LIETUVIŲ FONDO SIDABRINĖ SUKAKTIS Spausdinti

Žvilgsnis į išeivijos padėtį
įsteigti milijoninį fondą, kurio pajamomis būtų remiama lietuviškoji veikla, o kapitalas pasiliktų nedalomas, daugelio visuomenininkų buvo svajonė. Vienas kitas ir spaudoje kėlė tokio fondo svarbą ir reikalingumą, bet neatsirado ryžtingo žmogaus imtis tą mintį vykdyti.

Mažai ryžtinga prieškarinė lietuvių išeivija, vadovaujama šviesių lietuvių vadų (kunigų ir pasauliečių), sukūrė lietuviškas parapijas, įsteigė susivienijimus, draugijas, leido lietuvišką spaudą. Pirmoji išeivija net davė toną visai tautai kovoje už laisvę, už draudžiamos spaudos atgavimą, lietuviškas maldas bažnyčiose. Rėmė nepriklausomos Lietuvos idėją ir savo ištekliais prisidėjo prie ūkinio gyvenimo atstatymo.

Pokarinė šviesi išeivija pasinaudojo pirmųjų sukurtomis ir išlaikomomis institucijomis, jungėsi į bendrą darbą, bet ne visada veiklos būdai ir interesai sutapo. Steigiant lituanistines mokyklas, ne visi parapijų vadovai jas Įsileido į veikiančių parapijinių mokyklų klases, ne visi parodė reikiamą dėmesį lituanistiniam švietimui. Šviesiųjų lietuvių mokytojų pastangomis, šeštadieninės mokyklos steigėsi kur tik buvo susipratusių tėvų, norinčių savo mažuosius išmokyti lietuviškai kalbėti, skaityti ir rašyti. Mokytojai aukojo taip brangų laisvalaikį, tėvai vežiojo mokinius ir dengė mokyklų išlaidas, o LB švietimo taryba, kurią sudarė taip pat mokytojai, ruošė ir leido lituanistikos vadovėlius bei mokslo priemones. Autoriai honoraro negavo, bet už spausdinimą reikėjo mokėti. Iš kur paimti pinigų?
Milijoninio fondo išsikristalizavimas
Jaunas entuziastas gydytojas dr. Antanas Razma, gyvendamas tolokai nuo didžiojo lietuvių išeivijos centro Čikagos ir negalėdamas aktyviai dalyvauti visame lietuviškame judėjime, sugalvojo ir Draugo dienraščio 1960.XII.8 d. laidoje paskelbė straipsnį apie milijoninio fondo reikalingumą. Ši idėja sulaukė reakcijos: dauguma pritarė, bet buvo ir tokių, kurie jį palaikė nerealiu svajotoju.

Vienas iš Draugo redaktorių, rašytojas Aloyzas Baronas pasakojo, kad paskaitęs dr. A. Bazmos atsiųstą straipsnį, nusprendęs atspausti, nes jame neradęs nieko kenksmingo ar užgaulaus. Galvojęs, dar vienas tyruose šaukiančio balsas nuskambės ir nutils, bet išėjo kitaip. Pats redaktorius A. Baronas, rašytojas Benys Babrauskas ir kiti stipriai parėmė iškeltą idėją, o dr. A. Bazma nieko nelaukdamas pradėjo rinkti tūkstantines. Čia jį stipriai parėmė organizuoti kolegos gydytojai, vadovaujami tokio pat jauno entuziasto dr. Gedimimo Baluko.

Redaktoriams atrodė, argi neatsiras 1000-čio lietuvių, kurie paaukotų po 1000 dol. ir susidarytų svajojamas milijonas, nes po dešimtmečio įsikūrimo profesionalai ir prekybininkai buvo praturtėję ir galėjo po 1000 dol. paaukoti, bet taip neišėjo.

Subruzdo ir JAV LB Krašto valdyba, pirmininkaujama Stasio Barzduko, nes jie patys ruošė nuostatus įsteigti Geležinį fondą. 1961 m. kovo 19 d. Alicijos Bugytės bute Čikagoje, bendrame iniciatorių ir Krašto valdybos atstovų susitikime, po įvairių pasisakymų, buvo sutarta steigti vieną fondą, gavusį Lietuvių Fondo (Lit-huanian Foundation) vardą. Sėkmingą susitarimą lėmė parodymas geros valios iniciatorių ir LB krašto valdybos atstovų, nors buvo ir griežtų kitokių nuomonių.

