Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠEIVIŲ LIETUVYBĖ RELIGINĖJ PRAKTIKOJ IR BAŽNYTINĖJ SANTVARKOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė TRIMAKAS KĘSTUTIS   
1972 — Jaunimo metai buvo proga dviem stambesnėm anketom: Pasaulio Lietuvių Jaunimo II Kongreso studijinei anketai, kurios duomenis pateikė R. Kriaučiūnas Aiduose (1973, Nr. 5) ir Jaunimo Žygio už Tikėjimo Laisvę anketai, kurios bendrų rezultatų suvestinė buvo atspausdinta periodinėj spaudoj. Pirmosios studijos tikslas buvo susipažinti su lietuvių išeivių jaunimo tautiniu sąmoningumu; apklausinėtas buvo vien jaunimas. Antroji anketa buvo užpildyta įvairaus amžiaus tautiečių, nors vyravo jauni žmonės ir kunigai. Klausimai lietė pačių pasisakiusiųjų tautiškurną religinėj praktikoj ir jų nuomones apie lietuvių parapijas, dvasiškius, lietuvių išeivių pastoraeinės-bažnytinės savivaldos galimybes.
Periodinėj spaudoj iki šiol buvo pateikti bendri visų atsakiusiųjų, arba keturių amžiaus grupių procentai (iki 18 m., 19—25 m., 26—39 m., nuo 40 m.). Neatskyrus pasauliečių nuo dvasiškių, bet pasirėmus vien bendrais duomenimis, o prieita kai kurių, nors procentais paremtų, bet tikro gyvenimo vaizdo neparodančių išvadų. Pavyzdžiui cituojame porą tokių išvadų: 'Jauntieji daugiau už vyresniuosius pabrėžia patį lietuviškos maldos reikalą... jaunieji labiau už vyresniuosius nori ir priklauso lietuviškom parapijom, bet jie labiau atidaro duris į parapiją ir nelietuviam. Vyresnieji čia yra uždaresni" ("Darbinininkas", 1973 birželio 15 d.). Tikslesnes išvadas buvo galima padaryti, atskyrus pasauliečius nuo kunigų (žr. klausimus 1.4, 2.1, 2.4). Siame straipsnyje kunigai ir pasauliečiai yra kaip tik svarstomi atskirai; be to, jie yra padalijami į smulkesnes grupes pagal amžių.
Atsakiusiųjų iš viso buvo 514 (ankstyvesni pranešimai spaudoj rodė 508): 87 kunigai ir 427 pasauliečiai.

Anketos užpildytojai
Kunigai
Pagal amžių kunigai šiaip susiskirstė: 3 buvo 31—39 m., 33 — 40—55 m., 47 virš 56 m. 4 (4.67) savo amžiau nenurodė: jų atsakymai įjungiami į bendrą kunigų procentą, bet nesvarstomi kaip atskira grupė.

"Jaunesnieji" kunigai taip vadinami palygimu i metimais, atskiriant juos nuo "vyresniųjų" kunigų grupės. Dalijamasis amžius yra 55 m. Šioj grupėj yra 36 kunigai, 41.47 visų kunigų. Žemiau 40 m. tėra tik 3. Visi kiti yra 40—55 m. amžiaus tarpe. 21 yra iš JAV, 5 iš Kanados, 4 iš P. Amerikos, 3 iš Italijos, 2 iš Vokietijos ir 1 iš Anglijos.

"Vyresnieji kunigai". Šioj grupėj yra 47 kunigai, visi 55 su viršm metų. Joje yra daugiau kaip pusė visų kunigų (547). 33 yra iš JAV, 4 iš Italijos, 3 iš P. Amerikos, po 2 iš Kanados, Anglijos ir Vokietijos, 1 iš Australijos. Pasauliečiai
Iš 427 atsakiusiųjų pasauliečių 20 (apie 59J I nenurodė savu amžiaus, Jų atsakymai yra įjungti į bendrą pasauliečių procentą. Amžių nurodę pasauliečiai yra suskirstyti į penkias grupes.

Iki 18 metų grupei priklauso 99 studentai. 23 visų pasauliečių. Du trečdaliai mergaitės; daugiau kaip pusė iš JAV ir daugiau kaip trečdalis ir Kanados. Beveik visi nevedę.

19—25 metų. 91 asmuo, 217 visų pasauliečių. Daugumas studentų (70); beveik visi nevedę. Po lygiai moterų ir vym. Du trečdaliai iš JAV, 12 iš Anglijos, 9 iš Kanados.

26—39 metų (47; 11%). 25 moterys, 22 vvrai. Trys ketvirčiai iš JAV: po 1—3 iš kitų kraštai. Try-ketvirčiai yra vedę. Užsiėmimas labai įvairuoja: 13 namų šeimininkių, 7 inžinieriai, 6 mokytojai, 5 studentai, kitų — po mažiau.
40 —55 metų (86; 207). 54 vyrai, 32 motervs. 60 iš JAV, 15 iš Anglijos; iš kitų kraštų po mažiau. Daugumas vedę (69). Užsiėmimai įvairūs: 15 darbininkų, 12 namų šeimininkių, 11 tarnautojų, 10 inžinierių, kitų — po mažiau.
56 metų su viršum (84; 207). Daugumas vyrai (66), vedę (65), bet yra ir nevedusių (7) bei lių (8). 52 iš JAV, 25 iš Anglijos; iš kitu kraštų po nedaug. 18 nedirba, 13 darbininkų; tarnautojų ir mokytojų.

LIETUVYBĖ IR RELIGIJA
1.1 Ar yra ryšys tarp tautybės ir religij (lietuviškumo ir religingumo)?
Iš 10 beveik kas septintas (69%) atsakė "taip* . o dar du (21%) - "šioks toks". Šį ryšį teigiančių kunigų proporcingai buvo daugiau, o neigiančių daug mažiau negu pasauliečių (kunigai: 77% "taip", 1% "ne"; pasauliečiai 67% "taip", 11% "ne"). Tarp "vyresniųjų" ir "jaunesniųjų" kunigų skirtumo nebuvo. Vyresniosios kartos pasauliečiai tą ryšį gausiau teigė negu jaunesnieji; pastarųjų gi buvo daug daugiau, kurie pripažino "šiokį tokį" ryšį tarp tautybės ir religijos: iki 18 m.: 61% "taip" ir 31% "šioks toks"; 19—25 m. 58% "taip" ir 28% "šioks toks"; 26—39 m. 64% "taip" ir 21% "šioks toks"; 40—55 m. 81% "taip" ir 14% "šioks toks"; 56 m. su viršum grupėj 76% "taip" ir 10% "šioks toks". Tą ryšį neigiančių pasauliečių buvo 11%; kunigų -tik vienas.

1.2 Ar svarbu, kad krikšto apeigos būtų atliktos lietuvių kalba?
Krikšto apeigų lietuvių kalba svarbą beveik visi matė. Iš 10 daugiau kaip 5 kunigai (55%) ir beveik tiek pat pasauliečių 52%) laikė tai "svarbiu" dalyku; be to, dar beveik 4 kunigai (38%) ir trys pasauliečiai (30%) laikė tai "naudingu". Tarp "vyresniųjų" ir "jaunesniųjų" kunigų nebuvo reikšmingo skirtumo. Tuo tarpu pasauliečių tarpe kuo vyresni, tuo gausiau pasisakė už tokio krikšto svarbą. Seniausioji pasauliečių karta (73% "svarbu") prašoko net kunigus; tuo tarpu jauniausieji pasauliečiai laikė tai daugiau naudingu negu svarbiu dalyku (38% "svarbu" ir 41% "naudinga").

1.3 Ar svarbu, kad lietuvių vaikai turėtų galimybę priimti sakramentus lietuvių kalba?
Iš 10 kas šeštas (60%) tai laikė "svarbiu" dalyku ir beveik kas trečias (28%) - "naudingu". Proporcingai daugiau kunigų (74%) negu pasauliečių (57%) jautė tą svarbą. Vos vienas kunigas (1%) ir 12% pasauliečių atsakė, kad tai "neturi reikšmės". Tarp "jaunesniųjų" ir "vyresniųjų" kunigų nebuvo skirtumo. Proporcingai gausiau vyresniųjų pasauliečių juto tą svarbą (82% virš 56 m. ir 68% 40—55 m.). Daug jaunesniųjų laikė tai naudingu dalyku (žemiau 18 m.: 45% "svarbu", 31% "naudinga"; 19—25 m.: 45% "svarbu", 34% "naudinga"). Kas penktas jaunosios kartos atstovas atsakė, kad tai "neturi reikšmės" (23% iki 18 m. ir 19% 19—25 m.). Tą reikšmę neigusių vyresniųjų buvo kur kas mažiau (1% 40—55 m. ir 5% 56 m. su viršum.

