas Bartusevičius. Išleido Lietuvių Kultūros institutas Romuva. Straipsnius pateikia: Naum Oranski, Eberhard Demm, Manfred Leing, Gerard Bauer, Kajetonas Čeginskas, Herman Bamenthal. Tematika įvairi: liečiamos tarptautinės, ūkinės, istorinės, religinės problemos. Straipsniai lietuvių ir vokiečių kalbomis. Knyga turi 150 psl. Apie "Lietuvių kultūros institutą", kuris leidžia šį metraštį, įžanginėje dalyje rašoma: ... "institutas buvo įkurtas 1981 m., siekiant išeivių darbams Vokietijoje suteikti šiokius tokius organizacinius rėmus, skatinti bei derinti; stengtis, kad būtų išlaikytas ir išsaugotas lietuvių kultūrinis palikimas Vokietijoje; skatinti ir remti kultūros iniciatyvą; ieškoti ryšių su atitinkamomis vokiečių įstaigomis bei asmenimis; įkurti Europos lietuvių kultūros ir informacijos centrą.

BRIDGES. Lithuanian - American News Journal. 1988 m. sausio - vasario numeris. 20 psl. Si laida pradedama redaktorės straipsniu "Heritage", kuriame įdomiai iškeliamas jaunimo vaidmuo tautos gyvenime. Toliau rašoma apie demonstracijas Kaune, Lietuvos kariuomenės organizuotę 1918 m. ir vasario 16-osios prasmę. A. Cižauskas rašo apie dr. Joną Basanavičių ir jo darbus Lietuvai. A. Azukas istoriškai apibūdina Vytauto D. vainikavimą. Per Ahilmark savo straipsnyje kelia klausimą, kodėl Europa privalo padėti Pabaltijo tautoms. Pabaigoje duodama informacijos apie Antano Kulbio režisuotą filmą "Iron Wolf ir apie Fotografijos meno draugiją Vilniuje. Laikraštį Demie Jonaitis redaguoja labai gražiai ir įdomiai. Parenkami tokie straipsniai, kurie domina angliškai šnekančius lietuvius ir Lietuvos bičiulius kitataučius. Medžiagos išdėstymas meniškas, iliustracijos tinkamos, kalba sklandi. Linkėtina, kad redaktorė galimai ilgiau testų redagavimo žygį. Laikui bėgant, gal atsiras, kas ją pavaduotų, nors šiaip nėra savanorių redaktorystėms. Tik kantrūs ir pasišventę asmenys aukojasi sunkiam redagavimo darbui, ypač šiuo metu, kai trūksta lietuviškom temom rašančių bendradarbių. Bridges išeina 10 kartų metuose, metinė prenumerata 10 dol. Rašyti: Bridges, 341 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207.

Edward Limonov: HIS BUTLER'S STORY. Translated by Judson Rosengrat. Grove Press, NY, 1987. Autorius yra Sovietų Sąjungos emigrantas, rašytojas - poetas, pogrindinių raštų leidėjas, kentėjęs psichiatrinėje ligoninėje, Ameriką pasiekęs 1974 m. Knygoje "His Butlers Story" literatūrinėje formoje vaizduojami rusų emigranto vargai Amerikoje. Tai autobiografinė knyga. Kaina 17.95.

ŠVIETIMO GAIRĖS. Lietuviškojo ugdymo žurnalas mokyklai ir šeimai. 1987, Nr. 38. Redaktorius ir administratorius Juozas Plačas (3206 W. 65th PI., Chicago, IL60629). Pagrindiniai straipsniai: D. Petrutytė — Šeima ir tautos gyvybė; Regina Kučienė — Paimkime knygą į rankas; Nijolė Mackevičienė — Lietuviškai nekalbančių mokymas. Nors laikraštis išeina nedažnai, bet jis gyvai atspindi mūsų auklėtojų rūpestį bei pastangas išauginti sąmoningą lietuvių jaunąją kartą.