Pasiekus principinį susitarimą, dr. A. Razma, pasitelkęs teisininkus, paruošė įstatų projektą ir pasiruošė pagrindiniam mūšiui JAV LB taryboje, įvykusioj 1961 m. rugsėjo 2 d. New Yorke, nuo kurios sprendimo turėjo priklausyti tolimesnis Lietuvių Fondo likimas. LB taryba, po ilgesnių diskusijų, įnešė į iniciatorių siūlomą įstatų projektą savo pataisas ir pritarė vieno fondo steigimui. Iniciatoriai sutiko su siūlomomis pataisomis ir prasidėjo organizacinis darbas.

Pataisytus ir papildytus Lietuvių Fondo įstatus JAV LB Krašto taryba patvirtino 1962 m. vasario 4 d., o Illinois valstijoje įregistruota 1962 m. kovo 14 d. Lithuanian Foundation vardu No. 17755. Nuo federalinių mokesčių atleidimas gautas 1964 m. gruodžio 7 d. (No CHI-EO-64-272, group 24).
   
Lietuvių fondo pokylyje (1987.X.31) stipendininkai su Pelno skirstymo komisijos nariais. Iš kairės pirmoje eilėje: Viktorija Izokaitytė, Ramoną Steponavičiūtė, Vida Brazaitytė, Pelno skirstymo komisijos pirm. Stasys Baras, Danutė Rukšytė, Rūta Stroputė, Cailė Eidukaitė; antroje eilėje: Pelno skirstymo komisijos nariai dr. Antanas Razma, Vytautas Volertas, Paulius Bin-dokas, Aldis Barškėtis, Dana Račiūnaitė, Kęstutis Boyevas, LF tarybos pirm. Povilas Kilius, Sofia Zutautaitė, Mykolas Dranga, LF valdybos pirm. Marija Remienė, Pelno skirstymo komisijos narys dr. Gediminas Balukas.

Lietuvių Fondo tarybos pirm. Povilas Kilius pagerbia LF steigėjus. Iš kairės: dr. F. Kaunas, dr. B. Poškus, dr. K. Ambrazaitis, T. Blinstrubas ir P. Kilius.
 
LF organų sudarymas ir kapitalo telkimas
Sutvarkius teisinį pagrindą ir įstatus įregistravus Illinois valstijoje, iniciatoriai sudarė laikinąją Lietuvių fondo tarybą, kurios pirmininku buvo išrinktas dr. Antanas Razma, o valdybos pirmininku pakviestas visuomenininkas Teodoras Blinstrubas. Laikinoji vadovybė paruošė aukoms telkti planus, nustatė atskaitomybės tvarką ir 1963 m. gegužės 18 d. sušaukė pirmąjį LF narių suvažiavimą Jaunimo centre Čikagoje. LF turėjo 230 narių su 71.670 dol. kapitalu.

Sunki buvo LF pradžia. Pirmajam entuziazmui atslūgus, reikėjo nuolatinio, neatlaidaus darbo, kad aukos plauktų ir kapitalas augtų. įjungus LB organizacinį tinklą į LF kapitalo telkimą ir nustačius apylinkės kvotas, susidarė palankios visuomenės nuotaikos, bet žmonės neskubėjo atsiskirti nuo sutaupytos šimtinės. Apylinkių vadovybės išskyrė iš savo tarpo specialius asmenis, o didesnėse vietovėse sudarė kelių asmenų komitetus telkti Lietuvių Fondui aukas. LF valdyba, per sudarytą vajaus komisiją, palaikė ryšius su LB apylinkėmis, įgaliotiniais ir komitetais, nuolat skatindama visas progas išnaudoti kapitalui telkti. Spauda ir radijas bei jų bendradarbiai noriai jungėsi į LF tikslų aiškinimą ir milijoninio kapitalo reikšme lietuviškai veiklai.

Vis dėlto reikėjo 12 metų pastangų, kad Lietuvių Fondas pasiektų pirmąjį milijoną dolerių, kai tuo tarpu antras milijonas sukauptas per 6 metus, o trečias milijonas per 4 metus. Valdybos pastangos ketvirtąjį milijoną pasiekti dar šiais jubiliejiniais metais nevisai pavyko, nors gaunamos aukos teikia vilčių 1988 metais pradėti ir penktąjį milijoną.


Lietuvių Fondo valdybos pirmininkai: pirmasis valdybos pirm. Teodoras Blinstrubas ir dabartinė valdybos pirm. Marija Remienė

Lietuvių Fondo kūrėjai, pagerbti žymenimis. Iš kairės: dr. Gediminas Balukas ir dr. Antanas Razma.