1.4 Ar mokai [ar mokytum) savo vaikus melstis lietuviškai?
Pasauliečių (87%) teigiami atsakymai prašoka kunigų (61%), tačiau tai neparodo, kad šiuo atžvilgiu pasauliečiai lietuviškesni už kunigus. Daugiau kaip trečdalis kunigų (36%) į šį klausimą neatsakė — matyti, jausdami, kad šis klausimas jiems nėra realus. Įdomu pastebėti, kad proporcingai daugiau "jaunesnių" kunigų (67%) atsakė teigiamai negu "vyresniųjų" (58%). Nė vienas kunigas neatsakė neigiamai; tuo tarpu 8% pasauliečių pareiškė, kad jie savo vaikų nemoko ar nemokytų lietuviškai melstis — šiek tiek daugiau jaunesniųjų negu vyresniųjų (12% žemiau 18 m., 10% 19—25 m, 9% 26—39'm., 7% 40—55 m., 0%; 56 m. su viršum). Į šį klausimą teigiamai atsakė maždaug toks pat skaičius jaunesniųjų ir vyresniųjų pasauliečių (86% iki 18 m., 88% 19—25 m., 87% 26—39 m., 86% 40—55 m. ir 91% 56 m. su viršum).

Pastaba apie aukščiau minėtą Darbininko išvadą: visų vyresniųjų (virš 40 m.) procentas pasidarė žemesnis už jaunesniųjų tik dėl to, kad į vyresniųjų procentą buvo įskaičiuotas žemokas procentas kunigų, kurių didelė dalis į šį klausimą neatsakė dėl to, kad jie nematytų lietuviškos maldos reikalo, bet kad, kaip atrodo, jie iš viso nesitiki turėti vaikų, kuriuos galėtų mokyti maldų lietuviškai. Tad išvada, kad "jaunieji daugiau už vyresniuosius pabrėžia patį lietuviškos maldos reikalą", nėra tiksli.

1.5 Kokia kalba praktikuoji religiją?
Beveik pusė (47%) atsakė, kad praktikuoja lietuviškai ir beveik tiek pat (46%) teigė, kad vartoja kelias kalbas. Vien lietuviškai praktikuojančių pasauliečių (51%) buvo proporcingai daugiau negu kunigų (28%); gi kelias kalbas naudojančių kunigų (65%) buvo daugiau negu pasauliečių (42%). Tai, atrodo, savaime aišku, nes kunigai svetimame krašte yra priversti viešose pamaldose vartoti gyvenamojo krašto kalbą, tuo tarpu pasauliečiai bent kai kur gali pasirinkti dalyvauti lietuviškose pamaldose. Pasauliečių lietuvių kalbos vartojimas mažėjo, o kelių kalbų naudojimas didė-io su amžiumi. Lietuviškai meldžiasi 27% iki 18 m., 30% 19—25 m., 45% 26—39 m., 75% 40—55 m. ir 85% 56 m. su viršum. Keliom kalbam religiją praktikuoja 67% iki 18 m., 62% 19—25 m., 47% 26—39 m., 20% 40—55 m. ir 15% 56 m. su viršum. "Jaunesniųjų" kunigų buvo daugiau daugiakalbių — ne tik už "vyresniuosius" kon-fratrus, bet ir net už pačius jauniausius pasauliečius ("jaunųjų" kunigų 78% keliom kalbom ir tik 22% vien lietuviškai; "vyresniųjų" kunigų 55% keliom kalbom ir 34% lietuviškai). Tačiau nebuvo nė vieno "jaunesnės" kartos kunigo, nevartojančio lietuvių kalbos religijoj; betgi tokių — kad ir nedaug — buvo tiek jaunųjų pasauliečių (5% iki 18 m. ir 4% 19—25 m.), tiek "vyresniųjų" kunigų (4%) tarpe.

1.6 Kas turėtų lietuvių vaikus mokyti lietuviškai tikėjimo tiesų, maldų, giesmių ir t.t.?
Savo atsakymuose 64% nurodė tėvus, 47% -specialias pamokas parapijoj, 39% - lituanistinę mokyklą ir 2% - nieką. Daugiau kunigų negu pasauliečių pasisakė už tėvų ir institucijų pareigas mokyti: už tėvus - 74% kunigų ir 62% pasauliečių; už specialias pamokas parapijoj - 55% kunigų ir 46% pasauliečių; už lituanistinę mokyklą - 63% kunigų ir 36% pasauliečių. įdomus reiškinys, kad daugiau kunigų negu pasauliečių pabrėžė tėvų pareigas ir kad daugiau kunigų pasisakė už lituanistinę mokyklą, kurioj kunigų įtaka yra mažesnė, negu už specialias pamokas parapijoj. Tuo tarpu pasauliečiai labiau vertino specialias pamokas parapijoj negu lituanistinę mokyklą. Gi iš visų pasauliečių mažiausiai tėvų pareigas pabrėžė tos grupės, kuriose kaip tik buvo daugiausia mokyklinio amžiaus tėvų (77% iki 18 m., 57% 19—25 m., 55% 26—39 m., 49% 40—55 m. ir 70% 56 m. su viršum). Kuo arčiau savo pareigų, tuo negausesnis jų pripažintojų skaičius. Kitas įdomus reiškinys - jauniausieji linko šias pareigas priskirti tėvams, o ne institucijoms, tuo tarpu patys vyriausieji šias pareigas priskyrė visiems, o ypač tėvams (iki 18 m.: 20% lituanistinei mokyklai, 22%; specialioms pamokoms parapijoj ir 77% tėvams; 55 m. su virtum: 58% lituanistinei mokyklai, 60% parapinėms pamokoms; 70% tėvams).

PARAPIJA
2.1 Ar priklausai lietuviškai parapijai?
Iš dešimties atsakiusiųjų aštuoni (80%) priklausė parapijai, beveik visi kiti - ne. Visos pasauliečių kartos reprezentuojamos nesitikėtinai gerai: 87% iki 18 m., 82% 19—25 m., 83% 26—39 m., 91% 40—55 m., 93% 56 m. su viršum. Sis aukštas pasauliečių procentas dalinai išaiškinamas tuo, kad anketos buvo dalijamos aktyvių tautiečių įsibūrimuose ar didesnėse lietuvių gyvenvietė-
Proporcingai mažiau lietuvių kunigų (46%) negu pasauliečių (87%) priklauso lietuvių parapijai, 36% kunigų ir tik 13% pasauliečių pasisakė nepriklausą lietuvių parapijai. Be abejo, šis skirtumas atsirado ne dėl kunigų lietuviškumo stokos: vieni, nors ir norėtų, negali priklausyti lietuvių parapijai, o kiti nepriklauso parapijai, nes yra vienuoliai, ir tai, kad proporcingai daugiau "jaunųjų" (58%) negu "vyresniųjų" (38%) kunigų priklauso lietuvių parapijoms, betgi maždaug tiek pat ir abiejų kartu sakėsi nepriklausą lietuvių parapijai. Pažymėtina, kad 24% "vyresniųjų" ir 9% "jaunesniųjų" kunigų neatsakė į šį klausimą. Tenka spėti, kad nemaža jų dalis priklauso vienuolynams, ne parapijoms,.
Darbininko išvada buvo: "jaunieji labiau už vyresniuosius nori ir priklauso lietuviškom parapijom". Kaip matome iš aukščiau duotų duomenų, vyresniųjų, virš 40 m. pasauliečių procentas yra didesnis negu jaunųjų. Vyresniųjų procentas sumažėja tik dėl kunigų mažesnio nuošimčio. Iš aukščiau atspausdintų pastabų matome, kodėl mažiau kunigų priklauso lietuviškom parapijom.

