Laisvės meteoras — istorijos dovana Spausdinti
Švenčiant pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, K. Pakštas kėlė klausimą, kiek laiduota jos ateitis. "Pavojingoje vietoje gyvenant ir nepasižymint tautos gausumu bei žemių didumu, būtų labai neatsargu manyti, kad amžinai išlaikysime savo nepriklausomybę. Gal būt, mūsų nepriklausomybė yra tik meteoras istorijos šimtmečiuose" Židinys, 1928, Nr. 5-6, p. 343).
Aišku, šiuo savo įspėjimu K. Pakštas norėjo ne pesimizmą skleisti, bet tik skatinti, kad kiek galima kūrybingiau naudotume laisvės metus. Deja, net ne po "kelių dešimtų metų", o vos spėjus antram dešimtmečiui prabėgti, vėl netekome nepriklausomybės. Nuo jos praradimo jau daugiau nutekėjo laiko (35 metai!), negu laisvi gyvenome. Istorinėje perspektyvoje nepriklausomybės laikotarpis gali atrodyti tik blykstelėjusiu meteoru.

Tačiau šio "meteoro" reikšmė buvo tokia lemiamai didelė, kad jį galime laikyti tikra istorijos dovana mūsų tautai.
Lietuvos likimui nelemtai susijus su Lenkija, mūsų valstybingumas pamaži blėso, kol galutinai jį užgniaužė Rusija. Drauge vyko ir savosios šviesuomenės netekimas dėl jos sulenkėjimo. Tautinė gyvybė ruseno tik liaudyje, bet ir į ją skverbėsi svetimos įtakos. Kitataučiai mokslininkai jau pradėjo lietuvius laikyti išmirštančia tauta — rūpinosi bent jos "palaikus" dokumentuoti.
Per anksti buvo pradėta mus laidoti, nes kaip tik tuo laiku kilo mūsų tautinis atgimimas, išaugus iš liaudies kilusiai šviesuomenei. Tačiau toli gražu tai nereiškė visos tautos susipratimo. Kai perverti "Ateities" 1911-13 m. komplektus, nustembi, kad dar ir tuo metu, jau 30 metų po "Aušros", Lietuvos mokyklose (išskyrus Marijampolę) vyko lenkėjimas. Nesunku įsivaizduoti, koks likimas būtų ištikęs mūsų tautą, jei rusų bolševikams būtų pavykę įtvirtinti V. Kapsuko vadovaujamą bendrą "Lietuvos ir Baltarusijos" sovietinę respubliką.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis buvo trumpas. Tačiau bent viena karta išsiauklėjo sąmoningais patriotais ir visoje tautoje išsiskleidė lietuviška sąmonė. Tai parengė tautą naujai negandai — nenumatomų metų ateičiai. Dabartinė tautos atspara yra įsišaknijusi nepriklausomos Lietuvos dvasioje.
Vasario 16 visada mūsų tautai liks isotrinės reikšmės diena. Tad jai paminėti skiriamas ir Bu numeris.
Nepriklausomos Lietuvos socialinį - ūkinį pažangumą dokumentuoja straipsnis apie pravestą žemės reformą. Kultūrinę pažangą apvainikavo pirmasis lietuviškas Vytauto D. universitetas, kuri primena dedama (berods, pirmą kartą išeivinėj spaudoj) jo nepriklausomybės metų paskutiniojo senato nuotrauka.
Baskų likimas yra akivaizdus pavyzdys, kaip tauta negali būti laisva svetimoj valstybėj, nors ir kaip sunku tautą visai išnaikinti.
Krymo totorių atvejis iliustruoja, kaip "broliškųjų tautų" sovietinis internacionalizmas griebiasi genocidinės politikos ir pats demaskuojasi paprastu senu rusų imperializmu.
Tose lietuviškose srityse, kurios priskirtos Gudijos "respublikai", taip pat vykdoma brutali tautinė priespauda. Neseniai mūsų spauda apie tai plačiai informavo. Pateikiame keleto tų lietuviškų kaimų nuotraukas — ne iš lenkų okupacijos metų, bet iš dabartinių sovietinių laikų. Šios nuotraukos irgi yra iškalbingos.