Lietuvių Fondo organizacinė struktūra
Lietuvių Fondo vyriausias organas yra visuotinis narių suvažiavimas, šaukiamas vieną kartą metuose. Už kiekvieną paaukotą šimtine narys turi vieną balsą. Suvažiavime narys dalyvauja asmeniškai ar įgalioja dalyvaujantį kitą narį. Suvažiavimas išklauso ir priima LF vadovybės pranešimus bei apyskaitas, pateikia siūlymus ir daro nutarimus dėl tolimesnės veiklos, renka tarybos ir kontrolės komisijos narius. Suvažiavimo išrinktoji Lietuvių Fondo taryba išsirenka pirmininką, sekretorių ir valdybos pirmininką bei tvirtina sudarytą valdybą. Taryba veikia pasiskirsčiusi komisijomis, į kurias įjungiami visi tarybos nariai. Šiuo metu veikia įstatais numatytos šios komisijos: pelno skirstymo, finansų, įstatų, palikimų ir informacijos . Taryba posėdžiauja 4 kartus metuose, o reikalui esant ir dažniau.

Valdyba per reikalų vedėją tvarko visus raštinės reikalus, veda susirašinėjimą, išmoka paskirstytas sumas, paruošia apyskaitas, telkia aukas ir atlieka kitus tarybos pavestus darbus.

Tarybos ir valdybos nariai neatlyginami ir savo darbą bei sugebėjimą aukoja Lietuvių Fondo ir lietuvybės išlaikymo gerovei.

LF tarybos ir valdybos narių tarpe yra aukštų kvalifikacijų profesionalų: ekonomistų, finansininkų, bankininkų, prekybininkų, gydytojų, teisininkų, inžinierių, pedagogų, žurnalistų, visuomenininkų. Jų patyrimas ir mokslo žinios palengvina LF veiklą ir padeda aprėpti visus lietuviškus reikalus bei sutelkti tikslesnę paramą. Į pasiaukojančių lietuvių veiklą jau pradeda pritrūkti savanorių, tačiau į pinigus ištiestų rankų skaičius nemažėja, bet auga.

Lietuvių Fondo pajamos ir parama
Lietuvių Fondo sutelktą kapitalą tvarko taryboje sudaryta finansų komisija, kuriai pastaruosius trejus metus pirmininkavo prekybininkas Jonas Vaznelis. Kapitalas buvo laikomas indėliuose, vertybiniuose popieriuose ir nekilnojamame turte (žemėje). Grynus pinigus (certifikatus) ir nekilnojamą turtą tvarko LF finansų komisija, o vertybinius popierius administruoja pasitelkta investavimo bendrovė R. W. Graybill, LTD.

Metinį gautą pelną taryba perveda pelno skirstymo komisijai, kad paskirstytų prašantiesiems. Pelno skirstymo komisiją sudaro šeši nariai, skirti po lygiai Lietuvių Fondo tarybos ir JAV LB Krašto valdybos. Lietuvių Fondo jubiliejiniais metais pelno skirstymo komisiją sudarė: LF skirti — Stasys Baras (pirm.), Gediminas Balukas ir Antanas Razma, pavaduotojas Mykolas Drunga ir JAV LB Krašto valdybos deleguoti — Petras Kisielius (sekr.), Robertas Vitas ir Vytautas Volertas, pavaduotojas Bronius Juodelis. Sprendimus daro tik šeši komisijos nariai, o pavaduotojai balsuoja tik tuo atveju, jei vienas iš komisijos narių posėdyje nedalyvauja. Taigi, už pelno paskirstymą lygią atsakomybę neša Lietuvių fondo taryba ir JAV LB Krašto valdyba.

Pastaruosius dvejus metus lietuvybei išlaikyti paskirstyta po ketvirtį milijono dol., o nuo LF veiklos pradžios jau peržengta dviejų milijonų riba. Pirmajam milijonui uždirbti ir paskirstyti reikėjo 20 metų, o antram milijonui — užteko penkerių metų. Augant pagrindiniam kapitalui, didėja gaunamos pajamos ir teikiama parama. LB-nės ir visuomeninės institucijos, planuodamos veiklą, neturėtų peržengti ketvirčio milijono ribos, nes vis dar prašymų gaunama daugiau pusės milijono sumai.