2.2 Ar lietuviškų parapijų pajėgumas yra vien tik aplinkos lietuviškumo rezultatas?
62% atsakė "taip", 28% - "ne". Proporcingai daugiau pasauliečių (66% taip) negu kunigų (4698 ir vyresniųjų pasauliečių (73% 40—55 m. ir 56 m. su viršum) negu jaunųjų pasauliečių (64 iki 18 m. ir 52% 19—25 m.) jautė lietuviškos aplinkos lemiamą reikšmę lietuviškos parapijos pajėgumui. Neigiamai atsakiusieji, matyti, buvo įsitikinę, kad lietuviškos parapijos pajėgumas priklauso ne vien nuo aplinkos, bet ir nuo to. kas iš vidaus sukuria ir stiprina parapiją. Taip galvojančių šiek tiek daugiau buvo kunigų 32 negu pasauliečių (27%) ir jaunesniųjų (32% iki 18 m. ir 42%; 19—25 m.) negu vyresniųjų pasauliečių (21% 40—55 m. ir 11% 56 m. su viršum) "Vyresniųjų" ir "jaunesniųjų" kunigų kartose nebuvo žymesnio skirtumo.

2.3 Ar gyva lietuviška parapija sugebėtų sutraukti toliau gyvenančius lietuvius?
Iš 10 beveik 9 (87%) tiki į tokios gyvos parapijos jėgą - pasauliečių (88%) daugiau negu kunigų (80%); likę 9% galvoja, kad toliau gyveną lietuviai tokios traukos nepaisytų. Ypatingai ap-timistiška yra 40—55 m. pasauliečių grupė (97 be jokio neigiamo balso). Nepertoli atsilieka jauniausiųjų (92% taip, 8% ne) ir vyriausiųjų 90 taip, 5% ne) pasauliečių grupės. Neperdaug, bet šiek tiek skeptiškesni yra kiti pasauliečiai (19— 25 m.: 79% taip, 18% ne; 26—39 m.: 85% taip, 13% ne). "Vyresnieji" kunigai (83% taip, 6% ne) šiek tiek teigiamiau pasisakė negu "jaunesnieji" kon-fratrai (78% taip, 11% ne).

2.4 Ar lietuviškon parapijon turėtų būti priimami svetimtaučiai?
Beveik kas antras anketos užpildytojas 44 palankus svetimtaučiams; beveik kas trečias 2" - ne, o kas penktas (22%) atsakė, kad "nesvarbu". Tautinį izoliavimąsi labiausiai propagavo 40—55 m. pasauliečių grupė, kurioje kitataučius neįsileidžiančiųjų procentas yra dvigubai didesnis už įsileidžiančiųjų (51% ne, 24% taip). Visos kitos grupės buvo palankesnės kitataučiams, ypač jauniausieji pasauliečiai (iki 18 m.: 53% taip, 14% ne; 19—25 m.: 46% taip, 23% ne; 26—39 m.:


A. Varnas: Šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje

41% taip, 32% ne; 56 m. su viršum: 44% taip, 33% ne). Kuo jaunesni, tuo gausiau į ši klausimą atsakė "nesvarbu": 32% iki 18 m., 29% 19—25 m., 19% 26—39 m., 16% 40—55 m. ir 17%. 56 m. su viršum. Nesitikėtinas yra "vyresniųjų" dvasiškių (55% taip, 11%) ne) palankumas kitataučiams. Šiuo nusistatymu jie pralenkia ne tik savo "jaunesniuosius" konfratrus, bet ir visas pasauliečių grupes, net pačią jauniausiąją.
2.5 Ar jaunimo naudojamasis lietuviškos parapijos patalpomis prisideda prie jų tautinio atsparumo?
Iš 10 beveik 9 (87%) atsakė taip, o 1 (9%) - ne. Maždaug tiek pat kunigų (89%), kiek pasauliečių (87%) pasisakė teigiamai, tik kiek daugiau pastarųjų (10%) negu dvasiškių (tik 2%) nelaikė lietuviškų parapijų patalpų naudojomosi sėkminga priemone tautiniam jaunimo atsparumui. Vyresnieji pasauliečiai buvo kiek daugiau linkę tam skirti reikšmės (ypač 40—55 m. grupė: 97% taip, tik 2% ne), negu jaunesnieji (iki 18 m.: 80% taip, 19% ne). "Jaunesnieji" kunigai nežymiai skyrėsi nuo "vyresniųjų" (iki 55 m.: 94% taip 3% ne; po 55 m.: 89% taip, 0% ne).

2.6 Ar jaunimas nori lietuviškai parapijai priklausyti, ją išlaikyti?
28% visų atsakiusiųjų teigė, kad "dauguma" to nori, 53% "kai kurie", o 14% pareiškė, kad nežino. Kunigai nuo pasauliečių skyrėsi tik tuo, kad mažiau dvasiškių (25% kunigų ir 29% pasauliečių) galvojo, jog "dauguma" jaunuolių nori parapijai priklausyti. Iš tikro šiuo atveju jaunimu mažiau pasitikėjo tik "vyresnieji" kunigai (56 m.
su viršum: 24% atsakė "dauguma", 55% "kai kurie", 15% - "nežinau"; žemiau 55 m.: 31% - "dauguma", 50% - "kai kurie", 14% - "nežinau". Iš pasauliečių apie jaunimą geriausiai galvojo pats jaunimas iki 18 m. (38% - "dauguma", 48% -"kai kurie"), o neigiamiausiai - 19—25 m. (21%
- "dauguma", 51% - "kai kurie"). Iš vyresniųjų pasauliečių apie 30% atsakė "dauguma", apie 50%
- "kai kurie". Įdomu, kad šiuo atveju negatyviausiai pasisakiusiųjų 19—25 m. jaunų žmonių grupėj 23% atsakė nežiną atsakymo į šį klausimą.

2.7 Ar lietuviško parapijiečio didesnis įsijungimas į savo lietuviškos parapijos gyvenimą padėtų išlaikyti lietuvybę?

91% atsakė "taip", tik 6% "ne". Kunigai dargi net gausiau už pasauliečius tiki aktyvaus pa-rapiečio didesniu lietuvybės išlaikymu (kunigai: 94% "taip", 0% "ne"; pasauliečiai: 90% "taip", 7% "ne"). "Jaunesnieji" kunigai 100% atsakė teigiamai; "vyresniųjų 94% teigė, o 6% nepareiškė savo nuomonės. Pasauliečių tarpe pastebimas polinkis į šį klausimą atsakyti pagal amžių. Vyresnieji linko daugiau teikti svarbos parapiečio aktyvumui (56 m. su virš: 95% "taip", tik 1% "ne"; 40—55 m.: 94% "taip", 4% "ne"; 26—39 m.: 85% "taip", 11% "ne; 19—25 m.: 90% "taip", 8% "ne"; ir iki 18 m.: 86% "taip", 12% "ne").

2.8 Ar turėtų būti skirta dalis parapijos rinkliavos lietuviškiems religiniams reikalams?
Visų anketos užpildytojų 78% tam pritarė, o 15% ne. Pritariančių kunigų (69%) proporcingai buvo mažiau negu pasauliečių (80%). Nepritarė maždaug toks pat procentas kunigų (15%), kaip
A. Varnas: Ąžuolai ties Nemunu
pasauliečių (14%). Didesnis procentas '"jaunesniųjų" kunigų (78% "taip", 8% "ne") negu vyresniųjų (64% "taip", 21% "ne") pasisakė už tokią rinkliavą. Tuo tarpu pasauliečių tarpe vyresnieji gausiau negu jaunieji pritarė tokiai rinkliavai (iki 18 m.: 70%) pritarė, 23% ne; 19—25 m.: 73% pritarė, 22% ne; 26—39 m.: 83% pritarė, 15% ne; 40—55 m.: 94% pritarė, 2% ne; 56 m. su viršum pritarė, 8% ne).

2.9 Ar lietuvių parapijų klebonais turėtų būti skiriami tik tie kunigai, kurie gerai moka lietuvių kalbą ir yra susipažinę su lietuvių visuomeniniu gyvenimu?
81% atsakė teigiamai, 7% neigiamai, o 9% -nesvarbu". Kuniagai gausiau negu pasauliečiai pabrėžė klebono lietuviškumo reikalą (kunigai: 88% taip, 2% nesvarbu ir 5% ne; pasauliečiai: 80% taip, 10% nesvarbu ir 8% ne). "Jaunesniųjų" kunigų nežymiai daugiau negu "vyresniųjų" (žemiau 55 m.: 92% taip, 3% nesvarbu, 5% ne; 55 m. su viršum: 89% taip, 2% nesvarbu, 2% ne, o : neatsakė). Visi pasauliečiai, išskyrus pačius ūmiausius, buvo panašiai įsitikinę: iki 18 m.: 53% taip, 24% nesvarbu, 23% ne; 19—25 m.: 83% taip, 11% nesvarbu, 4% ne; 26—39 m.: 83% taip, 8.5% nesvarbu, 8.5% ne; 40—55 m.: 97% taip, 1% nesvarbu, 1% ne; 56 m. su viršum: 94% taip, i i nesvarbu, 1% ne.

