MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
—    Šeštasis Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas, surengtas šiais metais lapkričio 22 - 26 d. Čikagoje, savo pobūdžiu, programos svoriu bei įvairumu ir paskaitininkų gausa yra bene svarbiausias kultūrinis įvykis visoje emigracinio gyvenimo raidoje. Simpoziumo reikšmę ypač didina mokslo bei meno žmonių dalyvavimas iš ok. Lietuvos. Pasiryžusių atvykti buvo apie 100 asmenų — prelegentų. Simpoziumo leidinyje pateiktos visų dalyvių biografijos, nuotraukos ir paskaitų temos. Tai jau ne vienos išeivijos, bet visos tautos mokslinis bei kūrybinis pasirodymas, kurio visi seniai laukėme. Jeigu išeivija galėjo pakelti šitokią organiacinę ir finansinę naštą, tai ji dar labai stipri. Ypač verčia stebėtis energija organizacinio komiteto, kuriam vadovavo Leonas Maskaliūnas, ir programinio komiteto, kuriam vadovavo dr. Rimvydas Vaičaitis. Simpoziumo programa įglaudė griežtuosius mokslus, architektūrą, technologiją, humanitarinius ir socialinius mokslus, mediciną ir odontologiją, meną ir muziką, teisę ir komerciją. Taip pat veikė ir simpoziumo taryba, sudaryta iš šių organizacijų atstovų: Lituanistikos instituto, Pasaulio lietuvių gydytojų, Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungų ir JAV Lietuvių bendruomenės. Jau prieš simpoziumą išleista stora 520 puslapių knyga, kurią suredagavo Ramojus Vaitys. Knygoje lietuvių ir anglų kalbom gausu informacinės medžiagos: programa, paskaitininkai, paskaitų temos ir 1.1. Simpoziumas vyko daugiausia Pasaulio lietuvių centro pastatuose Lemonte ir Jaunimo centre Čikagoje. Apie visa tai plačiau bus ateinančiame Aidų numeryje.

—    Lietuvių Rašytojų draugijos 1988 metų literatūrinė premija (2000 dol.) lapkričio 10 d. Niujorke, Kultūros židinyje, balsų dauguma paskirta Jurgiui Jankui už jo knygą "Tėvas Venancijus ir jo Matilda". Vertinimo komisija: Leonardas Andriekus, pirm., Leonas Lėtas, sekr., nariai: Kotryna Grigaitytė, Nelė Ma-zalaitė ir Vytautas Volertas. Premija įteikta Mokslo ir kūrybos simpoziume. Premijos mecenatas — Lietuvių Fondas.

—    Antanas Dundzila už novelę "Krištolas ir knygos" laimėjo "Dirvos" novelės 700 dol. premiją.

Jungtinių Tautų Trečiajame komitete vykusiose diskusijose apie tautų apsisprendimą iškeltas ir Pabaltijo tautų klausimas. Jį iškėlė JAV ambasadorius Jonathan Moore, pareikšdamas, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos apsisprendimo teisė beveik 50 metų buvo ignoruojama.

—    Amerikos lietuvių XI-asis kongresas, kurį rengė Altas, šiemet įvyko spalio 21 - 22 d. Los Angeles, Cal. Jo šūkis buvo "Visi vieningai siekia nepriklausomybės Lietuvai". Kongrese, be politinių išeivijos organiza. cijų, diplomatijos atstovų, dalyvavo ir okupuotos Lietuvos politinių partijų atstovai.

—    Balfo metinis seimas įvyko spalio 14 - 15 d. Čikagoje. Juo paminėta Balfo įkūrimo 45 metų sukaktis. Be posėdžių ir pranešimų, seimo dalyviams buvo pamaldos ir vakarienė Jaunimo centre. Balfui jau daug metų vadovauja Marija Rudienė.