Pagal pelno skirstymo komisijos pirmininko Stasio Baro pateiktus duomenis 1987 metais buvo gauta 72 prašymai 517.000 dol. sumai ir stipendijoms 59 prašymai 91.000 dol. Studentų stipendijoms rekomenduoti yra sudaroma pakomisė iš lektorių, pedagogų ir padėtį pažįstančių studijas baigusių akademikų. Komisijos darbas nelengvas, nes reikia nustatyti remtinų darbų eile ir apspręsti skirtinų sumų dydį. Be to, reikia išvengti asmeninio intereso (amerikiečių veikloje plačiai paplitusio taip vadinamo "conflict of interest"), nes kartais pasitaiko, kad paramos prašančios organizacijos vadovybėje ir pelno skirstymo komisijoje yra tas pats asmuo. Nors tai ir nėra asmeninis interesas, bet vis tiek lieka savo marškiniai arčiau kūno. Bandoma to išvengti, o jei visai ir nepavyksta, tai bent sumažinti iki minimumo. Suprantama, kad LB skirtieji atstovai stengiasi daugiau paramos gauti LB projektams, nes jos institucijos daugiausia ir reiškiasi švietimo, kultūros, socialinėje bei visuomeninėje veikloje.

Testamentai ir palikimai
LF vadovybė tinkamą dėmesį skyrė testamentams sudaryti ir palikimams gauti. Lietuviai nerangūs sudaryti testamentus ir savo turtą paskirstyti pagal savo norus ir valią. Testamentą surašyti turėtų kiekvienas žmogus — senas ar jaunas, nes niekas nežino nei dienos nei valandos, kada ištiks mirtis. Sėdai į automobilį ir nežinai, ar iš jo išlipsi; išėjai pasivaikščioti ir nežinai, ar į namus sugrįši, nes tiek daug neatsargių vairuotojų zuja gatvėse.

LF PS komisija 1987 metais paskirstė:

1.    Lituanistiniam švietimui      $67.570—26%
2.    Studentų stipendijoms        $52.000—20%    $119.570— 46%
3.    Visuomeniniams reikalams                            $ 54.460— 21%
4.    Kultūriniams reikalam                                   $ 87.820— 33%
                                                             Išviso    $261.850—100%

Testamento sudarymas, tai nėra sutarties su giltine pasirašymas, o tik apsaugojimas savo turto, kad nepatektų nepageidaujamiems asmenims ar įstaigoms. Ypač svarbu tiems, kurie čia neturi artimų giminių. Surašytą testamentą galima kada nori pakeisti ir palikimą naujai paskirstyti. Sudarant testamentą, prašoma visą ar dalį turto palikti Lietuvių Fondui (Lithuanian Foundation, Inc., Chicago, IL.). Testamentus sudaryti patartina pas teisininkus, nes jie geriausiai žino vietos įstatymus.

Lietuvių Fondo pagrindinio kapitalo nemažą dalį sudaro testamentiniai palikimai, pasiekę vieną milijoną dol. arba 25% viso kapitalo.

Užsklandai
Geru laiku iškelta Lietuvių Fondo idėja, pateko į derlingą dirvą ir plačiažiūrių idealistų pastangomis išaugo į rimtą visuomeninio pobūdžio finansinę instituciją. Lietuvių Fondo šūkis': Kapitalas laisvai Lietuvai, o jo pajamos išeivijos lietuvybei išlaikyti, rado visuotinį pritarimą.

Lietuvių Fondas savo 25-rių metų veikloje išvengė didesnių konfliktų ir tarpusaviu nesutarimų. Vadovybėje vyravo nusistatymas išklausyti ir gerbti kiekvieno nuomonę, o sprendimus daryti balsų dauguma. Paprastai kilę klausimai išstudijuojami komisijose, o išvados pateikiamos tarybai daryti sprendimus. Nežiūrint nuomonių įvairumo, Lietuvių Fondo vadovybėje iki šiol vyravo solidarumo ir pagarbos nuotaikos, kartais vadinamos "Lietuvių Fondo dvasia".

Augant Lietuvių Fondo kapitalui ir pajamoms, spaudoje pasirodė siūlymų apie kapitalo tolimesnį naudojimą, įnešusį nerimą į aukotojų tarpą. Narių suvažiavimas net priėmė nutarimą, pakartotinai primenantį naudoti tik pajamas, o suaukotą kapitalą palikti nedalomą ateities Lietuvai.
 