2.10 Ar į lietuviškos parapijos tarybą turėtų įeiti parapijai priklausą svetimtaučiai?
Šiuo klausimu nuomonės buvo pasidalijusios pusiau: 44% anketos užpildytojų atsakė "taip", 47% - "ne". Daugiau kunigų pasisakė už (48%) negu prieš (34%), bet daugiau pasauliečių pasisakė prieš (50%) negu už (44%). Didelis nuomonių skirtumas pastebimas tiek pačių kunigų, tiek pasauliečių tarpe. Gerokai didesnis "vyresniųjų" kunigų procentas pasisakė už kitataučių įsileidimą (60% už, 23% prieš), o tuo tarpu dauguma "jaunesniųjų" kunigų pasisakė prieš 50 prieš, 33% už). Pasauliečių tarpe buvo atvirkščiai: ne vyresnieji, bet jaunesnioji karta buvo palankesnė kitataučiams: iki 18 m.: 53% už, 42% prieš: 19—25 m.: 57% už, 37% prieš; 26—39 m.: 45% už, 55% prieš; 40—55 m.: 22% už, 71% prieš, 56 m. su viršum: 42% už, 55% prieš.

2.11 Ar AUT a, Bendruomenė, VLIKas turi teisę rūpintis parapijų lietuviškumu?
Iš viso šeši (61%) yra linkę visoms išvardytoms lietuvių išeivių organizacijoms pripažinti tą teisę; kunigų net didesnis procentas (75%) negu pasauliečių (59%). Tos teisės jokiai iš tų organizacijų nepripažįsta 11%, daugiausia pasauliečių (12%; kunigų tik 2%). Atskiroms organizacijoms tą teisę pripažįsta: Bendruomenei — 18% kunigų ir 22% pasauliečių; ALTai - 3% kunigų ir 1% pasauliečių; VLIKui - 2% kunigų ir 0% pasauliečių. Vyresnioji kunigų karta gausiau pasisakė už visas organizacijas (83%), mažiau už pavienes: 15% už Bendruomenę, 2% už ALTą, 2% už VLIKą. Jaunesnioji kunigų karta ne taip gausiai balsa\ už visas organizacijas (67%), bet kiek gausiau už Bendruomenę, 2% už ALTą, 2% už VLIKą. Jau-VLIKą — 3%. Abi vyriausios kartos pasauliečių grupės buvo labiau linkusios pripažinti tą teisę visoms organizacijoms (56 m. su viršum: 73% visoms, 3.5% nė vienai; 40—55 m.: 73% visoms, 6% nė vienai; 26—39 m.: 53% visoms, 17 nė vienai; 19—25 m.: 41: visoms, 30% nė vienai; žemiau 18 metų: 55% visoms, 17% nė vienai). Pažymėtina, kad po 11% iš abiejų jaunosios kartos pasauliečiu grupių į šį klausimą neatsakė. Neatsakė ir 6% kunigų.

DVASIŠKIJA
3.1 Ar išeivijos kunigų tautinio susipratimo laipsnis turi įtakos lietuvybės išlaikymui?
73% atsakė, kad kunigų tautinis susipratimas turi "labai daug" įtakos, 21% - "šiek tiek", o 2% - "nieko nereiškia". Kunigų, vertinančių kunigų tautinį susipratimą, buvo proporcingai daugiau, negu pasauliečių: kunigų 88% "labai daug", 10% "šiek tiek", 0% "nieko nereiškia"; pasauliečių 70% "labai daug", 23% "šiek tiek" ir 3% "nieko nereiškia. Ypač teigiamai pasisakė vyresniųjų kunigų karta: 94% "labai daug", 2% "šiek tiek"; jaunesnioji kunigų karta: 81% "labai daug", 19% "šiek tiek". Vyresniojo amžiaus pasauliečiai teigiamiau pasisakė negu jaunesnieji: iki 18 m.: 40% "labai daug", 49% "šiek tiek", 4% "nieko nereiškia"; 19—25 m.: 59% "labai daug", 33% "šiek tiek", 6% "nieko nereiškia"; 26—39 m.: 79% "labai daug", 17% "šiek tiek", 4% "nieko nereiškia"; 40—55 m.: 94% "labai daug", 5% "šiek tiek", 0% "nieko nereiškia"; 56 m. su viršum: 92% "labai daug", 5% "šiek tiek", 2% "nieko nereiškia".

3.2 Ar lietuvių parapijų klebonai nori išlaikyti savas parapijas lietuviškas?
Šiuo klausimu kunigai ir pasauliečiai panašiai įsitikinę: 46% kunigų ir 45% pasauliečių atsakė, kad "dauguma" klebonų to nori; po 41% - "kai kurie", o 6% kunigų ir 8% pasauliečių - "retas kuris". "Jaunesnieji" kunigai buvo kiek palankesni klebonams negu "vyresnieji": 53% "jaunesniųjų" ir 40% "vyresniųjų" atsakė "dauguma"; 39% jaunesniųjų ir 43% vyresniųjų — "kai kurie". Jauniausieji pasauliečiai buvo už visus palankiausi klebonams (65% "dauguma", 30% "kai kurie"), kiti pasauliečiai buvo truputį santūresni. Kritiškiausia buvo 40—55 m. grupė: 36% "dauguma", 48% -"kai kurie" ir 16% "retas kuris.

3.3 Ar lietuvių parapijų klebonai deda pakankamai pastangų išlaikyti jų parapijas lietuviškas?
28% visų anketas užpildžiusiųjų atsakė, kad "dauguma" klebonų deda pakankamai pastangų: 51% — "kai kurie", 15% — retas kuris", o 1% — "joks". Šiuo klausimu kunigai pasidalijo šiaip: 25% atsakė "dauguma", 50% - "kai kurie", 18% - "retas kuris", 0% - "joks". Kunigų kartos tarp savęs nesiskyrė, išskyrus tuo, kad truputį daugiau "jaunesnių" (31%) negu "vyresniųjų" kunigų (24%) pasisakė už "daugumą" klebonų. Pasauliečiai nedaug kuo skyrės nuo kunigų: 28% - "dauguma", 52% - "kai kurie", 14% - "retas kuris" ir 2% - "joks". Kritiškiausia buvo 19—25 m. grupė: 22% - "dauguma", 57% - "kai kurie", 18% - "retas kuris", 2% - "joks". Teigiamiausiai pasisakė patys jauniausieji: 39% - "dauguma", 47% - "kai kurie", 10% - "retas kuris" ir 1% - "joks".

3.4 Ar lietuvių parapijų klebonai įsileidžia per daug svetimtaučių?
20% atsakė "taip", 31% - "ne", o 37% - "kai kurie". Ryškiai išsiskyrė pasauliečiai nuo dvasiškių tuo, kad 34% pasauliečių ir tik 18% kunigų atsakė neigiamai. Tačiau iš tikrųjų ne "jaunesnieji" (28%), bet "vyresnieji" (13%) kunigai skyrėsi nuo pasauliečių. Tačiau šiuo atžvilgiu ir pasauliečių grupės negalima laikyti vienalyte. Jaunieji (67% iki 18 m. ir 41% 19—25 m.) stipriai neigė klebonus įsileidžiant per daug svetimtaučių, 26—39 m. grupė laikėsi vidurkio (28%), o vyresnieji (40—55 m. 12% ir 56 m. su virš 16%) prilygo "vyresniesiems" kunigams. Atsakymas "kai kur" buvo populiariausias, ypač pas kunigus (51%; 47% "jaunesniųjų" ir 55% "vyresniųjų" kunigų) ir vyresniuosius pasauliečius (40% 40—55 m. ir 45% 56 m. su viršum); jaunesnieji pasauliečiai ne taip gausiai naudojosi tuo atsakymu (23% iki 18 m. ir 33% 19—25 m.). Proporcingai daugiausia 40—55 m. amžiaus pasauliečių (42%) ir mažiausia jauniausiųjų pasauliečių (6%) galvoja, kad lietuvių parapijų klebonai įsileidžia per daug svetimtaučių. Kitos grupės laikėsi daugiau ar mažiau vidurkio: 14% "jaunesniųjų" ir 17% "vyresniųjų" kunigų, 16% 19—25 m., 21% 26—39 m. ir 25% pasauliečių 56 m. su viršum.