MŪSŲ VAIKAS. Žurnalas mažamečių vaikų šeimoms. Redaguoja ir administruoja Stasė Vaišvilienė. Finansuoja Lietuvių Fondas per Švietimo tarybą ir Montessori draugiją. Adresas: 3704 W. 68th St., Chicago, IL 60629. Tai vėl įnašas į lietuviško auklėjimo lobyną.

CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA, Nr. 73, 1987. Pateikiama gausi ir įvairiaspalvė medžiaga apie valdžios ir jos atstovų trukdymus Bažnyčiai okupuotoje Lietuvoje. Viršelyje — Liudo Dambrausko, neseniai paleisto iš Mordovijos koncentracijos stovyklos, nuotrauka. Skaitant šį ir kitus kronikos leidinius, graudžiausia yra tai, kad patys lietuviai — mokytojai, kolūkių prižiūrėtojai, valdininkai, policininkai, teisėjai, tardytojai — kankina savo brolius — kitus lietuvius, ištikimai vykdydami potvarkius prieš Katalikų Bažnyčią. Panašiai buvo ir carų laikais, bet ne taip plačiai ir intensyviai. Kronikos tekstą į anglų kalbą išverčia kun. K. Pugevičius ir M. Skabeikienė. Adresas: Lithuanian Catholic Religious Aid, 351 Highland Blvd., Brooklyn, N Y 11207.
TĖVYNĖS SARGAS, 1987 m. Nr. 1-2, padidintas iki 160 psl. Redaguoja Algirdas Kasulaitis. Šiuo numeriu taip pat paminima žurnalo 90 metų gyvavimo sukaktis. Tarp kitų straipsnių ypač išsiskiria Vyt.  Bagdanavičiaus, M.I.C. straipsnis "Renesanso idėjų poveikis Lietuvos visuomeniniam gyvenimui penkioliktame šimtmetyje"; Prano Jucaičio (miręs) — Teilhardo de Chardin mokslo ir jo kosmovizijos analizė; A. J. K. — Politinės asmenybės formavimas ir kun. Mykolo Krupavičiaus laiškai Algirdui Kasulaičiui (tęsinys). Viršelyje Vlado Šoliūno, Liet. Krikšč. Demokratų sąjungos išeivijoje centro komiteto ir tarybos pirmininko nuo 1973 m., nuotrauka. Administracijos adresas: 4050 S. Campbell, Chicago, IL 60629.

*

KLAIDŲ ATITAISYMAS
Pauliaus Jatulio straipsnyje "Lietuvos kelias į krikštą", spausdintame 1987 metų Aidų Nr. 4, reikia pataisyti šias klaidas:

246 p. pirm. skilty 19 eil. ap.: išsp. užsimenamas Gediminas reikia: užsim. Mindaugas.

249 p. pirm. skilty 1 eil. ap.: išsp. pagal šaltinius reikia: pagal kitus šaltinius.

259 p. antroj skilty 6 eil. virš.: išsp. 1245. VII. 17). reikia:   išbraukti   skliaustuką   ir tašką

261 p. pirm. skilty 8 eil. ap.: išsp. 122ą reikia: 1229. 261 p. antroj sk. 8 eil. ap.: Išsp.Ehen reikia: Ehren.

*

Europos Lietuviškųjų studijų 35-ji savaitė įvyks 1988 m. liepos 31 — rugpjūčio 7 d. d. Vokietijoje, vasario 16-sios gimnazijoj.

Savaitės moderatoriai: dr. Kajetonas J. Čeginskas, dipl. mat. Kęstutis Ivinskis ir Eglė Juodvalkė. Organizacinė komisija: Tomas Bartusevičius, Alina Grinienė ir mokyt. Raimonda Šreifeldaitė.

Norintieji studijose dalyvauti prašomi registruotis pas Aliną Grinius, Diamantstr. 7, D-8000 Muenchen 50, West Germany.