Minint Lietuvių Fondo sėkmingos veiklos 25-erių metų sukaktį, buvo išskirti ir pagerbti LF kūrėjai ir steigėjai. Štai jie: dr. Antanas Razma ir dr. Gediminas Balukas, dr. Kazys Ambrazaitis, Teodoras Blinstrubas, V. Ignaitis, dr. Ferdinandas Kaunas, Viktoras Naudžius, dr. Balys Poškus ir dr. Jonas Valaitis. Dalis šių pagerbtųjų ir šiandien tebėra aktyvūs Lietuvių Fondo vadovybės nariai. Bėgo laikas ir j LF vadovybę atėjo naujų veidų, kurie kartu su steigėjais tęsia LF ugdymą ir finansinės paramos telkimą.

Abu dešimtmečius LF tarybos pirmininkais buvo keturi gydytojai dr. A. Razma (1962 - 66 ir 1979 - 81), dr. G. Balukas (1966 - 71 ir 1977 - 79), dr. K. Ambrazaitis (1972 - 74), dr. J. Valaitis (1974 - 76). Atrodė, kad be šių keturių pirmūnų gydytojų, įsteigusių ir vadovavusių Lietuvos Fondui 20 metų, jiems išėjus, veikla susilpnės. Bet taip neįvyko. 1982 - 84 m. tarybai pirmininkavo bankininkas Stasys Baras, o 1985 - 87 m. — ekonomistas Povilas Kilius. Jiedviem pirmininkaujant, LF išaugo ir sustiprėjo, o taip pat buvo sugriautas mitas, kad LF yra tik daktarų fondas.

Pažymėtina, kad visi buvę LF tarybos pirmininkai sudaro LF garbės komitetą, bet taip pat tebėra renkamųjų tarybos narių tarpe. Pasigėrėtina jų ištvermė.

1988 metams Lietuvių Fondo tarybos pirmininku išrinktas Stasys Baras, o valdybos pirmininke perrinkta Marija Remienė, stebėtinai sumaniai teberodanti gyvį iniciatyvą, telkiant LF kapitalą ir mezgant ryšius su LB apylinkių valdybomis bei LF įgaliotiniais. Per šiuos 25-erius metus LF idėja išpopuliarėjo, kapitalas nuolat augo ir parama lietuviškai veiklai didėja.

Čia suminėjau tik LF vadovus, kurių darbu ir ištverme Lietuvių Fondas augo ir stiprėjo. Betgi vieni vadovai nebūtų viso to pasiekę, jei nebūtų buve gausių ir pasišventusių talkininkų, savo sugebėjimus ir darbą aukojusių LF ugdyti. Pažymėtina JAV LB Krašto, apygardų ir apylinkių valdybų talka, ypač telkiant pirmąjį milijoną.

Lietuvių Fondo naujasis tarybos pirm. Stasys Baras

LF steigėjai ir vadovai suprato ir vertino lietuviškos spaudos ir radijo įnašą ir talką, kaupiant LF kapitalą. Redaktoriai ir radijo vadovai, rašytojai ir žurnalistai, spaudos bendradarbiai ir visuomenininkai teigiamai prisidėjo prie LF idėjos populiarinimo. Be visuotinės talkos nebūtų buvę pasiekti tie 6000 lietuvių, kurie savo auka išugdė Lietuvių Fondą ir gautomis pajamomis įgalina remti lietuviškąją veiklą. Pagarba ir padėka jiems.

Lietuvių Fondo paskirtis neužsibaigs su jo kūrėjų ir aukotojų išėjimu į amžinybę, bet jo pajamos, tvarkomos įpėdinių ir naujų jaunesnių aukotojų, kurstys lietuvybės židinį priaugančio jaunimo tarpe. Reikia prašyti mūsų teisininkus išaiškinti veikiančius įstatymus, kad Lietuvių Fondo pagrindinis kapitalas būtų nedalomas, kaip Nobelio fondas, bet naudojamos tik jo pajamos. Turint tokį tvirtą teisinį pagrindą, Lietuvių Fondo tolimesnis kapitalo augimas būtų spartesnis.

Lietuvių išeivija įvykdė daug pažymėtinų darbų, siekiant Lietuvai laisvės ir lietuvybės išlaikymo. Tų darbų tarpe šviesia žvaigžde spindi ir Lietuvių Fondas. Didžiuokimės tuo ir toliau remkime visus darbus.

1987 m. gruodžio 31 d. Lietuvių Fondas turėjo 5,926 narius, kurie suaukojo 3.900.000 dol. pagrindinio kapitalo (1987 m. įnašai 260.000dol.)

Per 25-erius metus lietuvybės išlaikymo veikla paremta 2.047.585 dol. Reikia tikėtis, kad ir ateityje kasmetinė parama nebus mažesnė už ketvirtį milijono dol. Tai nuostabus išeivijos lietuvių laimėjimas!