3.5 Ar lietuvių parapijų klebonai pakankamai domisi lietuvišku visuomeniniu gyvenimu?
22% atsakė, kad "beveik visi", 53% - "kai kurie", 17% - "retas kuris", o 1% - nė vienas". Mažiau kunigų negu pasauliečių atsakė, kad "beveik visi" (16%): vyresnieji (19%) ir jaunesnieji (14%). Pasauliečių tarpe šiuo atžvilgiu palankiausiai vertino jauniausioji grupė (32% "beveik visi", 53% "kai kurie", 7% "retas kuris", 2% "nė vienas". Neigiamiausiai atsakė 40—55 m. grupė: 17% "beveik visi", 54% "kai kurie", 28% "retas kuris", 1% "nė vienas". Visų kitų grupių procentai buvo arti vidurkio.

3.6 Ar apskritai lietuviai kunigai pakankamai domisi lietuvišku visuomeniniu gyvenimu?
28% pripažino "beveik visus", o 56% "kai kuriuos" lietuvius kunigus pakankamai domintis lietuvišku visuomeniniu gyvenimu. 9% galvojo, kad tik retas kuris" kunigas pakankamai domisi tuo. Dvasiškiai buvo linkę labiau taip atsiliepti apie "kai kuriuos" kunigus (23% "beveik visi", 63% "kai kurie" ir 4% "retas kuris". Taip atsiliepti ypač linko "jaunesnioji" kunigų grupė (69% palyginus su "vyresniaisiais" 62%). Iš visų palankiausiai apie kunigų visuomeniškumą galvojo jauniausieji pasauliečiai (45% "beveik visi", 43%- "kai kurie"), neigiamiausiai - 19—25 m. (23% "beveik visi", 62% "kai kurie", 12% "retas kuris") ir 26—39 m. (21% "beveik visi", 64% "kai kurie", 11% "retas kuris") pasauliečių grupės. Vyresnieji pasauliečiai (40—55 m.: 28% "beveik visi", 59% "kai kurie", 12% "retas kuris"; 56 m. su viršum: 27%
beveik visi", 51% "kai kurie", 13% "retas kuris") laikėsi visų anketos užpildytojų vidurkio (žr. viršuj pasauliečių procentai: 29% "beveik visi", 55%
kai kurie", 10% "retas kuris").

3.7 Ar aukštesnioji lietuvių dvasiškija gina lietuviškumą reikalo atveju?
35% atsakė teigiamai, 42% - "kai kada", 12% - "ne". Aplamai kunigų sprendimas buvo tei-giamesnis negu pasauliečių (kunigai: 41% "taip", $5% "kai kada", 8% "ne"; pasauliečiai: 34%
taip", 43% "kai kada", 13% "ne". Tačiau tiek kunigų tiek pasauliečių grupėse nuomonės gerokai skyrėsi. Aukštesniosios dvasiškijos pastangas teigiamiausiai vertino jaunieji pasauliečiai (iki 18 m.: 45% "taip", 38% "kai kada" 6% "ne"); po to "vyresnieji" kunigai (45% "taip", 26% "kai kada", 6%) "ne") ir vyriausioji pasauliečių grupė
56 m. su viršum: 40% "taip", 36% "kai kada", "ne"). Neigiamiausiai pasisakė 19—25 m. pasauliečių grupė (21% "taip", 58% "kai kada", "ne"); po to 40—55 m. pasauliečių grupė
31% taip", 44% "kai kada", 20% "ne") ir "jaunesnieji" kunigai (36% "taip", 44% "kai kada", "ne"). Nemažas procentas į šį klausimą neatsakė (13% kunigų ir 11% pasauliečių, ypač "vyresniųjų" kunigų - 19%).

3.8 Ar yra ryšys tarp lietuvių parapijų padėties ir nuolat mažėjančio kunigų prieauglio?
65% atsakė teigiamai, o 23% neigiamai. Šiek tiek daugiau kunigų (75%) negu pasaulie-(63%) teigė šį ryšį ir daugiau pasauliečių ) negu kunigų (15%) šį ryšį neigė. Tarp "jau--niųjų" ir "vyresniųjų" kunigų nebuvo didelio skirtumo (iki 55 m.: 72% taip, 17% ne; virš 55 m.: 74% taip, 15% ne). Iš pasauliečių šį ryšį gausiausiai tvirtino 40—55 m. grupė (70% taip, ne), negausiausiai - jauniausieji (58% taip, : l ne) ir po to 26—39 m. grupė (59% taip, 88% ne). Nemaža kunigų (10%) ir pasauliečių 11% į šį klausimą neatsakė.

3.9 (Klausimo šiuo numeriu anketoje nėra.)

3.10 Ar reikia dvasios vadų, kurie išimtinai būtų paskirti dirbti su jaunimu?

83% atsakė teigiamai, 11% neigiamai. Teigiamai atsakiusių kunigų ir pasauliečių proporcingai buvo po lygiai (po 83%). "Jaunesnieji" kunigai skyrėsi nuo "vyresniųjų" tik tuo, kad pirmųjų tarpe buvo daugiau tokių dvasios vadų reikalingumą neigiančių (14% prieš 6%) ir mažiau neatsakiusiųjų į šį klausimą (5% prieš 9%). Panašiai pasisakė ir pasauliečiai. Kuo jaunesni, tuo mažiau šį reikalą jautė - iki 18 m.: 75% taip. 21% ne; 19—25 m.: 85% taip, 12% ne; 26—39 m.: 89% taip, 11% ne; 40—55 m.: 92% taip, 6% ne; 56 m. su viršum: 92% taip, 3% ne.

3.11 Ar reikia daugiau lietuvių kunigų?
92% kunigų ir 87% pasauliečių atsakė teigiamai (bendrai visų 88%). Reikalą paneigė 2% kunigų ir 6% pasauliečių (bendrai visų 6%). Teigiančiųjų "vyresniųjų" kunigų (94%) buvo nežymiai gausiau negu "jaunesniųjų" (90%). Kunigų reikalingumą labiau jautė vyresnio amžiaus pasauliečiai negu jaunieji — iki 18 m.: 86% taip. 9% ne; 19—25 m.: 89% taip, 4% ne; 26—39 m.: 85% taip, 9% ne; 40—55 m.: 91% taip, 6% ne: 56 su viršum: 93% taip, 2% ne.
SAVIVALDA

4.1 Ar reikia Vatikano prašyti paskirti pastovią grupę dvasiškių, kurie rūpintųsi tiktai lietuvių parapijų gyvybiniais klausimais, lietuvių kalbos ir papročių naudojimu religinėse apeigose, religine literatūra ir t.t.?
70% atsakė, kad "būtų naudinga", 20% -"gal būt" ir 5% "nenaudinga". Kunigų ir pasauliečių procentai prilygo bendram vidurkiui, išskyrus "gal būt" atsakiusiųjų: taip pasisakiusiųjų buvo truputį daugiau pasauliečių tarpe (21% kunigų 14%). "Vyresnieji" kunigai buvo mažiau entuziastiški dėl tokio prašymo negu "jaunesnieji" kunigai: (iki 55 m.: 75% "naudinga", 19% "gal būt", 3% "nenaudinga"; po 55 m.: 70% "naudinga", 11% "gal būt", 4% "nenaudinga"; 9% "vyresniųjų" visai neatsakė). Gausiau jaunesniųjų negu vyresniųjų pasauliečių abejojo to prašymo nauda - iki 18 m.: 48% "naudinga, 41% "gal būt", 8% "ne"; 19—25 m.: 53% "naudinga", 35% "gal būt", 9% "ne"; 26—39 m.: 77% "naudinga", 11% "gal būt", 8% "ne"; 40—55 m.: 94% "naudinga", 5% "gal būt", 0% "ne"; 56 m. su viršum: 89% "naudinga", 7% "gal būt", 3% "ne".

