TĖVYNĖJE Spausdinti
—    Gedulo ir vilties diena pavadinta birželio 14-oji, kuria pradėti masiniai žmonių išvežimai iš Lietuvos.  Lietuvoje ta diena paminėta didelėm iškilmėm. Kultūros ministerija, "Tremtinio" klubas ir Vilniaus arkikatedra parengė specialią programą, Minėjimas pradėtas gana anksti: gegužės 30 d. Kauno sporto salėje —  tremtinių ir išeivių poezijos vakaras; birželio 4 d. — Vilniaus arkikatedroje — Bernardo Brazdžionio poezijos rečitalis; o birželio 6 d. — taip pat ir operos teatre; birželio 14 d. pašventinta Tremtinių koplyčia arkikatedroje, atidengta Trijų Kryžių skulptūra ir atlaikytos gedulingos mišios prie arkikatedros. Iškilmingi minėjimai vyko ir Kaune. Ypač jaudinanti valanda buvo Dainų slėnyje susitelkimo apeigose, kai išvežimo vagonuose gimusieji uždegė šviesas ant gedulo ir vilties aukuro.

alt
Demonstracija Vingio parke Vilniuje 1988 m. rugpjūčio 23 d.

—    Telšių kunigų seminarija vėl pradės veikti nuo šio rudens. Pradedama nuo pirmojo kurso, į kurį numatoma 30 studentų. Atkurti seminariją privertė didelis Telšių vyskupijoje kunigų trūkumas. Beveik pusė parapijų (70) yra be kunigo. Dalis vyskupijos klierikų jau studijuoja Kauno kunigų seminarijoje. Nusavintus seminarijos pastatus valdžia grąžino.

—    Paryžiaus kardinolas Jean M. Lustiger, pakviestas Zagorsko patriarcho, lankėsi Sovietų Sąjungoje. Ta proga jis aplankė ir Lietuvą — Vilnių ir Kauną, kur labai iškilmingai buvo sutiktas dvasininkijos ir tikinčiųjų. Bet kadangi kardinolui Sovietai neleido aplankyti Ukrainos, kaip tai buvo kvietime numatyta, jis staiga nutraukė vizitą ir grįžo į Paryžių. Tada iš Maskvos vėl atėjo kvietimas, užtikrinąs, jog kardinolas gali grįžti ir lankytis Ukrainoje. Bet jis negrįžo.

—    128 karstai su Igarkoje mirusių išvežtųjų lietuvių palaikais liepos 28 d. atvežti karo lėktuvu į Kėdainius, kur jie buvo iškilmingai pasitikti vyriausybės ir Bažnyčios aukštų pareigūnų. Iš čia karstai buvo nuvežti į Kauną, Vilnių ir kitas vietoves, kur tie žmonės anksčiau gyveno ir buvo palaidoti. Karstų pervežimo iniciatyvos ėmėsi "Tremtinio" klubas. Šiam žygiui Lietuvos vyriausybė taip pat parodė palankumo, specialiai duodama lėktuvą ir medžiagos karstams. Prie karstų pergabenimo prisidėjo ir Sąjūdis su 50 000 rublių auka.

—    Vytauto Didžiojo Universitetas Kaune taip apibudina savo paskirtį:"Svarbiausi Universiteto tikslai yra parengti tautinės, humanistinės kultūros požiūriu išprususius absolventus, dirbti mokslo darbus, kurie reikalingi žmonijai ir ypač Nepriklausomai Lietuvai, kad ji vėl įsijungtų į tarptautinę akademinę veiklą, Lietuvos ir pasaulio lietuvių tarpe ugdyti tautinę ir dvasinę kultūrą, šviesti visuomenę. Neseniai atkurtame universitete šiais mokslo metais veiks trys fakultetai: humanitarinis, ekonominis ir tiksliųjų mokslų. Kitais metais veiks biologijos - ekologijos fakultetas. Numatoma atkurti filosofijos - teologijos fakultetą. Kviečiami specialistai dėstytojai ir iš užsienio.

—    Sovietų aukščiausioji Taryba liepos 27 d. priėmė dvi rezoliucijas, pagal kurias Pabaltijo valstybėms duodama daugiau laisvės tvarkant savo ekonomiją. Viena rezoliucija joms numato savarankišką prekybą su Sovietų Sąjungai priklausančiomis respublikomis. Antroji rezoliucija patvirtina pagrindinius savarankiško tvarkymosi ekonomijoje dėsnius. Ši rezoliucija nelietė Latvijos, kuri tos privilegijos neprašiusi. Rezoliucijose primenama, kad Lietuva ir Estija pasiskelbė suvereniomis respublikomis. Tų valstybių ministrų taryboms pavedama iki spalio 1 d. parengti ekonominio savarankiškumo įstatymus, kuriuos turės patvirtinti Sovietų Sąjungos vyriausybė.

—    Rainių miškelio 73 kankiniai, prieš 48 metus birželio 24 d. naktį žiauriausiai nužudyti, šįmet tą pačią dieną buvo pagerbti iškilminga eisena iš Telšių j kankinimo vietą, kurioje iš visos Lietuvos dalyvavo apie 15 - 20 tūkstančių žmonių. Eisenai vadovavo vysk. Antanas Vaičius. Rainių miškelyje jau ir anksčiau kilo kryžiai. Dabar ten bus pastatyta koplyčia, kurios pamatų akmenį pašventino vyskupas. Padėtis pasikeitė. Anksčiau buvo nugriaunami pastatytieji kryžiai, dabar jau leidžiama net koplyčia. Be abejonės, ši vieta taps žymi šventovė, į kurią keliaus melstis minios. Tarp gyvųjų dar maišosi anų žudynių vykdytojas aukšto laipsnio karininkas, gyvenąs Vilniuje, kuris bent viešai dar nėra išreiškęs gailesčio už savo niekšybę. Tą dieną katedroje buvo atlaikytos gedulingos mišios už anų kankinių sielas.

—    Lietuvos Žaliųjų partija įkurta Kaune liepos 15 d. Partijos tikslas — nepriklausoma, ekologiškai sveika, demilitarizuota ir neutrali Lietuva. Siūloma vertybių sistema, "pagrįsta harmoninga žmogaus ir gamtos būtimi".

—    Lietuvos Demorkratų Partijos (LDP) steigiamasis suvažiavimas įvyko liepos 29 - 30 d. Vilniuje. Patvirtinti įstatai, išrinkta vadovybė — taryba. Pareiškime skelbiama, kad pagrindinis partijos tikslas yra "nepriklausomos Lietuvos demokratinės valstybės atkūrimas". Taip pat ši partija rūpinsis, kad būtų priimtas įstatymas, pagal kurį lietuviai jaunuoliai karinę tarnybą galėtų atlikti Lietuvos teritorijoje. Be to, ji rūpinsis, kad būtų sustabdyta imigracija iš Sovietų Sąjungos ir atšauktas Molotovo - Ribbentropo Lietuvos pasidalijimo paktas. Pagaliau Lietuvos Demokratų partija pripažįsta dabartinės Lietuvos demokratines tarnybas vienintelėmis juridinėmis Lietuvos atstovybėmis užsienyje. Į jos programą įeina ir reikalavimai atlyginti už kadaise deportuotų Lietuvos piliečių vargą, pakeltą koncentracijos stovyklose.