Mirtys: Jurgis Okunis, inžinierius, architektas, daugelio architektūrinių konkursų laimėtojas, Aidų bendradarbis (g. 1910. XI. 3) mirė liepos 7 d. Flushinge, N.Y.; Viktoras Petravičius, žymusis grafikas ir tapytojas, kūręs lietuvių liaudies meno poveikyje (g. 1906.V. 12) — mirė Union Pier vietovėje, Mich., rugsėjo 16 d. Jo kūryba bus apibūdinta ateinančiame Aidų numeryje. Jackus Sonda - Sondeckis, ekonomistas, visuomenininkas, redaktorius, (g. 1893.1.15) mirė Maskvoj, keliaudamas aplankyti ok. Lietuvos, spalio 20 d. Dr. Jonas Zmuidzinas, Lietuvos konsulas Kanadai, rašytojas, visuomenininkas (g. 1898.VI. 10) mirė lapkričio 11 d. Toronte.

—    Aidų redaktorius, pakviestas Vilniaus Dailės muziejaus, po 52 metų rugsėjo 9 - 30 d. lankėsi ok. Lietuvoje. Kiek ilgiau sustojo Vilniuje, kur aplankė universitetą, žymiąsias šventoves, Gedimino pilį, senamiestį, katedros bei pilies kalno požemius, dailės muziejų; buvo operoje, pabendravo su rašytojais jų namuose, turėjo Vilniaus katedroje religinės poezijos valandą, po jos laikė mišias ir sakė pamokslą; viešnagės pabaigoje Rašytojų sąjungos iniciatyva surengtas pagerbimas Menininkų rūmuose, kur taip pat skaitė savo eilėraščius. Iš Vilniaus vyko į Panevėžį — kun. Alf. Lipniūno kūno pervežimo iškilmę. Būdamas Kaune, aplankė kunigų seminariją ir skaitė paskaitą klierikams; ten aplankė Čiurlionio galeriją, Myk. Žilinsko dailės kolekcijos muziejų, kelias nuoširdžias valandas praleido su Kauno rašytojais jų namuose, taip pat aplankė Vytauto D. bažnyčią ir kitas žymesnes vietas. Telšių katedroje kartu su vysk. Vaičiumi laikė iškilmingas mišias, sakė pamokslą, skaitė religinius eilėraščius, kalbėjo seminarijoje klierikams. Nuoširdžiai priimtas tėviškėje — Barstyčiuose rugsėjo 24 d. bažnytėlėje laikė pirmąsias mišias, bendravo su giminėm, lankė juos, išsisklaidžiusius įvairiose Žemaitijos vietose; suėjo į glaudų kontaktą su lietuviais pranciškonais, kurie jį visur lydėjo; aplankė Kretingą — vienuolyną, paverstą kraštotyros muziejumi, bažnyčią, gimnaziją, paskui — Klaipėdą, Palangą, Kryžių kalną, poeto Mačernio kapą ir daug kitų vietų. Savo kelionės įspūdžius paskelbė Darbininko Nr. 42, 43, 44, 45. Dabar Aiduose išreiškia padėką visiems, su kuriais susipažino, bendravo ir naudojosi jų nuoširdžiu palankumu. Ypatinga padėka priklauso Vilniaus Dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui, "pasitikusiam Maskvoj ir palydėjusiam iki Maskvos; Lietuvos TSR užsienio reikalų ministrui Vladislovui Mikučiauskui; arkivysk. Julijonui Steponavičiui, prel. Kazimierui Vasiliauskui ir kun. Jonui Kastyčiui Matulioniui, suteikusiems progą pasirodyti katedroje; Vilniaus universiteto rektoriui dr. Jonui Kubiliui, taip pat vyskupams Antanui Vaičiui, Vladui Michelevičiui ir Juozui Preikšui; Rašytojų sąjungai — pirm. Vyt. Martinkui, sekretoriui Valentinui Sventickui, poetams Mykolui Karčiauskui, Jonui Juškaičiui, dr. Ričardui Pakalniškiui, Dailės muziejaus leidinių redaktorei Mortai Ulpienei, savo gausiai giminei ir Lietuvos broliams pranciškonams.

Lankantis ok. Lietuvoje širdį pripildė didis džiaugsmas, matant atgimusią tautą, kuri visom jėgom veržiasi į laisvę ir pilną valstybinę nepriklausomybę.