4.2 Ar lietuviai kunigai turėtų turėti teisę skirti ir pakeisti parapijų klebonus, misijų vedėjus, kitų pareigų neturinčius savo padėjėjus bei dvasios vadus?
77% atsakė teigiamai, 14% neigiamai. Kunigų buvo gerokai mažiau teigiančių (62%) ir nežymiai mažiau neigiančių (16%) negu pasauliečių (80% taip, 14% ne). Palyginant su "jaunesniaisiais" kon-fratrais, "vyresnieji" kunigai mažiau tą teisę teigė ir nežymiai daugiau neigė (iki 55 m.: 72% taip, 14% ne; virš 55 m.: 58% taip, 17% ne). Gerokas skaičius kunigų, ypač vyresniųjų, į šį klausimą neatsakė (17% kunigų; iš jų 19% "vyresniųjų" ir 11% "jaunesniųjų"; 6% pasauliečių). Vyresnieji, labiau negu jaunesnieji pasauliečiai linko tą teisę pripažinti: iki 18 m.: 60% taip, 35% ne; 19—25 m.: 84% taip, 12% ne; 26—39 m.: 83% taip, 15% ne; 40—55: 91% taip, 2% ne; 56 m. su viršum: 94% taip, 4% ne.

4.3 Ar lietuviai vyskupai turėtų gauti nuolatinę finansinę varamą iš lietuvių parapijų ar ir Amerikos vyskupų savo uždaviniams vykdyti?
76% atsakė taip 14% - ne. Aplamai kunigų (77% - taip, 9% - ne) buvo nežymiai gausiau negu pasauliečių (75% - taip, 15% - ne). Pagal paskiras grupes stipriausiai už tą paramą pasisakė 40—55 m. pasauliečių grupė (90% taip, 1% ne, 8% neatsakė), o po jų seniausioji pasauliečių grupė (86% taip, 4% ne, 9% neatsakė). Toliau sekė "vyresnieji" kunigai (81% taip, 4% ne ir 15% neatsakė), 26—39 m. pasauliečiai (83% taip, 11% ne, 4% neatsakė); "jaunesnieji" kunigai (75% taip, 14% ne, 11% neatsakė), 18—25 m. pasauliečiai
(74% taip, 21% ne, 5% neatsakė); jauniausieji pasauliečiai (57% taip, 37% ne, 6% neatsakė).

4.4 Ar reikalinga Amerikoj (ir kitur) bent viena savarankiška lietuvių vyskupija, kuriai galėtų priklausyti visi lietuvių kilmės asmenys bei visas lietuvių bažnytinis turtas ir kuri turėtų tas pačias teises, kaip visos Amerikos vyskupijos: šventinti, skirti, perkelti kunigus; steigti parapijas, vienuolijas, mokyklas, globos įstaigas; atstovauti lietuvius bažnytiniame gyvenime?
77% visų pasisakiusiųjų teigė šitokios vyskupijos reikalą, o 13% tokio reikalo nematė. Proporcingai kunigų (61%) mažiau negu pasauliečių (80%) tvirtino, o neigė beveik po vienodai: 14% kunigų ir 13% pasauliečių. Didokas procentas kunigų neatsakė (18%); neatsakiusiųjų pasauliečių buvo žymiai mažiau (6%). "Jaunesnieji" kunigai (67% taip, 5% ne) teigiamiau pasisakė negu "vyresnieji" (60% taip, 19% ne). Visose pasauliečių grupėse dauguma pasisakė už lietuvių vyskupijos reikalingumą. Tačiau ir čia amžius turėjo tam tikros reikšmės: kuo vyresni, tuo gausiau tvirtino tokios vyskupijos reikalą: iki 18 m.: 66% taip, 27% ne; 19—25 m.: 78% taip, 15% ne; 26—39 m.: 87% taip, 11% ne; 40—55 m.: 92% taip, 3% ne; 56 m. su viršum: 93% taip, 3% ne. Proporcingai gausiau "jaunesniųjų" negu "vyresniųjų" kunigų pasisakė už lietuvių vyskupijos reikalą išeivijoj (iki 55 m.: 67% taip, 5% ne; po 55 m.: 60% taip, 19% ne). Beveik kas penktas vyresniosios kartos kunigas nematė reikalo tokiai vyskupijai.

4.5 Minėta vyskupija turėtų būti tiesiogiai atsakinga: (1) Vatikanui, (2) Amerikos (kitų kraštų) Vykupų Konferencijai?
Du trečdaliai (65%) visų atsakiusiųjų pasisakė už išeivių vyskupijos atsakomybę Vatikanui, o penktadalis (20%) - krašto Vykupų' konferencijai. Šios proporcijos atspindėjo pasauliečių nusistatymą (68% - Vatikanui; 21% krašto Vykupų Konferencijai). Kunigų truputį daugiau kaip pusė (52%) pasisakė už atsakomybę Vatikanui, o tik 14% -krašto Vyskupų Konferencijai. Trečdalis kunigų (32%) į šį klausimą neatsakė (pasauliečių - tik 10%). "Jaunesniųjų" kunigų proporcingai daugiau negu "vyresniųjų" pasisakė už atsakomybę Vatikanui (iki 55 m.: 58% - Vatikanui, 14% - krašto Vyskupų Konferencijai; po 55 m.: 51% - Vatikanui, 15% - Konferencijai). "Vyresniųjų" dvasiškių tarpe buvo daugiau neatsakiusiųjų (32%; "jaunesniųjų" 25%).

4.6 Kai kurioms lietuvių parapijoms vadovauja lietuvių kilmės klebonai, kurie nesijaučia lietuviais ir nemato reikalo lietuviškas parapijas iškaikyti. Ar tokioms parapijoms būtų galimybė išlikti lietuviškoms, jei jos priklausytų lietuvių vyskupijai?
Du trečdaliai (67%) visų atsakiusiųjų pasisakė teigiamai, mažiau kaip penktadalis (24%) neigiamai. Pasauliečių procentas (68%) buvo truputį aukštesnis už kunigų (63%). Pasauliečiai taip pat buvo daugiau linkę šią galimybę paneigti ir gausiau pasisakyti negu kunigai (pasauliečiai: 20% ne, 10% neatsakė; kunigai: 9% ne, 24%; neatsakė).
Iš kunigų labiau neigė "jaunesnieji", gausiau neatsakė "vyresnieji" (iki 55 m.: 69% taip, 14% ne, 14% neatsakė; po 55 m.: 64% taip, 4% ne, 28% neatsakė). Kaip visoj eilėj kitų klausimų, taip ir šiame klausime, kuo senesni pa->auliečiai, tuo gausiau teigė, o kuo jaunesni, tuo g tusiau neigė; iki 18 m.: 57% taip, 33% ne; 19—25 m.: 67% taip, 22% ne; 26—39 m.: 68% taip, 23% ne; 40—55 m.: 76% taip, 15% ne; po 55 m.: 81% taip, 8% ne.

IŠVADOS
Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad anketas užpildžiusieji atstovauja sąmoningiems lietuviams išeiviams; tiek jaunesniesiems, tiek vyresnio amžiaus; tiek kunigam, tiek pasauliečiams.
Proporcingai mažiau kunigų negu pasauliečių priklauso lietuviškai parapijai (bet greičiau vienuolijai ar iš reikalo nelietuvių parapijai) ir gausiau negu pasauliečiai religinėj praktikoj naudoja ne vien lietuvių kalbą, bet ir kitas. Dvasiai gausiau negu pasauliečiai yra įsitikinę ryšiu tarp tautybės ir religijos, lietuviškų sakramentinių apeigų svarba ir didesne galimybe aktyviems lietuviams parapiečiams išlikti lietuviais. Jie rečiau negu pasauliečiai pasisako gyvos lietuviškos parapijos pritraukiančia įtaka toliau gyvenantiems lietuviams ar lietuvių išeivių vyskupijos įtaka palaikyti lietuvybę nesąmoningo lietuvio klebono vadovaujamoj tautinėj parapijoj. Be to, jie yra ne taip gausiai entuziastiški lietuvių ių pastoracinei-bažnytinei savivaldai , nors ir truputį gausiau negu pasauliečiai pritaria finansinei paramai lietuviams išeiviams vyskupams iš lietuvių parapijų ar/ir Amerikos vyskupų. Kunigai labiau negu pasauliečiai pabrėžia tiek tėvų, ::ek institucijų (parapijos, lituanistinės mokyklos) pareigas mokyti vaikus religinių tiesų lietuviškai, tiek ir visų aukštųjų lietuvių išeivių organizacijų teisę rūpintis parapijų lietuviškumu. Taipogi jie gausiau pabrėžia kunigų tautinio susipratimo įtaką lietuvybei išlaikyti bei ryšį tarp lietuvių oarapijų padėties ir nuolat mažėjančio lietuvių kunigų prieauglio. Tačiau proporcingai ne toks gausus jų skaičius pripažįsta klebonuose norą ir pastangas išlaikyti parapijas lietuviškomis, o savo konfratruose domėjimąsi lietuvišku visuomeniniu gyvenimu, nors šiaip jų gausiau teigiamai atsiliepia apie aukštosios lietuvių dvasiškijos pastangas ginant lietuviškus reikalus.

Iš viso šio palyginimo sunku spręsti, kas yra sąmoningesni lietuviai - kunigai ar pasauliečiai, tuo labiau, kad, kaip atskirų grupių procentai rodo, tiek kunigai, tiek pasauliečiai tarp savęs gerokai įvairuoja. Vietoj bergždžių išvedžiojimų pateikiame išvadas apie atskiras grupes, jas charakterizuodami bei palygindami su kitomis.
"Jaunesnieji" kunigai Palyginus su vyresniaisiais, proporcingai daugiau "jaunesniųjų" kunigų priklausė lietuvių parapijoms. Kiek keista, kad, nors daugiau jaunesniųjų dvasiškių priklauso lietuviškoms parapijoms, daugiau jų praktikuoja religiją ne vien lietuvių kalba, bet keliom kalbom. Jų tarpe yra nežymiai gausiau teigiamai galvojančių apie jaunimo norus, o taip pat daugiau — apie lietuvių parapijų klebonų norus bei pastangas išlaikyti lietuviškas parapijas lietuviškomis. Betgi jie buvo kiek santūresni aukštesniosios lietuvių dvasiškijos atžvilgiu, kiek tai liečia jos pastangas ginti lietuviškumo reikalus. Įdomus yra jaunesniosios kunigų kartos nusistatymas svetimtaučių atžvilgiu: beveik pusė jų yra linkę priimti kitataučius į lietuvių parapijas, o daugiau kaip ketvirtis tam nepritaria. Vis dėlto tik trečdalis jų priimtų kitataučius į lietuvių parapijos tarybą, o lygiai pusė jų nepriimtų. Abiejų kunigų grupių po pusę pripažįsta, kad kai kurie klebonai įsileidžia per daug svetimtaučių į parapijas, tačiau "jaunesniųjų" dvasiškių buvo daugiau negu "vyresniųjų neigiančių, kad klebonai įsileidžia per daug svetimtaučių. Taip pat buvo gausiau "jaunesniųjų' kunigų, kurie pritarė išeivių lietuvių bažnytinei-pastoracinei savivaldai, tiek vyskupijos reikalingumui išeivijoj, tiek lietuvių vyskupų teisei skirti kunigus lietuvių išeivių pastoracijai. Gerokai didesnis procentas "jaunesniųjų" kunigų pasisakė už dalies parapijos rinkliavos paskyrima lietuviškiems religiniams reikalams. Jų tarpe l 10—20% įsitikinusių, jog kai kurios šiaip pageidautinos institucijos neatneštų laukiamų rezultatų, kaip pvz. lietuvių išeivių savarankiška vyskupija neišlaikytų lietuvybės parapijoj, vadovaujamoj klebono, nesistengiančio palaikyti lietuvybės, nei gyva lietuviška parapija nepritrauktų toliau gyvenančių lietuvių. Vis dėlto toks tos mažumos nusistatymas nebuvo visuotinis; pavyzdžiui, lietuvių pa-rapiečio aktyvų dalyvavimą ir jaunimo naudojimąsi lietuvių parapijos patalpomis jie laikė veiksmingu lietuvybės palaikymui.

Nors stambokas procen4 is iš abiejų kunigų grupių neatsakė į klausimą 1.4, tačiau jaunes-nioj kartoj didesnis atsakiusiųjų skaičius rodė, kad jaunesnieji buvo truputį lankstesni įžvelgti prasmę to klausimo, kuris nežiūrėjo į faktą ar galimybę turėti vaikų, bet į atsakančiojo nusistatymą lietuvybės atžvilgiu, mokant vaikus melstis lietuviškai.

"Vyresnieji" kunigai
Daug kas apie vyresniosios kartos kunigus paaiškėjo iš jos palyginimo su "jaunesniaisiais" kunigais. Tenka paryškinti ar pridėti šiuos dalykus. "Vyresniųjų" gerokai mažiau negu "jaunesniųjų" priklauso lietuvių parapijai. Ketvirtis į tą klausimą net neatsakė (gal priklauso vienuolynams?). Trečdalis praktikuoja religiją lietuvių kalba; truputį daugiau kaip pusė - keliom kalbom.

Panašiai - tik truputį santūriau - kaip ir jaunesnieji jų konfratrai, šios grupės dvasiškiai pasisakė tiek apie jaunimo norus, tiek apie klebonų norus bei pastangas išlaikyti lietuvių parapijas. Dauguma pasisakė už tai, kad dalis parapijos rinkliavos būtų skirta lietuviškiems religiniams reikalams, bet stipri mažuma (20%) pasisakė prieš.
Kitataučių atžvilgiu "vyresnieji" kunigai pasisakė daug teigiamiau už "jaunesniuosius". Dauguma pasisakė tiek už jų įsileidimą į lietuvių parapiją (55% už, 11% prieš), tiek į lietuvių parapijos tarybą (60% už, 23% prieš).
Už išeivių pastoracinę-bažnytinę savivaldą pasisakiusių "vyresniųjų" kunigų buvo truputį mažiau negu "jaunesniųjų". Teigiamai už savivaldą pasisakė dauguma. Vis dėlto nemaža jų dalis (15—32%) neatsakė į visą eilę tą savivaldą liečiančių klausimų (4.2—4.6). Šios anketos duomenys neduoda atsakymo, kodėl tie kunigai neatsakė - ar neturėjo įsakymo, ar nenorėjo atsakyti, ar laikė tuos klausimus nereikšmingais, ar per opiais, ar per komplikuotais. Bent dalis jų gal nerado reikalo į juos atsakyti dėl tos pačios priežasties, dėl kurios P. Stakys nerado reikalo aprašyti anketos skyrių apie savivaldą: "kol Vakarų Bažnyčios teisynas ir santvarka remiasi dabartiniais nuostatais, nei klausimai, nei atsakymai neturi tikroviško pagrindo" ("Lietuvybės ryšiai su lietuviška parapija", Draugas, 1973. VI. 14). Iki 18 m.
Anketą užpildžiusieji jaunimo atstovai buvo patriotiški, tačiau jų patriotiškumas buvo kur kas saikesnis negu vyresniųjų. 87% jų priklauso lietuviškai parapijai, o 86% tvirtino, kad savo vaikus mokys (ar mokytų) melstis lietuviškai. Vis dėlto jų atsakymai buvo saikesni. Pavyzdžiui, į klausimą ar yra ryšys tarp tautybės ir religijos, net 31% atsakė, kad yra "šioks toks". Jų grupė buvo vienintelė, kurios procentas pasisakiusiųjų, jog krikšto apeigos lietuvių kalba yra "naudingos", viršijo procentą atsakiusiųjų, kad tokios apeigos yra "svarbios".

Kai kur jaunieji rodė optimizmo, kaip pvz. pralenkdami visus, išskyrus 40—55 m. pasauliečius savo teigiamais atsakymais, kad gyva lietuvių parapija sugebėtų sutraukti toliau gyvenančius lietuvius. Iš pasauliečių jie buvo palankiausi svetimtaučiams, gausiausiai linkę juos įsileisti ne tik į lietuvių parapiją, bet ir į jos tarybą. Saikingai, bet taip pat palankiausi jie buvo ir sau, teigiamiausiai atsakydami į klausimą apie jaunimo norą priklausyti lietuviškai parapijai ir ją išlaikyti. Palankiausi jie buvo ir lietuvių parapijų klebonams, kiek tai liečia klebonų domėjimąsi lietuvišku visuomeniniu gyvenimu, jų norą ir pastangas išlaikyti savo parapijas lietuviškas. O tačiau mažiau negu vyresnės grupės jie teikė svarbos sąmoningų lietuvių kunigų paskyrimui lietuvių parapijų klebonais ir dalies rinkliavos paskyrimui lietuviškiems religiniams reikalams. Pastariesiems jų atsakymams įtakos gal turėjo jų mažesnis procentas vertinančių kunigų tautinio susipratimo įtaką lietuvybės išlaikymui: jauniausieji buvo vieninteliai iš visų atsakiusiųjų grupių, kurioj neigiantieji viršijo teigusius, kad kunigų tautinis susipratimas turi įtakos lietuvybės išlaikymui. Pastoracinės-bažnytinės savivaldos klausimuose daugiau kaip pusė jaunimo palaikė lietuviškus reikalus, betgi tas procentas buvo visur mažesnis už kitų grupių.

19—25 m.
Sie jauni tautiečiai buvo patriotiškesni už pačius jauniausius. Didelė dauguma (82%) jų priklauso parapijai, tačiau procento atžvilgiu iš visų pasauliečių negausiausiai. 88% jų moko (ar mokytų) savo vaikus melstis lietuviškai. Nors gausi dauguma (79%) teigė, kad gyva lietuviška parapija sugebėtų sutraukti toliau gyvenančius lietuvius, tačiau ši karta turėjo didžiausią procentą (18%) galvojančių priešingai ir jų pačių tarpe 17% nepriklausė lietuviškai parapijai. Šioje grupėje buvo negausiausia teigiančių ir gausiausia neigiančių jaunimą norint priklausyti lietuvių parapijai ir ją palaikyti. Jų mažiausia (41%) iš visų pasauliečių pasisakė už teisę visoms aukštosioms lietuvių išeivių organizacijoms už teisę rūpintis parapijų lietuviškumu, o daugiausia už Bendruomenę (30%). Jie buvo palankūs kitataučiams, tiek linkę juos įsileisti į parapiją po jauniausiųjų — antroj vietoj), tiek į tokių parapijų tarybas (pirmoj vietoj pasauliečių tarpe). Šioje grupėje buvo stipri mažuma, neigianti sakiusiųjų daugumos lietuvybės išlaikymui vertinamus faktorius, kaip pvz. krikšto apeigų lietuvių kalba svarbą.

26—39 m.
Apie šią grupę tenka mažiausiai pasakyti, nes ji labiausiai atspindėjo atsakiusiųjų pasauliečių vidurkį. Nuo to vidurkio daugiau ar mažiau ši grupė ašsiskyrė šiose klausimuose. Proporcingai jos tarpe buvo mažiau teigiančių, kad tėvai turėtų mokyti vaikus lietuviškai tikėjimo tiesų, maldų, giesmių ir t.t. (apie tą faktą, kad šioj grupėj yra daug vaikus turinčių tėvų, bet mažiau skelbiančių tėvų pareigas vaikus lietuviškai mokyti, jau kalbėjome svarstydami klausimą 1.6). Ne tiek daug kaip kitose grupėse (išskyrus jauniausius pasauliečius) šioj grupėj buvo pripažįstančių ryšį tarp lietuvių parapijų padėties ir nuolat mažėjančio lietuvių kunigų prieauglio.

40—55 m.
Ši vyresnio amžiaus pasauliečių grupė lietuti! kurnu varžosi su seniausia grupe. 91% 40—55 m. amžiaus atstovų priklauso lietuvių parapijai, 75 i meldžiasi lietuviškai, o 20% keliom kalbom. v iuo atžvilgiu juos pralenkia tik seniausieji pašaliečiai.
Procentų didumu 40—55 m. amžiaus grupė pasauliečių tarpe pirmavo patriotiškiausiais atsainiais į 8 klausimus (1.1, 2.3, 2.8, 2.9, 3.1, 4.1, 4.3, ir kartu su vyriausia grupe — 4.4). Jai charakteringa yra tautinė izoliacija; ji stipriausiai pasisakė prieš kitataučių įsileidimą į lietuviškas parapijas (51% prieš, 24% už — tai vienin-fcelė atsakiusiųjų grupė, kurioj buvo daugiau pa-tkiusiųjų prieš negu už) ir į lietuvių parapijų tarybas (71% prieš, 22% už). Iš visų ji labiausiai buvo linkusi pasisakyti už lietuvių išeivių bažnytinę-pastoracinę savivaldą, už lietuvių ivių vyskupiją, už finansinę paramą lietuviams vkupams ir už reikalą prašyti Vatikano paskirti vien lietuvių religiniais reikalais besirūpinančią pastovią grupę dvasiškių.

40—55 m. amžiaus tautiečiai gausiausiu pro-riitu vertino gyvos lietuviškos parapijos trauką toliau nuo jos gyvenantiems lietuviams, kunigo tautinio susipratimo įtaką lietuvybės išlaikymui, net lietuvių parapijos patalpų naudojimo teigiamą įtaką jaunimo tautiniam atsparumui. Jų grupėj daugiausia buvo už ir mažiausia prieš sąmoningų lietuvių kunigų paskyrimą lietuvių parapijos klebonais ir dalies rinkliavos paskyrimą lietuvių religiniams reikalams. Visa tai, atrodo, plaukė iš jų gilaus įsitikinimo, kad lietuviškumas glaudžiai siejasi su lietuvybe. Iš visų atsakiusiųjų, tiek kunigų, tiek pasauliečių, šioje grupėje buvo daugiausia tų, kurie teigė ryšį tarp religijos ir tautybės. Gal kaip tik dėl to jų buvo tiek daug pasisakiusių už teisę visoms 2.11 klausime minėtoms organizacijoms rūpintis lietuvių parapijų lietuviškumu. Jų tarpe buvo gausiausia tų, kurie laikė lietuvių parapijų klebonus nepakankamai domintis lietuvių visuomeniniu gyvenimu ir aukštesniąją lietuvių dvasiš-kiją nepakankamai reikale ginant lietuviškumą.
Vis dėlto iš visų pasauliečių grupių šioje grupėje buvo proporcingai mažiausia tų, kurie teigė, kad tėvai turėtų savo vaikus mokyti lietuviškai tikėjimai tiesų, maldų, giesmių ir t.t.

56 m. su viršum
Nors su šia grupe daugeliu atveju varžosi aukščiau aptartoji 40—55 m. amžiaus grupė, šią seniausiąją pasauliečių grupę, atrodo, tenka laikyti pačia patriotiškiausia (patriotizmą čis suprantame įprastine prasme). Procentų didumu ši grupė pirmavo patriotiškiausiais atsakymais į 9 klausimus (1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 2.1, 2.2, 2.7, 4.2, 4.6 ir kartu su 40—55 m. grupe — 4.4). Jos 93% priklauso lietuvių parapijai ir tik 5% — ne. 85% religiją praktikuoja lietuvių kalba ir tik 15% keliom kalbom (nelietuviškai praktikuojančių nėra).
Šioj grupėj buvo proporcingai daugiausia pasisakančių už krikšto apeigas lietuvių kalba, už galimybę lietuviams vaikams priimti sakramentus lietuvių kalba, už lietuvių vyskupų teisę skirti kunigus įvairioms pastoracinėms pareigoms ir už lietuvių vyskupijos išeivijoj reikalingumą. Jie stipriausiai pasisakė už tai, kad tokia išeivių vyskupija priklausytų Vatikanui, ne krašto Vyskupų Konferencijai. Jų — iš visų grupių — daugiausia buvo įsitikinę, kad lietuviškų parapijų pajėgumas yra vien tik aplinkos lietuviškumo rezultatas, kad lietuvio parapiečio didesnis įsijungimas į lietuviškos parapijos gyvenimą padėtų išlaikyti lietuvybę ir kad parapijos, kurioms vadovautų nesusipratęs lietuvių kilmės klebonas, galėtų išlikti lietuviškos, jei jos priklausytų lietuvių išeivių vyskupijai.
Baigminė pastaba. Suskirsčius anketos užpildytojus į grupes pagal pašaukimą ir amžių, buvo prieita prie tikslesnių duomenų, grupių apibūdinimų bei išvadų. Tenka pripažinti, kad ir šis straipsnis turi savo ribotumus, ypač nepaliesdamas atsakymų iš atskirų kraštų. Tuo atžvilgiu šios anketos duomenys laukia dar nuodugnesnio jų išanalizavimo.







 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai